TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Animacijos stebuklas nesibaigia

2014 05 17 6:00
"Patirtis turtinga ir įdomi", - sakė animacijos meistrė J.Leikaitė. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Animacijos režisierė ir dailininkė Jūratė Leikaitė filmus kuria daugiau kaip ketvirtį amžiaus. "Kodėl kadaise susidomėjau animacija? Ieškojau, kaip realizuoti savo vizijas", - sakė menininkė. Neseniai pieštų filmų kūrimo paslaptis ji atvėrė pirmoje knygoje. Dabar jau rengia ir antrą leidinį.

J.Leikaitė kuria animacinius stebuklus - piešinius priverčia judėti ir pasakoti istorijas. Mintis išleisti knygą apie tai, kaip atsiranda animacinis filmas, jai kilo seniai. "Per keletą dešimtmečių susikaupė labai daug medžiagos: įvairių piešinių, kadruočių, eskizų, paveikslų... Pamaniau, kad tuos animacinius užkulisius derėtų sutvarkyti ir parodyti", - pasakojo menininkė. Proga atsirado praėjusį rudenį, kai J.Leikaitė šventė 50-ąjį gimtadienį. Metus dirbusi prie knygos "Taip Laima lėmė. Animacinio filmo gimimas", jubiliejaus proga ją pristatė. Kartu surengė jubiliejinę parodą "Animacijos magija". Vėliau ekspozicija buvo parodyta aštuoniose Lietuvos vietose.

Pasak J.Leikaitės, knyga apie animacinio filmo sukūrimą domimasi. "Aišku, ne tiek, kiek meilės romanais, - su šypsena teigė ji. - Bet leidinys "Taip Laima lėmė. Animacinio filmo gimimas" randa savo auditoriją. Tarkime, ji aktuali su vaikais ir jaunimu dirbantiems žmonėms. Knyga išleista kartu su DVD, todėl galima pamatyti ir patį filmą, ir dokumentinę medžiagą, kaip jis buvo kuriamas. Beje, jau nebėra tos studijos, patalpų, taigi dabar tai jau istorija."

Animacijos meistrė papasakojo vieną fragmentą, filmuotą tada, maždaug prieš trejus metus. Tuo metu ji laukėsi vaiko. "Vyras netikėtai mane nufilmavo, pati to nežinojau. Tada piešiau paveikslą ir kalbėjau apie tai, kad laumės turi likimo ratą, pati mąstydama apie vaikutį, kada jis gims, koks bus jo gyvenimas, - prisiminė J.Leikaitė. - Pasirodo, vyras viską užfiksavo. Vėliau pačiai buvo įdomu tai pamatyti."

Trys vaikai ir studija

Tas kūdikis, kurio tuo metu laukėsi animacijos meistrė, vardu Rapolas, jam dabar treji. Tai jau trečia J.Leikaitės atžala. Kaip sekasi derinti didelę šeimą ir intensyvią kūrybą? "Greitai sukiesi. Vienu laikotarpiu, kai vyresnieji vaikai augo, studija buvo namie. Kompiuteriai, montažinė, valgomasis, virtuvė, kurioje gaminamas maistas, miegamasis, žaidimų vieta - viskas vienoje vietoje. Vaikams buvo 12-13 metų. Po kurio laiko pavyko susitvarkyti taip, kad studiją įrengėme atskirose patalpose, - pasakojo menininkė. - O namie yra mažoji studija. Joje dirbame, kai vaikai nueina miegoti, maždaug nuo dešimtos valandos vakaro. Būna ramu, skamba muzika. Skenuojame piešinius, spalviname personažus, tvarkome dekoracijas, rašome kokį nors projektą... Prasėdime iki pirmos ar antros valandos nakties. Tai kūrybai skiriamas laikas."

