TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Amerikoje girdėti lietuvio balsas

2007 01 20 0:00
Vilius Bražėnas mielai dalijasi politinėmis įžvalgomis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Žmonės sako, kad net akmuo prie kelio gulėdamas apželia samanomis. O aš, tiek metų sulaukęs, apžėliau gera krūva pasaulio politinių ir ideologinių samanų" - šmaikštavo publicistas Vilius Bražėnas.

"Ir žinios, kurias sukroviau laisvės ir vergijos klausimais, man ant pečių guli kaip didžiausia našta - pasidalyti, kol dar gyvas, kol dar lazda nesulinko. Ir dėkoju Dievui už kiekvienus metus, išnuomotus man papildomai, ir stengiuosi mokėti tą nuomą."

Devyniasdešimt ketvirtuosius metus einantis žymus išeivijos veikėjas Vilius Bražėnas moka stebinti. Ilgai ir su užsidegimu kalba apie pasaulio užkulisinę politiką, o prisiminus jį esant puikų tenorą, tiesiog paleidžia įrašą - paties įdainuotą ariją iš Gaetano Donizetti operos "Meilės eliksyras".

Dainavo solistu dar Tremtinių operoje Vokietijoje ir pirmu tenoru "Aitvarų" kvartete JAV. O Lietuvos laisvės bylą po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukęs aktyvus visuomenininkas garsino dalyvaudamas ir lietuvių, ir amerikiečių patriotų veikloje. Dešiniosios, konservatyviosios, antikomunistinės ir antinacinės amerikiečių organizacijos pasisakė prieš bet kokią tironiją. Pats Bražėnas kelis kartus apvažiavo beveik visą Ameriką skaitydamas paskaitas. Prieš penkerius metus jis grįžo į Lietuvą. Vilniaus Karoliniškių mikrorajone įsigytame bute įsikūrė vienas, o savo parašytas knygas sudėjo šalia velionės žmonos Edos portreto. Ji padėjo visas jas parengti.

Emigracijos smegduobė

Eda Sabatauskaitė-Bražėnienė Lietuvoje buvo pradžios mokyklos mokytoja. Amerikoje tapo braižytoja. Bražėnas Vytauto Didžiojo universitete studijavo elektrotechniką, Karo mokykloje atliko karo prievolę. Jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Dirbo techniku, vėliau inžinieriumi. Amerikoje studijavo Bridžporto inžinerijos institute Konektikuto valstijoje, dirbo įvairiose elektronikos bendrovėse projektų inžinieriumi, laboratorijos vedėju. Judviejų dukra Lyvija Bražėnaitė-Garsienė studijavo politikos mokslus Kolumbijos universitete Niujorke. Kaip ir tėvas, aktyviai bendradarbiauja Amerikos angliškoje ir lietuviškoje spaudoje. Ji turi tris sūnus: Darius - kompiuterininkas, Linas - menininkas, Gintaras studijuoja mediciną. Nė vienas neketina grįžti į Lietuvą.

"Čia yra tas dalykas, ką bandau apie emigraciją pasakyti. Paskutinis mano straipsnis emigracijoje buvo apie smegduobę, - kalbėjo publicistas. - Neįmanoma išlaikyti lietuvybės. Net patriotai, nuo komunizmo pabėgę, ir tai negalėjo dideliame krašte išlaikyti savo vaikaičių lietuvybės. Nors lietuviškai su vaikaičiais susikalbu."

Į Lietuvą Bražėnas parsivežė 2000 metais mirusios žmonos Edos pelenus ir palaidojo Sudervės kapinėse. Kartu jiedu išgyveno 59 metus.

Patriotas

Su Amerikos patriotais bendradarbiavęs pašnekovas pabrėžė, kad jų bendras reikalas buvo laisvė - žmogui ir tautoms. Ir dabar Bražėnas konservatyviųjų amerikiečių spaudoje bei kalbose vadinamas Amerikos ir Lietuvos patriotu. Pernai "John Birch Society", kuriai priklauso nuo 1960 metų, buvo pakviestas į tarybos narių ir vadovybės pasitarimą ir pagerbtas kaip senas veteranas. Išklausytas pranešimas, išspausdinti du straipsniai, per iškilmingą kelių šimtų žmonių vakarienę sėdėjo šalia organizacijos prezidento. Ir, žinoma, apmokėta kelionė iš Lietuvos bei apsigyvenimas prabangiame viešbutyje.

Publicistas bei visuomenininkas yra aktyvus ir Lietuvoje, tik ne visada, kaip pripažino, yra prileidžiamas prie mikrofono, nors globalizmo tema jau ir čia veržiasi į viešumą.

