TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ankstyva tėvystė svajonių nesudaužo

2009 11 21 0:00
Šokėjas D.Meškauskas prisipažįsta niekada nemanęs, kad tėvu taps toks jaunas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šį kartą į tėvystę nusprendėme pažvelgti itin jaunų vyrų akimis. Kokia ji, kai tau vos -niolika ar 20 metų? Ar tokio amžiaus įmanoma būti atsakingam? Ir ypač šiandien, kai jaunuolių kasdienybė kupina netikėčiausių ieškojimų, kai mylimosios keičiamos sulig kiekvienu nauju pasimatymu, o visuomenėje tapo įprasta vaikų lauktis po 30-ies. Pirmagimio sulaukė septyniolikos

- Tomai, daugelis auginančiųjų vaikus teigia, kad tėvystė ir motinystė - sunkus darbas. Ar pritari tokiai nuomonei?

- Tie, kuriems tėvystė ir motinystė - darbas, vargu ar gali tikėtis laimingos šeimos. Man šeima ir vaikai - tai užuovėja nuo rutinos, problemų. Kai grįžtu namo ir užveriu duris, tampu kitu žmogumi. Tada būnu su tais, kurie mane labiausiai supranta, šalia kurių geriausiai jaučiuosi. Šeima man tarsi tvirtovė, joje aš nusiraminu, pasisemiu dvasinių jėgų ir vėl einu "kariauti" su gyvenimu.

Skaudžiausia ir sunkiausia būna tada, kai vaikas serga. Tuomet jautiesi bejėgis ir supranti, kad nuo tavęs niekas nepriklauso, jog viskas - Dievo rankose. Tai labai sunkiai pakeliama kančia. Teko ją patirti.

- Kaip manai, kuri tėvystė geresnė - ankstyva ar brandi? Psichologai randa įvairiausių pliusų ir minusų tiek vienai, tiek kitai.

- Žinau viena - laimingos šeimos formulės nėra. Jos turi ieškoti ir siekti pats. Ir visai nesvarbu, kokio esi amžiaus. Pačiu geriausiu pavyzdžiu man buvo ir yra mano ir žmonos Erikos tėvai. Tiek vieni, tiek kiti gyvena drauge jau daugybę metų. Jie sensta kartu ir man tai atrodo nerealiai. Mano močiutė turi devynis proanūkius. Dar keleri metai ir ji galbūt sulauks dar vienos kartos. Įspūdinga! Gal dėl to ji tokia neįtikimai graži? Gal tai jai padės sulaukti ir šimto metų?

Buvau beveik 17-os, kai gimė pirmasis sūnus Lukas. Man iš esmės neįdomu, ką apie ankstyvos ar brandžios tėvystės pranašumus bei trūkumus sako psichologai, ką apie tai rašo spauda. Aš esu aš. Žmona - mano pirmoji meilė, kartu esame jau penkiolika metų. Be proto myliu Eriką. Tikiu, kad ir ji mane. Mudu patys auginame savo vaikus. Per visus tuos 13 metų - tiek yra mūsų vyresnėliui - seneliams juos buvome palikę vos porai dienų ir tik keletą kartų. Gal todėl tarp mūsų ir sūnų yra toks stiprus ryšys? Su berniukais rezgame planus 2012-aisiais nuvykti į Europos futbolo čempionatą. Jau pradėjome taupyti pinigus. Kartu pliekiame lauko tenisą, esame geri draugai. Atėjus rudeniui, namie užsikuriame židinį ir žaidžiame biliardą. Atsakomybės auginant vaikus man netrūksta, nes nieko švenčiau už juos nėra. Vaikai - mano širdies plakimas.

- Prisimeni pirmąją reakciją, kai sužinojai, jog tapsi tėveliu? Tada abu su Erika buvote nepilnamečiai. Kaip į tokią naujieną reagavo tėvai, draugai?

- Žinoma, kad iš pradžių buvome labai sutrikę, jautėme didžiulį nerimą. Kūdikis nebuvo planuotas. Laimė, tėvai į žinią reagavo ramiai, iš karto nukreipė tam tikra linkme, tuo keliu žengiame ir dabar. Aplinkiniai į mus, aišku, žvelgė kreivai. Tačiau toks dėmesys buvo laikinas.