Namie animaciniai filmai žiūrimi itin dažnai, vaikams tai patinka. Anksčiau jie taip pat dalyvaudavo kūrybos procese. Dukra Raminta, kuriai dabar 18 metų, yra garsinusi animacinius filmus. Vyresnėlis sūnus Šarūnas būdavo patarėjas, spalvindavo. Dabar 22 metų vaikinas studijoms pasirinko kitą specialybę.

Dienomis animacijos kūrėjų pora J.Leikaitė ir Valentas Aškinis su komanda dirba Antakalnyje esančioje studijoje. Ten kuriami ir realizuojami projektai. Kaip sakė menininkė, tai - didžiausia Lietuvoje klasikinio piešimo animacijos studija. Kadaise architekto profesiją įgijusi J.Leikaitė ten turi progą žinias panaudoti praktiškai. Ji ne tik kuria filmus, bet ir rūpinasi animacijos studijos interjeru.

Animacijos meistrės kūrybinis turtas: DVD su filmais ir pirmoji knyga.

Išbandymų metas

J.Leikaitė nuėjo ilgą kūrybinį kelią. "Patirtis turtinga ir įdomi, - pasakojo menininkė. - Pradžia buvo sunkiai įsivaizduojama. Nebuvo net kieno paklausti. Kai atėjome dirbti į Lietuvos kino studiją, niekas nežinojo, kas bus toliau. Patys viską pradėjome. Tai buvo iššūkis - kūrybinis ir organizacinis. Buvo mokymosi virtuvė, kai reikėjo suprasti, kas yra animacinių filmų gamyba (nuo pirmųjų žingsnių iki profesionalumo išugdymo, technologijų perpratimo, darbo su žmonėmis). Tai truko iki 2004 metų, kai įvyko didysis lūžis ir Kino studija buvo privatizuota. Kurį laiką prieš tai Lietuvos animacija iškeliavo į tarptautinę rinką. Patekti į tarptautinius festivalius, išmokti pristatyti savo kūrybą iš pradžių buvo sudėtinga, nauja ir įdomu. Po Kino studijos privatizavimo animacija turėjo rasti savo kelią. Reikėjo įkurti nuosavas įmones, tapti prodiuseriais, projektų vadovais. Turėjome išmokti buhalterinių ir organizacinių dalykų. Tai buvo išbandymų metas. Pradėjome nuo darbo namie, virtuvėje, kai susirinkdavo būrys žmonių ir kartu kurdavome."

Animacijos menas keičiasi, tobulėjant modernioms technologijoms. Pagrindas gali būti piešinys ranka, tai yra klasikinis piešinys, kurį sukuria autorius, gali būti plokščioji kompiuterinė marionetė. Kas yra ši? "Kai personažas sukuriamas kompiuteryje, sukarpomas į smulkias detales ir judinamas - fazė po fazės, - aiškino J.Leikaitė. - Yra labai gerai tai įvaldžiusių autorių. Jie išvengia piešimo ant popieriaus, o dirba kompiuteriu. Tačiau yra tokių, kurie labiau mėgsta piešti." Pačiai menininkei klasikinė animacijos kūryba yra labiau prie širdies. "Dievinu piešinį, - sakė ji. - Joks kompiuteris to neatstos."

Dabartiniame animacijos mene tarpusavyje derinama daugybė įvairių technologijų. Vis dėlto dažniau pirminis kūrėjo sumanymas pradedamas popieriuje, o vėliau perkeliamas į kompiuterį. "Klasikinė animacija nemiršta, ji gyvuoja", - įsitikinusi J.Leikaitė.