Globalizmas ir globalizacija

"2000 metais Amerikoje peržiūrėjau visas didžiąsias enciklopedijas, didžiausią anglų kalbos žodyną. Nebuvo dar nei globalizmo, nei globalizacijos. Staiga atsiradęs globalizmas turėjo pridengti naujos pasaulio valdžios kūrimą. Jos niekas nerinks, o pastatys didžiausios jėgos, ar tai būtų Rytų globalizmas - komunizmas, ar Vakarų materialinis kapitalizmas. Tačiau to nenori pripažinti mūsų politikai ir politologai. Bijo minėti globalizmą. Minima globalizacija - kultūros nuo pat būgno ar rato išradimo iki technologijų sklidimo pasaulyje. Ir šie žodžiai sąmoningai painiojami", - kalbėjo Bražėnas.

Vienoje konferencijoje Marijampolėje paskaitininkas pateikė paprastą formulę, kaip atskirti globalizmą nuo globalizacijos. Po visą pasaulį sklinda "McDonalds" ir "Coca-Cola". Kol turime teisę pasirinkti, gerti ar ne kokakolą, eiti į "McDonalds" ar kitą restoraną, yra globalizacija. Kai atsirastų pasaulinė vyriausybė, kuri primestų tai daryti ar, priešingai, jokiu būdu neleistų, būtų globalizmas, valdžios primetimas. O kai šios dvi sąvokos suplakamos, ir globalizmas atrodo geras daiktas: kas gi būtų prieš kompiuterį, lėktuvą ar mobilųjį telefoną?!

Pasipriešinti cunamiui

Pasaulinės valdžios kūrimas, pasak pašnekovo, - senas dalykas. Dar nuo Babilono ar Egipto laikų, ar nuo Aleksandro Didžiojo, kuris neva nukariavęs visą tada žinomą pasaulį, atsisėdęs ant akmens verkė. O apie pasaulinį sąmokslą galima kalbėti nuo 1776 metų, kai Bavarijoje įsikūrusi iliuminatų, t. y. apšviestųjų, grupė nutarė, kad pasaulį turi valdyti protai: reikia pašalinti visas valdžias ir religijas, nes pasaulyje nėra tvarkos, - turi būti viena valdžia ir religija.

"Utopijų pilna. Ir komunizmas buvo utopija, tačiau kiek ji kainavo?! - retoriškai klausė Bražėnas. - Kiek ašarų, kiek kraujo pralieta?! Ir tai buvo tik Sovietų Sąjungoje. O jeigu išsiskleistų visame pasaulyje?! Su biologiniais, cheminiais ginklais ištisas tautas, rases galima sunaikinti. Jeigu pasaulinė valdžia ateina, niekas jos negali nuversti. Tai yra baisiausia utopija ir ją vadinu globaliniu cunamiu. Jeigu, pavyzdžiui, kas nors būtų žinojęs, kad Azijoje po žemės drebėjimo ateina cunamis, ir būtų tylėjęs?! Nagi baisiausias nusikaltimas! Dabar politikai ir politologai arba žino, arba nenori žinoti, kad ateina tautas naikinantis cunamis - globalizmas. Pasaulinei valdžiai įsikurti būtina sunaikinti bažnyčias, pirmiausia krikščioniškas, ir tautas, tautiškumą. O Rytų ir Vakarų globalistai veikia kartu."

Per tarptautinę mokslo konferenciją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete paskaitininkas citavo popiežių Benediktą XV, kad pasaulinės valdžios ilgisi tamsiausi pasaulio elementai. Ir jeigu tokia vadžia ateitų, išnyktų tėvo autoritetas vaikams ir Dievo - visuomenei. Pasaulis neišvengtų baisiausio teroro. Tad priešintis globalizmui, Bražėno įsitikinimu, galima tautiškumu ir tikėjimu.

Trumpai

Publicistas, paskaitininkas, visuomenės veikėjas Vilius Bražėnas gimė 1913 metų balandžio 6 dieną Rygoje. Nuo 1932 metų bendradarbiavo spaudoje. 1937 metais Karo mokykloje apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu, 1938 metais - skautų Lelijos ordinu. Prasidėjus karui mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Vokiečių okupacijos metais talkino Lietuvos laisvės kovotojų pogrindžio organizacijai. 1944 metais buvo būrio vadas Sedos kautynėse. Vėliau pasitraukė į Vakarus. 1949 metais iš Vokietijos persikėlė gyventi į JAV. Kelias kadencijas buvo Amerikos lietuvių bendruomenės taryboje. Aktyviai dalyvavo steigiant politines amerikiečių patriotų grupes, per kurias buvo garsinama ir Lietuvos laisvės byla. 1985-1987 metais dirbo JAV savaitraščio "Lee Constitution" redaktoriumi. 1988-1991 metais ėjo VLIK valdybos vicepirmininko informacijos reikalams pareigas. Buvo Rezoliucijų komiteto Baltijos šalims vaduoti pirmininko specialusis asistentas. Lietuviškoje ir amerikietiškoje spaudoje rašė informacines apžvalgas apie tarptautinę užkulisinę politiką. Dalyvavo daugelyje radijo ir televizijos laidų. 2002 metais grįžo į Lietuvą. 2003 metais Krašto apsaugos ministerijos apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. 2004 metais - Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu "Už nuopelnus Lietuvai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"