TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Andrius: turėti pasirinkimo laisvę

2009 01 03 0:00
"Nereikia tikėtis, reikia tikėti", - įsitikinęs A.Mamontovas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tiesus, atviras žvilgsnis. Ežiuku styrantys plaukai. Apranga dažniausiai - džinsai, marškinėliai, striukė. Atmintin įstrigusios ir prieš kelis dešimtmečius sukurtos, ir naujausios jo dainos. Tikriausiai atspėjote, kad tai - vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas. Interneto portalo Alfa.lt lankytojai jį išrinko drąsiausiu 2008 metų žmogumi.

Dar galima būtų paminėti paradoksą - A.Mamontovas yra filosofiškai paprastas. Toks įspūdis kyla kiekvieną kartą, kai būna proga su juo pakalbėti.

Išeiti iš komforto zonos.

Neužduodu klausimo apie drąsą. Kadangi nėra žmogaus, kuris visiškai nieko nebijotų, teiraujuosi, kas pastaruoju metu Andriui kelia rūpestį, nerimą, baimę. "Žmogus labiausiai bijo neturėti pasirinkimo laisvės. Be abejonės, būna baimė, kad artimiesiems kas nors neatsitiktų", - teigia jis.

Sakau, kad žmonės linkę susikurti komforto zoną, kurioje gera, patogu, viskas pažįstama. Bijo peržengti ribą ir atsidurti nežinomoje teritorijoje. "Kai gyveni vienoje upelio pusėje ir nusprendi persikelti kitapus, turi sukaupęs jėgas drąsiai atsispirti, kad šokdamas neįkristum į vandenį. Ir susitaikyti su mintimi, kad ten vėl teks statyti namą. Kai susikuriame komforto zoną, nenorime jos prarasti. Jei siekiame žengti toliau, turime susitaikyti, kad teks susidurti su chaosu. Perėjimas iš vienos tvarkos į kitą būna chaotiškas, - mintį tęsė Andrius. - Tarkime, žmoniją kartkartėmis ištinka krizės. Todėl dabartinės kalbos apie krizę, mano manymu, šiek tiek perspaustos. Aišku, ji yra, bet nereikia kalbėti tiek, kad išsigandęs nebegalėtum pajudėti. Krizė praeis."

Pagal gamtos ritmą

Žiemą, kai šalta, tamsu ir niūru, būna, kad apima apatija. Tačiau Andriui šis metas patinka. Sako, šio sezono poveikis geras. "Diena keičia naktį, žiema - vasarą, - kalba jis. - Ačiū Dievui, kad metų laikai keičiasi. Man patinka teiginys, kad tu turi gyventi kartu su gamta. Prisitaikai ir jautiesi puikiai. Žiema yra poilsio ir apmąstymų metas. Pavasarį būna atgimimas, žydėjimas. Ruduo - derliaus metas. Pastaruoju metu būtent taip galvoju apie savo veiklą ir jaučiuosi komfortabiliai."

Kasdienybėje jis mato daug gražaus. Patinka rytas ir pusryčiai, dieną - darbai ir susitikimai. "Suvokiu, kad dabar prasidėjo toks gyvenimo etapas, kai patinka viskas, kas vyksta. Apskritai patinka mano gyvenimas. Nusistovėjo tam tikros vertybės", - sako Andrius.

Tikrasis gyvasis klasikas

Rašytojas Juozas Erlickas juokais vadinamas gyvuoju klasiku. Tačiau landžiodama po internetą radau komentarą, kur visai rimtai teigiama, kad gyvasis klasikas yra A.Mamontovas. Tą išgirdęs dainininkas kvatoja: "Taip, turbūt J.Erlickas bando iš manęs paveržti šį titulą. Iš tikrųjų aš esu tikrasis gyvasis klasikas."

Ir tuoj pat patikina, kad tik apie rimtus dalykus reikia šnekėti rimtai. Tačiau kalbą tęsiu ta pačia gaidele. Sakau, kad jis turi tiek įvairių apdovanojimų, jog kirba mintis: jei vertintojai nesugalvoja, kam įteikti kokią statulėlę ar prizą, skiria juos A.Mamontovui. Niekada neprašausi: visada populiarus, daugelį metų laikosi "ant bangos".

