TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Anties" ir Sąjūdžio "pokeris"

2012 03 10 11:32

Šių metų premjera - dokumentinis filmas "Kaip mes žaidėme revoliuciją" - jau matytas kino teatrų bei Europos šalių kino forumo "Scanorama" žiūrovams, greit pasirodysiantis "Kino pavasario" festivalio ekranuose, kovo 12 dieną (21.30 val.) bus rodomas per Lietuvos televiziją. Greit pasirodys ir filmo DVD.

Pasak jaunosios režisierės Giedrės Žickytės (kai Lietuvą ėmė budinti Sąjūdis, jai buvo aštuoneri), filmas pasakoja apie grupę "Antis", Sąjūdžio gimimą, garsiuosius Roko maršus ir Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, naujamečio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu visų dėmesį patraukė nauja grupė "Antis". Tada buvo 1984-ieji. Įspūdingas cirką primenantis atlikėjų grimas, rekvizitai, kandūs ir aštrūs tekstai scenoje kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Netrukus "Antis" (netikėtai ir patiems atlikėjams) tapo ryškiausia Dainuojančios revoliucijos vėliavneše, masiniu reiškiniu, įtraukiančiu tūkstančius sekėjų.

Paklausta, ar ryškiai iš vaikystės prisimena Sąjūdžio laikus, G.Žickytė pasakojo: "Prisimenu, ypač, kai pradėjau dirbti su filmuota archyvine medžiaga, atsigamino vaizdai, atmosfera. Besigilindama į "Anties" istoriją netikėtai atradau, kad jos istorija, jos biografija nuostabiai sutampa su svarbiais Lietuvai istoriniais įvykiais."

Senose vaizdo kasetėse

Prisikasti iki archyvinės medžiagos buvo nelengva, ypač kai daug jos - asmeniniuose archyvuose. "Ne kartą buvome susitikę su šiuo metu Romoje gyvenančia Laima Pangonyte, kuri turi daug filmuotos to meto medžiagos. Taip pat daug padėjo Roko maršų dalyviai, Gintaras Babravičius, Sąjūdžio metraštininkas Albinas Kentra, buvo medžiagos ir užsienio televizijų archyvuose. "Antį" buvo parodžiusi ir to meto Sovietų Sąjungos centrinė televizija laidoje "Muzikinis ringas". Susisiekėme su tos laidos kūrėjais Maksimovais, dabar gyvenančiais Kipre. Jie ryškiai prisiminė tą laidą, tačiau įrašų neturėjo. Laimei, žurnalistės Liepos Kiauleikytės-Rimkevičienės tėtė tą "Anties" pasirodymą buvo įsirašęs į seną vaizdo kasetę. Laidos kūrėjus tai irgi nudžiugino, jie net paprašė kopijos, - pasakojo režisierė. - Archyvinės medžiagos ieškojome visur, kur tik buvo įmanoma. Grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas kažkada įrašų turėjo nemažai, bet jį buvo apvogę ir išnešę visas kasetes. Pasirodo, seniau jos buvo retenybė, tad vagys išsinešė ir jas. Dabar ant jų turbūt koks nors "Rembo" užrašytas".

Atkurdama jau istorija tapusius metus režisierė daug laiko praleido Lietuvos televizijos archyve bei Lietuvos valstybiniame vaizdo ir garso archyve.

Aistringas veržimasis

"Anties" lyderis A.Kaušpėdas, paklaustas, ar nesiilgi tų Dainuojančios revoliucijos laikų, prisipažino: "Kažkokio ilgesio nėra, tačiau atsirado pagarba tiems laikams. Tai buvo aistringas veržimasis į laisvę. Buvo visko - ir klaidų, ir tam tikro aklumo. Įsimylėjęs juk daug ką darai neapskaičiuotai. Tokio aistringo gyvenimo savotiškai ilgisi kiekvienas žmogus. Tai jau istorija, jos nesugrąžinsi. Dabar mes turime eiti toliau, brandinti savo vidinę laisvę, mylėti ne save laisvėje, o laisvę savyje. Tai dabar yra didžiausias mūsų uždavinys."

Muzikantai revoliucijoje

Dažnai atrodo, kad meno žmonės, muzikantai būna toli nuo politikos. Paklaustas, kaip "Antis" įsisuko į politinius vėjus, A.Kaušpėdas pasakojo: "Žaidimas vyko pagal gorbačiovišką politiką. Tą žaidimą iki paskutinės minutės, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, puikiai žaidė "Antis" ir Sąjūdis. Buvo suloštas labai geras "pokeris". Tačiau mes, menininkai, to niekada nelaikėme politika. Tai mes supratome kaip puikią laisvėjimo galimybę. