TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Anapus fotoobjektyvo - nerami siela

2009 01 31 0:00
Aštuoneri metai, praleisti Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose, R.Mickevičiūtę labai pakeitė, subrandino.
Liutauro Žičkaus nuotrauka

"Manęs niekas nebestebina", - po aštuonerių metų, praleistų įvairiuose pasaulio kampeliuose Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose, tvirtina fotografė Reda Mickevičiūtė. Anot merginos, kiekviena šalis savaip vilioja, tačiau turi ir trūkumų. Ne išimtis ir Lietuva.

R.Mickevičiūtė tvirtina, kad svajonę keliauti puoselėjo nuo mažų dienų: skaitė knygas, žurnalus, žiūrėjo televizijos laidas, filmus apie svečias šalis. Jos traukė Redą tarsi magnetas. "Augau sovietiniais laikais. Nors daug kas iš vyresnių žmonių greičiausiai pamanys: ir kiek daug trisdešimtmetė (jai greit sukaks trisdešimt - aut.) gali pasakyti apie šį laikotarpį, aš kuo puikiausiai viską prisimenu, - pasakoja pašnekovė. - Demonstracijas prie Lenino paminklo su transparantais ir raudonomis vėliavėlėmis, rikiuotes, ideologinius eilėraščius bei ta pačia dvasia persismelkusias dainas. Pamenu, kaip niekur nebuvo galima išvažiuoti, nebent į Sovietų Sąjungai priklausiusias respublikas, elementariausių prekių stygių. Būdama vaikas vadinamajame užsienyje lankiausi tik kartą - su močiute skridome į tuometinį Leningradą."

Kelionė į niekur.

Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, R.Mickevičiūtė pirmą kartą pakėlė sparnus turėdama vos per 20 metų. Išvyko į daugelio svajonių šalimi anuomet laikytą Ameriką. Bet apie viską nuo pradžių.

Iš Birštono, kuriame gimė ir augo, mergina išvažiavo mokytis į Kauną. Studijavo Kauno aukštesniojoje menų mokykloje (dabar Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas - aut.) dailės pedagogiką. Kaip sumanė išvykti? Tvirtina pasinaudojusi situacija - studentams, nors ir ne taip dažnai, kaip dabar, buvo siūloma keliauti pigiau. Patraukusi svetur R.Mickevičiūtė taip pat mokėsi. Privačias pamokas lankydavo beveik visų šalių, kuriose apsistodavo ilgesniam laikui, universitetuose ir koledžuose, o daugiausia krimto grafinio dizaino mokslų. Ilgiausiai studijavo JAV, Anglijoje, Italijoje.

Prieš išvykdama į Ameriką R.Mickevičiūtė susirado, kur gyvens, darbą, apsisprendė, ką norėtų studijuoti. "Nors tada taip nemaniau, iš tikrųjų tam tikru požiūriu išvažiavau į niekur. Visai viena. Jungtinėse Valstijose neturėjau jokių draugų, giminių, niekas manęs ten nelaukė. Be to, nemokėjau kalbos, - prisipažįsta. - Iš mažos šalies mažyčio miestelio patekau į didžiulį skirtingų tautų, rasių, kultūrų, kalbų, tradicijų katilą."

Amerika pasitiko su limuzinu

Anot merginos, kelionė prasidėjo graudžiai juokingai. Lėktuve keliskart maitino, bet pasiūlytas maistas, tiksliau, pašildyti pusfabrikačiai jai pasirodė siaubingai neskanūs. "Kažkodėl pamaniau, jog Amerikoje visi taip maitinasi, vadinasi, ir man teks. Kitas akibrokštas laukė Niujorko oro uoste - kai atgavau savo lagaminą, pamačiau, kad jis visas suiręs. Apėmė neviltis ir pyktis. Pradėjau abejoti, ar gerai pasielgiau išvažiuodama, klausti savęs, kokio velnio man čia prireikė, - juokdamasi prisimena Reda. - Nuėjau aiškintis, reikalauti grąžinti pinigus. Matyt, aviakompanijos darbuotojams pasirodžiau gerokai įpykusi, nes jie man užsakė limuziną nuvykti iki viešbučio. Didžiulį, baltą. Štai taip mane pasitiko Amerika."

JAV, Mičigano valstijos Anarboro mieste, R.Mickevičiūtė gyveno metus. Tai, anot merginos, buvo patys smagiausi jos gyvenimo metai. "Be galo daug dirbau - prižiūrėjau vaikus, mokiausi, nemažai keliavau, - teigia ji. - Nors nė karto nebuvau sėdėjusi prie automobilio vairo, Amerikoje jau po poros mėnesių išlaikiau egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, važinėjau dideliu visureigiu. Neturėjau kitos išeities, nes gyvenau už miesto, reikėjo kaip nors nukakti iki savo darbo, universiteto."