Andrius atsako rimtai: "Kiek įmanoma, stengiuosi tų apdovanojimų vengti. Norisi jausti, kad įvertino už tai, ką tikrai padarei. Praėjusią vasarą Šanchajuje gautas apdovanojimas buvo daugiau negu už filmą ar muziką - iki to nuėjau tam tikrą kelią. Tas tarptautinis įvertinimas iš tikrųjų buvo netikėtas. Ir svarbus." Jis kalba apie lietuvišką filmą "Nereikalingi žmonės", kuris pernai birželį 11 Šanchajaus tarptautiniame kino festivalyje pelnė du prizus. Už režisūrą buvo apdovanotas latvių režisierius Maris Martinsonas, o geriausios muzikos kategorijoje triumfavo A.Mamontovas.

"Mes gyvename mažame Lietuvos popmuzikos pasaulėlyje, kuriame dažnai lengva nuspėti, kas gaus apdovanojimą. Kai jų būna daug, apdovanojimai praranda prasmę. Tada nežinai, gauni juos už vardą, įdirbį ar tikrai už dabar konkrečiai nuveiktą darbą, - teigia populiarus dainininkas. - Tikras įvertinimas būna sunkiai nuspėjamas. Apdovanojimas Kinijoje buvo ypatingas, nes ten tavęs niekas nežino. Supranti, kad tarptautinė komisija įvertino ne tave, o tavo darbą."

A.Mamontovas teigia, kad 2008-ieji jam apskritai buvo labai geri metai. "Po Kinijos neįtikėtina kelionė į Šiaurės Korėją. Viena tokių, kurios turi poveikį mano kūrybai, vertybių sistemai. Ta šalis turi keistą energetiką, ten protas staiga nušvinta. Šiaurės Korėjoje daugelį dalykų pamatai tarsi iš naujo", - sako jis. Lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje Andrius su grupe surengė 8 koncertus Amerikoje. Čikagoje grojo garsiojoje "Park West Chicago" salėje, kur yra koncertavę garsiausiai pasaulio atlikėjai.

Apie erelį ir žvirblį

Andrius teigia, kad jis ne visą laiką būna "ant bangos". Esą kartkartėmis atsitraukia, padaro pauzę, sukaupia naujų jėgų, tada vėl traukia tolyn. "Pirmo populiarumo sulaukti visada lengviau negu antro, trečio, ketvirto... Nes kiekvieną kartą turi rasti naują atspirties tašką, sukaupti minčių, įspūdžių, kad sukurtum ką nors šviežio, gaivaus", - tvirtina vienas žinomiausių atlikėjų. - Taip ir eini tolyn."

A.Mamontovas aiškina: šiais laikais atsiranda naujų žvaigždžių, bet už jų stovi patyrę prodiuseriai, kurie sudėlioja viską, kaip reikia. Palyginimui jis pasakoja pasaką. Paukščiai susiginčijo, katras galėtų vadintis karaliumi. Nusprendė: kuris aukščiausiai pakils, tas ir bus paukščių karalius. Varna pakilo į vieną aukštį, vanagas - į kitą. Ant erelio nugaros užšoko žvirblis. Kai anas pakilo aukščiausiai, žvirblis dar šiek tiek paplasnojo ir suriko: "Aš esu karalius." "Lietuviškoje popmuzikoje žvirblių, kuriuos kažkas užkėlė į viršų, yra nemažai. Tačiau žvirblis negali ilgai plasnoti dideliame aukštyje. Ilgiausiai ten išsilaiko tas, kuris turi stipriausius sparnus", - apibendrina Andrius.

Keisti pasaulį

Anksčiau roko atlikėjai muzika ir įvairiomis akcijomis siekdavo keisti pasaulį. Pastaraisiais metais tai būna gerokai rečiau. Tik kelios pasaulinės žvaigždės - Bono, Bobas Geldofas ir dar keli - kartkartėmis ką nors organizuoja.