Kai žmonai pasakiau, kad daviau interviu apie mūsų šeimą, abu pradėjome juoktis. Ir vėl! Pastaruoju metu į mus vis labiau žiūrima kaip į keistuolius. Atseit, ei, žiūrėkit, jie vis dar kartu!

Sūnūs padėjo išsipildyti svajonėms

- Esi puikus pavyzdys, kad šešiolikmetis taip pat gali būti subrendęs tėvystei. Tačiau retas pavyzdys. Juk dauguma paauglių, jaunuolių esant panašioms situacijoms elgiasi priešingai - nemoka ir vengia būti atsakingi.

- Nesprendžiu apie kitus. Nežinau, kokio amžiaus žmogus yra pasirengęs būti tėvu, o kokio ne. Tai be galo individualu. Žinau tik tai, ką galiu aš pats. Per trylika metų, tiek, kiek mudu su Erika esame susituokę, išsiskyrė daugybė porų, turinčių vaikų. Bet tai nereiškia, kad kuris nors sutuoktinis ar net abu nebuvo subrendę tėvystei. Gyvenime nutinka įvairių dalykų. Aš nesu joks pavyzdys. Mano šeima normali, kaip ir kitų žmonių. Joje būna visko: gerų ir blogų dienų. Su žmona susipykstame ir tarpusavyje, ir su vaikais. Toks gyvenimas.

Būtent šeima man padėjo pasiekti tai, kas atrodė nerealu. Negalėčiau sau atleisti, jei prieš vaikus atrodyčiau nevykėlis. Tik jų padedamas po dešimties metų atkaklaus darbo tapau LKL teisėju. Man tai - didžiulis laimėjimas. Prisipažinsiu, ne kartą norėjosi į viską spjauti, bet sūnų akys neleido to padaryti. Kadaise svajojau dirbti LNK žiniose ir radijuje, norėjau gyventi nuosavame name. Šios svajonės taip pat išsipildė. Manau, be šeimos, be vaikų to tikrai nebūtų nutikę, nes nebūtų buvę tokios stiprios motyvacijos. Dabar noriu kiekvienam sūnui ateityje nupirkti po butą. Žinau, jei Dievas duos sveikatos, tikrai jiems įteiksiu po tokią dovaną 18-ojo gimtadienio proga. Neseniai man sukako 30 metų, tad laiko ir parako savyje turiu pakankamai.

Tėvai jau dabar didžiuojasi manimi ir mano šeima. Erika baigė magistro studijas, dirba mokytoja ir labai mėgsta savo darbą. Mano svajonės, susijusios su profesija, kaip jau minėjau, išsipildė visos ir su kaupu. Darbo atžvilgiu nebeliko apie ką svajoti. Pinigų tiek, kiek uždirbu, dabar man yra netgi truputį per daug. Todėl teiginys: "Iš pradžių karjera, šeima - paskui" man skamba juokingai. Manau, jaunam vyrui svarbiausia žinoti, kad tik nuo jo priklauso šeimos likimas. Kad ir kokio amžiaus šis būtų, kai sulauks pirmagimio - 16-os ar 35-erių, jo vaikams ant lėkštutės pasidabruotais kraštais niekas nieko neatneš. Tai gali padaryti tik jis pats.

- Ar tiesa, kad ankstyva tėvystė padeda greičiau užaugti? Žaidimus teko iškeisti į buitį.

- Žinoma, kad padeda. Pasikeičia absoliučiai viskas. Kad ir kas būtų, šiandien aš užsiimu ta veikla, apie kurią visada svajojau. Net ir būdamas penkiolikmetis. Sukūrus šeimą, svajonės niekur nedingo.

Mano manymu, šeimos neturintis žmogus metams bėgant tampa vis didesnis savanaudis. Kuo toliau, tuo jam darosi sunkiau į savo gyvenimą įsileisti kitą. Toks asmuo rūpinasi tik savimi, vis rečiau atkreipia dėmesį į kitus. Aš to išvengiau.

Diržu vaikų neauklėja

- Kaip supranti pasakymą "geras tėtis"? Koks tėvas esi tu?

