TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Angelų kūrėjas rado savo angelą

2008 12 20 0:00
Skulptorius V.Ramoška sukūrė daugiau kaip 400 angelų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Skulptorių Vaidą Ramošką daug kas vadina angelų kūrėju. Vakar apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle menininkas savo angelu vadina žmoną Gabrielę.

Menininkas beveik prieš dvejus metus atšventė vestuves su animatore Gabriele Baltrušaityte. "Maniau, kad iš viso nevesiu, tačiau kai neieškojau, tai ir radau. Ji - mano angelas. Retai tokių pasitaiko. Mes ir kurdami bendradarbiaujame - jai pirmiausia parodau savo darbus", - džiaugiasi sukurta šeima Vaidas. Dabar šeimos planuose suremontuoti seną apgriuvusią studiją Ukmergės rajone. Joje skulptorius norėtų įsteigti keletą dirbtuvių, kur ištisus metus galėtų darbuotis menininkai - tai būtų tarsi menininkų viešbutis. Čia turėtų sutilpti ir jaunos šeimos būsimos atžalos.

Įsimylėjęs vaikus

"Angelai - tai tie patys vaikai. Kuo mažas, mielas, juokingas vaikas skiriasi nuo angeliuko? Niekuo! Dar neturiu atžalų, bet, be abejonės, turėsiu - ir daug. Su žmona šį reikalą jau aptarėme. Nesuprantu žmonių, kurie nemyli vaikų. Juk jie - mūsų nemirtingumo garantas. Per juos atsinaujiname. Užauginti vaiką, tai ne pačiam išdrožti skulptūrą, bet išauginti tą, kuris galbūt sukurs kūrinį", - tvirtina Vaidas. Jį žavi vaikų nuoširdumas ir atvirumas.

Vaikystėje menininkas visada norėjo turėti broliuką arba sesutę. Tėvai padovanojo sesutę Skirmantę. Dabar ji - abiturientė, laisvalaikiu kuria poeziją ir prozą.

Tikėtina, kad Vaido meilė vaikams paveldėta iš mamos, kuri labai myli mažuosius ir būdama anglų kalbos mokytoja dirba su jais. Ne veltui ir sūnus pasiryžo Ukmergės dailės mokykloje mokyti skulptūros. "Mokytojo darbas iš tiesų nelengvas, nes tokių, kurie norėtų mokytis, vos keletas. Tačiau su visais stengiuosi būti teisingas. Su jaunimu elgiuosi kaip su suaugusiaisiais. Siekiu įskiepyti pasitikėjimą savo jėgomis. Čia dirbu tikrai ne dėl pinigų. Paliksiu mokyklą tuomet, jei visai nebeliks norinčiųjų mokytis arba mokytojo pareigos atims pernelyg daug laiko. Kiekvienai mokyklai reikėtų vieno ar net dviejų vadybininkų, nes dabar tenka ne su vaikais bendrauti, o galybę dokumentų pildyti", - piktinasi menininkas.

Vaidas su žmona taip myli vaikus, kad pasiryžę net įsivaikinti globos namų auklėtinį, kai tik bus tinkamai įrengti namai. "Mano nuomone, globos namuose daroma labai didelė klaida, kad vaikai auginami aukomis, o ne kūrėjais. Nereikia jų gailėti, reikia juos skatinti judėti į priekį, stumti, duoti jiems svajonę ir padėti jos siekti", - įsitikinęs skulptorius.

Angelą atpažino policijoje

Ne vien mažyliuose kūrėjas įžvelgia angeliškų bruožų - iš suaugusių žmonių jis ima tipažus, nes dažnai susiduria su gerais, nesavanaudiškais žmonėmis. Netikėtose situacijose atranda jų gerumą - tarkim, kartą kavinėje pritrūko pinigėlių susimokėti už arbatą, kavinės savininkas nuramino, kad viskas gerai, užteks, kiek turįs. "Gerumas iš tiesų galingas. Gero darymas suteikia tiek daug adrenalino - geriau negu bet koks rūkymas ar narkotikai. Būti geram reiškia būti labai stipriam, juk taip sunku atsilaikyti prieš blogį", - dėsto Vaidas.

Tiesa, ne visada jam sekasi susitikti su gerais žmonėmis. Nemažai menininko darbų yra nukentėję. "Pirmą mano angelą turi Vytautas Šerėnas. Paskui sukūriau toleranciją turėjusį išbandyti "Žydrą ožį", bet jau po keleto dienų jis buvo suniokotas. Tada mane pakvietė tuometinio sostinės mero Artūro Zuoko patarėja ir pasiūlė sukurti tai, prieš ką ranka nekiltų. Taip gimė angelai. Ir jie nukentėjo, bet to reikėjo tikėtis. Teko ir į policiją eiti atpažinti savo angelėlio. Iš dešimties angelėlių išliko tik du ir vienas be galvos. Vieną atrestauravau", - prisimena menininkas. Jam smagiausia, kad įvairaus dydžio angelėliai paplito po visą pasaulį, juos galima pamatyti ne tik Europoje, bet ir JAV, Argentinoje, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nors kai kurios jų yra musulmoniškos šalys, kur draudžiama vaizduoti angelus.

Apie vieną Vilniaus angelą kitose šalyse jau sklando legendos, neva pas mus jis skraido iš balkono į balkoną. Taip suveikia "sugedęs telefonas", kai istorija keliauja iš lūpų į lūpas.