Ir A.Mamontovas negyvena užsidaręs muzikos pasaulyje. Pernai dalyvavo prie prezidentūros vykusiame mitinge dėl LEO steigimo, prie Seimo kartu su kitais atlikėjais protestavo dėl kūrybos žmonių didesnio apmokestinimo, patriotizmo dvasia sklando jo naujausiame albume "Geltona. Žalia. Raudona". "Dabar yra tas laikas, kai labai svarbu argumentuotai apginti savo poziciją", - įsitikinęs Andrius. Beje, už šiuos pareiškimus jis ir buvo pripažintas drąsiausiu praėjusių metų žmogumi.

Atsako į laiškus

Andriui svarbi ne tik muzika, bet ir knygos. Dainininkas sako, kad šiuo metu skaito iškart kokias tris. "Jos guli tam tikrose vietose. Kur atsirandu, ten vieną jų atsiverčiu", - šypsosi Andrius. Kai rengiasi į kelionę, pasiima knygą ir skaito lėktuve ar apsistojęs viešbutyje.

Tam tikrą laiką dainininkas skiria kompiuteriui. Tačiau tai nėra laiko deginimas landžiojant po internetą. "Kompiuteris - viena komunikacijos priemonių. Naudojuosi programomis, skirtomis muzikai įrašyti, aranžuoti. Kompiuteris man yra patogus darbo ir bendravimo įrankis, bet viso laiko jam neatiduodu, - aiškina Andrius. - Man žmonės rašo laiškus, ko nors klausia. Stengiuosi atsakyti. Nemanau, kad reikėtų ignoruoti. Tai malonu: supranti, kad kažkam esi įdomus."

Tiesiog išeina

Andrius interviu mėgsta duoti "gyvai", susitikęs su žurnalistais. Tačiau į vieną kitą klausimą atsako ir telefonu. Pirmasis interviu su A.Mamontovu ir Arnoldu Lukošiumi buvo išspausdintas žurnale "Moksleivis" 1986 metų pavasarį. Tada pirmą kartą buvo parašyta apie grupę "Foje". Tą žurnalą Andrius išsaugojo. "Esu profesionalus interviu davėjas", - juokiasi dainininkas. Per tuos 22 metus jam teko atsakyti į begalę žurnalistų klausimų. Kokie labiausiai "užkniso"? Andrius sako: "Nebūna gerų ar blogų klausimų. Su pašnekovu arba yra kontaktas, arba ne. Labiausiai "užknisa", kai kalbi su žurnalistu, o jis tavęs neklauso. Matai, kad žmogui neįdomu, jis tik vykdo užduotį. Tada nesupranti, kodėl gaišti laiką, kokio velnio tave pakvietė kalbėtis. Todėl porą kartų nutraukiau interviu."

Įdomu

* "Nereikia tikėtis, reikia tikėti", - gera A.Mamontovo mintis.

* Pernai lapkritį suėjo 25 metai, kai Andrius su grupe pradėjo koncertuoti didesnėms auditorijoms.

* Lietuviškoje Vikipedijoje apie A.Mamontovą be kita ko parašyta: ūgis - 184 cm, svoris - apie 83 kg, batų dydis - 43-ias. Dainininkas nežino, iš kur tas įrašas atsiradęs. Tačiau patvirtina, kad informacija teisinga. Na, gal svoris svyruoja - būna keliais kilogramais daugiau ar mažiau.

* Andrius su žmona Inga turi 14 metų dukrą Viktoriją ir dešimtmetį sūnų Andrių. Apie vaikus dainininkas sako: "Andrius labiau į mane panašus, Viktorija - į mamą. Abu turi išmonės, gražaus paaugliško protesto."

* Dainininkas daug fotografuoja. Gal kada nors atsiras nuotraukų albumas. Tačiau kol kas tokio neplanuoja. "Kiekvienas dalykas turi vertę, kai atsitinka savaime. Kai tam yra laikas ir vieta. Kai turi aiškią viziją, ką nori padaryti. Negalima forsuoti, perspausti, - sako jis. - Geriausios dainos būna tos, kurias parašai nemąstydamas."

* "Baigiau skaičiuoti, kiek nugyvenau, dabar skaičiuoju, kiek liko. Tačiau manęs tai negąsdina. Suvokiau, kad dabar - gyvenimo vidurys. Todėl man labai svarbu, ką dar norėčiau nuveikti", - sako A.Mamontovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"