- Nežinau, ar esu geras tėvas. Visko būna. Stengiuosi, bet kartais su sūnumis kalbu pakeltu tonu. Man patinka, kad jie gerbia mane ir savo motiną, kad mūsų klauso. O tai nemažai pasako ir apie mus su Erika. Mano žmona yra nuostabi mama, tačiau ar iš tiesų buvome geri tėvai, bus galima pasakyti tik tada, kai pamatysime, kokie žmonės užaugo mūsų vaikai. Atsakymo tikiuosi sulaukti būdamas 50 metų (šypsosi). O dabar man reikia stengtis būti geru tėvu, vyru, kad šeima su manimi jaustųsi saugi.

- Praėjusį pavasarį visuomeninė organizacija "Gelbėkit vaikus" pradėjo iniciatyvą "Augink atsakingai", kurios tikslas - per trejus metus perpus sumažinti smurto prieš vaikus taikymą ir toleravimą šeimose. Ar aplinkui matai daug neatsakingo vaikų auginimo pavyzdžių?

- Kreipinys "augink atsakingai" man ne itin patinka, nelabai jį suprantu. Prieš vaikus niekada nesu pakėlęs rankos ir nepakelsiu. Diržu jų neauklėju. Tie, kurie elgiasi priešingai, mano manymu, yra silpni žmonės. Prilupti vaiką juk daug lengviau nei jam paaiškinti, kodėl negalima vienaip ar kitaip elgtis.

Dabar bandau mesti rūkyti ir stengiuosi, kad mano kankynę matytų vyresnėlis. Noriu, kad jis suprastų, koks blogis yra šis įprotis, ir tai, manau, turi daug didesnę įtaką nei aiškinimas, jog rūkymas kenkia sveikatai. Savo aplinkoje nemačiau nė vieno neatsakingo auklėjimo pavyzdžio, o spaudoje ir televizijoje tokių atvejų - galybė. Pasakysiu atvirai, be tėvų augančių vaikų akys man spaudžia širdį. Kai girdžiu abortų statistiką, pašiurpsta oda. Dar daug dalykų būtų galima vardyti šia tema.

- Ar tave su vaikais sieja stiprus ryšys? Ar sūnūs išsipasakoja, klausia patarimų?

- Lukas - geriausias mano draugas. Tikiu, kad artimiausiu metu bus ir kolega. Dėl jo kuriu daug planų, tik nenoriu atskleisti kokių. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Tikiu, kad vyresnėlis, kuris pagal amžių jau paauglys, nemaištaus. Aš jį puikiai suprantu, nes visai neseniai dar pats buvau toks, kaip jis.

- O jeigu Luko gyvenimas susiklostytų panašiai į tavąjį, jei jis, kaip ir tu, tėvu taptų iki 20 metų?

- Į šį klausimą atsakyti nenoriu. Pasakysiu tik tiek, kad asmeniškai mane ankstyva tėvystė labai užgrūdino. O bailiams gamta negailestinga (šypsosi).

Atsakomybė ir amžius

Šį rudenį 22-ąjį gimtadienį atšventęs populiarus šokėjas ir TV3 projekto "Šok su manimi" vienas lyderių D.Meškauskas tėvu tapo 20-ies. Jo ir mylimosios popdainininkės Rūtos Ščiogolevaitės sūnui Adomui kitų metų sausį bus dveji. Atsakinėdamas į klausimus apie tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius, Deividas buvo vyriškai santūrus. "Auginant vaiką reikia turėti didžiulės kantrybės, nestokoti atsakomybės, užsispyrimo. Juk tai išties nelengvas darbas, reikalaujantis viso tavo dėmesio, - dėsto. - Tačiau visus vargus atperka laimė, kurią jauti matydamas, kaip auga tavo sūnus." Vaikinas prisipažįsta, kad žinių, kaip tinkamai rūpintis vaiku ir jį auklėti, spragas užpildyti padeda jo ir Rūtos tėvai. "Tiek vieni, tiek kiti patirties turi daugiau nei mudu ir visada mielai pataria, jei ko nors nežinome", - pasakoja.