Skersai išilgai per Europą

Iš Amerikos R.Mickevičiūtė grįžo į Lietuvą. Nespėjo apšilti kojų, kai po poros mėnesių vėl patraukė svetur, tik dabar jau ne viena, o su draugu. Trejus metus jaunuolių pora praleido Europoje. Abu keliavo kaip "bagpackeriai" (pasiėmę aukštas, dideles kuprines, kuriose telpa visi būtiniausi daiktai, - aut.) traukiniais, autobusais, nuomotomis arba pakeleivingomis mašinomis.

"Visur buvome, - patikina pašnekovė. - Šalis, palikusi didžiausią įspūdį? Kiekviena savaip patraukli. Nelabai jauku buvo tik Serbijoje, nors gamta joje, kaip ir kitose Balkanų pusiasalio valstybėse, - pasakiška. Kai važiuoji ir matai apšaudytus namus vaiduoklius, nori nenori pradedi galvoti apie juose gyvenusius, gyvenančius žmones."

Reda sako jaučianti ilgesį Italijai, ypač Romos miestui, mat jame praleido dvejus metus. Sentimentų žadina ir mažyčiai Ispanijos kaimeliai, kurių kiekvienas turi po itin žavią senovinę bažnyčią, nuoširdūs ir paprasti jų gyventojai. O štai Portugalijos mergina tvirtina niekada nepamiršianti dėl įspūdingos kalnuotos Atlanto vandenyno pakrantės.

"Norėčiau į tavo šalį"

Pašnekovė džiaugiasi, kad keliaudama nepatyrė vietinių priešiškumo. Visose aplankytose šalyse į ją, kaip turistę, buvo žiūrima daugiau ar mažiau palankiai. Ką pasaulis žino apie Lietuvą? R.Mickevičiūtė atvira: "Viskas priklauso nuo to, kuriame pasaulio kampelyje esi. Metus teko gyventi Dominikos Respublikoje. Šalies gyventojai - juodieji ir baltieji. Pastarųjų mažiau, ir visi be galo turtingi. Smagiai juokiausi, kai vienas vietinis juodaodis pasiteiravo, iš kur aš. Išgirdęs, kad iš Lietuvos, pareiškė: taip, gera šalis, labai norėtų joje gyventi. Kai paklausiau, ką būtent žino apie Lietuvą, smalsuolis sumišo - absoliučiai nieko nebuvo girdėjęs. Juodaodžiai Dominikos gyventojai įsitikinę, jog visi baltieji - turtuoliai. Taigi jų tikslas - kuo artimiau susidraugauti su baltaodžiais, kad galėtų išbristi iš skurdo, galbūt palikti šalį."

Daug davė, daug ir atėmė

Net aštuonerius metus Reda gyveno adresu - platusis pasaulis. Toks gyvenimo būdas negali nepalikti pėdsakų žmogaus sieloje. "Daug gavau, tačiau nemažai ir praradau, - mąsliai nutęsia ji. - Esu įsitikinusi, kad nuolat keliaudamas žmogus iš dalies praranda tautiškumą, identitetą. Būti kosmopolitiškam, tolerantiškam, plačių pažiūrų, aišku, gerai, bet ilgainiui pradedi nebesuprasti, kas iš tikrųjų esi. Keliaudamas taip pat rizikuoji prarasti draugus. Sutinki žmonių, kurį laiką su jais artimai bendrauji, draugauji, o paskui išvyksti. Grįžęs randi juos jau kitokius, bet kur kas labiau pasikeitęs esi pats. Atrodytų, tikrai draugystei niekas nesvarbu, bet ją būtina palaikyti bendravimu, kaip gėlę laistyti vandeniu, jei nori, kad ši žydėtų."

Skaudžiausia R.Mickevičiūtei tai, kad keliaudama daugybę metų negalėjo ilgiau pabūti su tėveliu. Jo jau nebėra. Tėvelio netektis buvo viena priežasčių, kodėl mergina grįžo atgal. "Džiaugiuosi, kad pamačiau pasaulio, tačiau gyvenime svarbiausia - šeima, šalia esantys brangūs žmonės. Laiko mums duota tiek mažai!" - sako ji.

Darbu virtęs pomėgis

Šiuo metu keliems populiariems moteriškiems Lietuvos žurnalams fotografuojanti R.Mickevičiūtė tikina nekrimtusi jokių specialių mokslų. Tačiau nuo paauglystės jai be galo patikdavę žiūrinėti nuotraukas, vartyti gausiai iliustruotus žurnalus - pirkdavo jų visose šalyse, kuriose lankėsi, tad dabar namie guli krūvos leidinių.

Fotografuoti mergina pradėjo neseniai. Prieš keletą metų viena pažįstama anglų dizainerė pamatė Redos darytus kadrus ir įtikino, kad apie fotografiją verta mąstyti rimčiau. "Tuo metu kaip tik laimėjau SKY televizijos skelbtą konkursą Romoje. Pradėjau dirbti dizainere, o laisvalaikiu - fotografuoti. Italija tam labai tinkama šalis, - šypsodamasi pasakoja ji. - Net nepajutau, kaip pomėgis virto profesija, pragyvenimo šaltiniu. Mano darbus ėmė spausdinti vietiniai spaudos leidiniai. Kartą turėjau garbės "atsirasti" net žurnale "Vogue", jo itališkame variante."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"