Kūrė kompiuterinius žaidimus

"Kai mano angelus aplankė sėkmė, išėjau iš firmos, kurioje kūriau grafiką kompiuteriniams žaidimams. Supratau, kad toks darbas ne man, nepatinka monotonija. Labai bijojau dirbti sau, bet pabandžiau. Kuo toliau, tuo labiau sekėsi. Dabar daugybė projektų - tik daryk, tik kurk. Ir ekonominė krizė nebaisi. Atvirkščias procesas vyksta - žmonės investuoja į meną. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi iš savo darbų, nedaug kam taip pasiseka Lietuvoje. Kita vertus, man sekasi, nes tikrai daug dirbu. Kai iš kaimo atvažiavau į sostinę studijuoti, stebėjausi, kiek daug turiu laisvės. Kaime nuolat tenka suktis tarp darbų, o čia galėjau visą dieną nieko nedaryti. Iš nieko neveikimo ir ėmiau dirbti. Kas belieka - draugų neturėjau, gerti nemokėjau, nerūkiau", - juokiasi menininkas.

Vaidas savo veiklos net negalėtų vadinti darbu, nes ji sutampa su pomėgiu. Tiesa, pats namuose neturi savo kurtų angelų - visi iškeliavę. Tik vienas mažiukas apdaužytas ir suklijuotas įsikūręs pas mamą. "Angelai labai tinka žmonėms. Tačiau draugai jais neapdovanoti. Juk ir gaisrininkas nedovanoja draugams gaisro gesinimo renginio", - šypteli menininkas. Vaidas nekuria angelų aklai - domisi jų atvaizdais, archetipais įvairiose kultūrose. "Jeigu jau ką nors darai, turi išmanyti tą sritį, kad nepadarytum prasminio liapsuso. Man siūlė padaryti angelą su ragais arba velniuką, bet aš griežtai atsisakiau. Smagu būti angelų kūrėju. Man priimtina krikščioniška pasaulėžiūra, kur angelas yra gerosios naujienos nešėjas. Toks supratimas atėjo ne iš tėvų - pats atradau Dievą. Tiesiog ateina tam tikras momentas, kai jį imi suvokti. Dievas labai gudrus ir tikrai geras draugas. Gyvenime man pasitaikė keletas pavojingų situacijų, kai mano gyvybė neaiškiomis mistiškomis aplinkybėmis buvo išgelbėta", - patirtimi dalijasi vyras.

Atsvara "Maximai"

Vaidas jau šešerių žinojo, kad sies savo gyvenimą su menu, paskui kurį laiką galvojo apie kamazo vairuotojo profesiją, bet galiausiai sugrįžo prie meno. "Mano tėvas savamoksliškai tapė. Jo akvarelės labai gražios. Dėstė dailę, darbus, o dabar - ūkvedys. Mamos labai dailus raštas. Tad tėvai neprieštaravo, kad rinkčiausi skulptūros specialybę. Skatino tapti tuo, kad paskui nesigailėčiau dėl savo pasirinkimo. Ir niekada nesigailėjau", - sako menininkas. Vaidą domina ne tik skulptūros, jis mielai tapo, turi sukaupęs nemažą savo piešinių kolekciją, domisi grafika, jam patinka geras kinas, literatūra. Ir vis dėlto didžioji dalis laiko tenka angelams. Kaip kitaip, jei patys žmonės atvykę privačiai prašo juos sukurti. "Angelo atsiradimas yra nelengvas, jie nevienodi, nekopijuoju, kaskart kuriu iš naujo. Keičiu veidelius, rankytes, kojytes. Labai patiko, kai apie mano angelus buvo pasakyta, jog jie yra atsvara "Maximai". Susimąsčiau, gal ir nieko kūriniai, gal ir verta dirbti", - šypsosi Vaidas.

Apie anūkus

Vaidas: - Linksmiausia būna, kai menininkas sukuria, o paskui menotyrininkai rašo, ką jis galvojo kurdamas. Buvo labai juokinga, kai kažkokiame interneto portale buvo parašyta, kad kūrėjas, t. y. aš, kuriu angeliukus pagal savo anūkų atvaizdą.

Žmona Gabrielė: - Nežinojau, kad turi anūkų.

Žurnalistė: - Gal ir dar kažko svarbaus nežinote apie jį. Atsargiai.

Vaidas: - Ilgainiui visada vienas apie kitą sužinai kažką naujo.

Gabrielė: - Kiek tuomet tau iš tikrųjų metų?

Vaidas: - Gerai jau prisipažinsiu - penkiasdešimt.

- Kokia dar veikla teko užsiimti?

Vaidas: - Dainavau chore, su klasės draugais buvome subūrę roko grupę "Yellow horse". Mėgau žvejoti, paskui pagailo žuvyčių. Dabar važinėju po Lietuvą - lankau bažnyčias, dvarus. Anksčiau kolekcionavau pašto ženklus, dabar mašinas. Turiu šešias, iš kurių dauguma kainavo mažiau nei tūkstantį litų. Su viena aš važinėju, su kita turi kai kas važinėtis, bet to nedaro (reikšmingas žvilgsnis į žmoną), vieną turiu savo širdžiai pasilikęs - kartkartėmis paremontuoti.

Žmona Gabrielė: - Tavo širdis dar ne visa užimta?

Vaidas: - Nejaugi nori, kad tave išmontuočiau ir vėl sumontuočiau?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"