Į psichologų svarstymus, kuri tėvystė - ankstyva ar brandi - geresnė, Deividas moja ranka. "Kaip galima nustatyti tokį dalyką? - stebisi. - Kiekvienas esame individualus, kiekvienam - savo. Asmeniškai man ankstyva tėvystė - pranašumas. Manęs tėvai susilaukė taip pat būdami labai jauni. Po metų gimė brolis." Anot pašnekovo, jaunuolius, tapusius tėvais, aplinkiniai kažkodėl iš karto linkę apkaltinti atsakomybės stoka, teigti, kad šiems galvoj vien tik šėlionės ir pramogos, kad jų vaikus užaugina seneliai ir panašiai. "Nesąmonė. Atsakomybės jausmą lemia ne vien žmogaus metai. Mano nuomone, kai kurie dvidešimtmečiai būna daug atsakingesni nei dvigubai už juos vyresni žmonės, - tvirtina. - Taip, tėvai mums su Rūta tikrai daug padeda, bet Adomą auginame patys. Kai nori, viską įmanoma suderinti: ir rūpinimąsi vaiku, ir mokslus, ir darbą, ir linksmybes."

Tėvai nemoralizavo

Deividas puikiai mena, kaip reagavo į žinią, kad taps tėčiu. "Jaučiausi įdomiai. Susipynė daugybė jausmų: jaudulys, nerimas, baimė, džiaugsmas. Supratau, kad nuo šiol viskas bus kitaip, - pasakoja. - Tiesą sakant, niekada nemaniau, kad tėvu tapsiu toks jaunas. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko. Tėvai, sužinoję naujieną, nemoralizavo. Priešingai, net apsidžiaugė, kad bus anūkas." Vaikino teigimu, tėvai apskritai nelinkę kištis į jo su broliu gyvenimus, nurodinėti, ką kuris turėtų daryti. Į klausimą, kokia buvusi draugų reakcija, pašnekovas atsako šypsena. "Dauguma iš pradžių tiesiogine šio žodžio prasme buvo savotiškai šokiruoti. Tačiau galiausiai visi palaikė", - tvirtina.

Šokėjo manymu, geras tėvas pirmiausia yra rūpestingas ir dėmesingas savo vaikui, tarsi vyresnysis draugas. Ypač kai šis užauga. "Koks esu aš? Nežinau. Protingiausia būtų paklausti Adomo, bet jis tokiems klausimams dar per mažas, - šypteli. - Stengiuosi būti geras tėtis."

Jautėsi "kietas"

Iš filmų puikiai pažįstamo balso savininkas, žodžio kišenėje neieškantis televizijos laidų ir renginių vedėjas J.Radzevičius šypteli, kad kartais ir pats netiki, jog yra jau trijų vaikų - sūnaus Ąžuolo ir dviejų dukterų Katrės ir Grytės - tėtis. "Ar būti tėvu sunku? Na, kai turi tris atžalas, tėvystė - joks vargas, tik didžiulis malonumas, - nusijuokia. - Kol nepaklausėte, kas sudėtingiausia auginant ir auklėjant vaiką, prisipažinsiu, anksčiau nelabai apie tai susimąstydavau. Net ir nežinau kas. Gal padėti mažo žmogučio asmenybės ugdymosi pamatus, kad jis užaugtų doras, geras, tikras ir drąsus žmogus. Visa kita: nemigo naktys, kurių dosnūs pirmi keleri metai, susilaukus vaikų, dėl mažųjų išdaigų kilę rūpesčiai, pasimiršta labai greitai."

Jonas neslepia, kad žinia, jog toks jaunas taps tėvu, jam buvo didžiulė staigmena. Tačiau džiuginanti. "Be abejo, iš pradžių buvo ir neramu, ir baugu, ir virpuliukų pilve netrūko, bet jaučiausi labai "kietas", - prisimena. - Vilniuje, tada buvo toks "Lango" klubas, į kurį rinkdavomės draugų kompanija. Visiems didžiuodamasis pranešiau žinią, taip norėjosi, kad ją išgirstų kuo daugiau žmonių. Kaip į naujieną reagavo draugai, tėvai? Na, tie, kurie mane pažįsta, žino, kad viską, ko imuosi, darau nuoširdžiai ir iki galo. Jiems net nekilo abejonių, kad galiu nesusitvarkyti su pareigomis. Beje, jau būdamas keturiolikos metų žinojau, kad jei kada nors turėsiu sūnų, jį pavadinsiu Ąžuolu."