Didelė įvairovė

Animacijai gyvuoti padeda ir jaunimas - tas, kuris renkasi animacijos kūrėjo profesiją. J.Leikaitė anksčiau dėstė Vilniaus dailės akademijoje, dabar - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Studentus ji moko animacijos. Profesija retoka. Įstoti nelengva. "Daugelis nežino, kokios bus studijos. Tie, kurie įvaldo profesinę meistrystę, steigia savo įmones ir sėkmingai kuria filmus. Jaunoji animacijos kūrėjų karta stipri. Dalyvauja prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose. Dabar yra galimybė atsiskleisti kuriant ne tik filmus, bet ir vaizdo instaliacijas, kitaip eksperimentuojant. Prieš kokius 10 metų to nebuvo, - pasakojo J.Leikaitė. - Tarp studentų būna labai spalvingų, kūrybingų asmenybių. Bendraujame ir tada, kai jie baigia mokslus. Yra ir tokių studentų, kurie konkrečiai žino, ko nori, o visi kiti dalykai jiems neįdomūs. Deja, šioje specialybėje, kaip ir daugelyje kitų, ribotumas nepadeda."

Animacijos kūrėja dirba ir su vaikais. Rengia jiems kūrybines dirbtuves. "Lietuvoje jos vis populiarėja, - pasakojo J.Leikaitė. - Per metus organizuojame 12 kūrybinių dirbtuvių įvairiose šalies vietose. Kartu su vaikais kuriame filmukus. Jiems įdomu ir smagu taip leisti laiką. Dailės pamokos mokyklose įprastos, o animacija yra naujovė ir didelis džiaugsmas mažiesiems. Pastaruoju metu filmukus kuriame ir gimtadienio progomis, dėl to mus daug kas kviečiasi. Su vaikais dirbti labai įdomu. Piešiame, kuriame koliažus, improvizuojame."

Lietuvos televizijos retai rodo mūsų šalyje kurtus animacinius filmus, dauguma jų įrašomi, išleidžiami ir platinami DVD. Tai yra patogu, nes įsigijus galima žiūrėti bet kuriuo metu. Sutuoktiniai J.Leikaitė ir V.Aškinis yra išleidę 7 valandos ir ilgesnės trukmės DVD su savo filmais. Kūrybinis kraitis nemažas. "Tai intensyvus darbas, - sakė J.Leikaitė. - Pradėjome jį 2007 metais. Išleidome pirmąjį DVD, pradžia buvo sunkoka. Netrukus ruošiamės išleisti naują animacinių filmų kolekciją. Dirbame, stengiamės."

O rudenį bus pristatytas pilnametražis animacinis filmas "Aukso žirgas" šeimai, kurtas klasikiniu būdu, režisuotas V.Aškinio. Tai yra lietuvių ir kelių užsienio kompanijų bendra produkcija. Prie projekto buvo dirbta apie 10 metų. Tai yra vienas stambiausių šio žanro lietuviškų projektų. Premjera numatoma viename sostinės kino centre rugsėjo mėnesį.

Trumpai

* J.Leikaitė – scenaristė, režisierė, iliustratorė (apipavidalino daugiau nei dvidešimt knygų vaikams), animatorė, studijos „Filmų štrichai“ prodiuserė, sukūrė ciklą filmų „Lietuvių šventės ir sakmės“, kuriuose originaliai interpretuojamos lietuvių šventės, papročiai, sakmės.

* 1986 metais baigė Vilniaus dailės akademijos Architektūros fakultetą. 1997 metais baigė Lietuvos kino studijos dailininkų animatorių kursus. Nuo 1998-ųjų dirbo Lietuvos kino studijoje animacinių filmų scenariste, dailininke ir režisiere.

* Autorės sukurti filmai dalyvavo daugelio tarptautinių animacinių filmų festivalių konkursinėse programose. Ji aktyviai dalyvauja organizuojant tarptautinį animacinių filmų festivalį „Tindirindis“.

* Dėstė animaciją Vilniaus dailės akademijoje, dabar - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Aktyviai dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose kurdama animacinius filmus su vaikais ir moksleiviais.

* Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė.

* J.Leikaitės knygą "Taip Laima lėmė. Animacinio filmo gimimas" parėmė Lietuvos kino centras, išleido leidykla "Išmintis".

* Menininkė rengia medžiagą antros knygos apie animacinių filmų kūrimą leidimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"