Šalia tėvo - gera ir jauku

Užsiminus apie ankstyvos ir brandesnės tėvystės pranašumus ir trūkumus, Jonas atviras. Anot pašnekovo, auginti dukras gerokai lengviau nei pirmagimį sūnų, nes turi daugiau patirties, be to, yra ramesnis, labiau atsipalaidavęs. "Gimus Ąžuolui, įvairiausiems dalykams teikdavau pernelyg daug reikšmės, panikuodavau dėl menkiausių smulkmenų: neduok Dieve, vaikas laiku nepavalgė, trumpiau miegojo, nusičiaudėjo. Atrodydavo, pasaulio pabaiga prasidėjo. O tokią tėvų būseną vaikas juk labai jaučia, - pasakoja. - Dabar daug ką darau kitaip. Duodu lašinių, duonos, ir mažosios sau šliaužioja, ropinėja. Na, nugriuvo. Baisus čia daiktas? Nesu griežtas tėvas, taigi mergaitės turi daugiau laisvės. Apskritai, manau, nėra jokių universalių taisyklių, kaip teisingai auginti vaikus. Tiesiog vadovaujuosi nuojauta."

Paklaustas, kaip suprantąs gero tėčio sąvoką ir ar pats yra toks, Jonas trumpai leidžiasi į prisiminimus. "Nežinau kodėl, bet mėgdavau susirangyti šviesaus atminimo tėvelio glėbyje, kai šis grįždavo iš žvejybos. Manau, geras tėvas yra tas, su kuriuo vaikui gera, jauku, į kurį galima atsiremti, kad ir kas nutiktų. Būdamas šalia savo tėčio, jausdavausi būtent taip, - tvirtina. - Noriu, kad mano vaikai šalia manęs jaustųsi panašiai: saugūs ir mylimi." Vyras pasidžiaugia, kad su visomis savo atžalomis jį sieja itin artimas ryšys. "Su sūnumi kalbamės apie daugybę dalykų, jis jau didelis. Nors kartais ir pikčiau ką nors burbteliu, ir sudrausminu, kiek galiu, stengiuosi Ąžuolą atpalaiduoti nuo paauglystės rūpesčių. Krečiu išdaigas, kvailioju, noriu, kad jis bent trumpai pailsėtų nuo mokslų, visų tų paauglystės laikotarpiui būdingų iš vyresniųjų girdimų "negalima", - dėsto pašnekovas. - Noriu, kad visi mano vaikai suprastų, jog gyvenime kartais galima ir netgi būtina krėsti kvailystes, kurti. Juk tuomet gyventi tampa kur kas lengviau."


Apie tėvystę - įdomiai ir linksmai

* Jauniausiu dvynukų tėčiu prieš dešimtmetį tapo britas Jemmsas Sattonas. Tada jam buvo vos 12, o draugei Sarah Drinckwoterr - 16 metų. Pora susilaukė dviejų mergyčių, vėliau dar vienos dukters. Prieš porą metų Jemmsas prisipažino: jei būtų galima laiką atsukti atgal, tėvystės lauktų, kol taptų dvidešimtmetis. Juk dėl jos praleido savo paties vaikystę.

* Šių metų vasarį Didžiąją Britaniją sudrebino dar vienas ankstyvos tėvystės skandalas. 13-metis Alfie Pattenas, kuriam iš pažiūros niekas neduotų daugiau nei aštuonerių, ir porą metų vyresnė draugė Chantelle Steadman susilaukė dukters. Jaunasis tėtušis vyriškai priėmė gyvenimo iššūkį ir stengėsi būti geras bei rūpestingas tėvas, bet po DNR tyrimo paaiškėjo, kad kūdikis - ne jo.

* Daugiausia pasaulyje vaikų - net 1042 - turintis vyras - marokietis Moulay'us Ismailas Ibn Sharifas. Šiam Aluitų dinastijos valdytojui, gyvenusiam XVII amžiuje, tiek atžalų pagimdė 500 žmonų haremas.

* Apie būsimą tėvystę su humoru. Štai kokia patirtimi dalijasi jau turintys vaikų jauni tėvai. "Pamirškite sportinius automobilius ir įsigykite šeimai tinkamą modelį. Atminkite, kad ši mašina niekada neatrodys švarutėlė ir spindinti. Nusipirkite porciją ledų, įmeskite į dėtuvę ir ten palikite. Kompaktinių plokštelių plyšį užkimškite centais arba kramtomąja guma. Ant užpakalinės sėdynės smulkiai sutrupinkite pakelį sausainių. Pagaliau perbraukite grėbliu ar kokiu kitu įrankiu per abu automobilio sparnus ir variklio dangtį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"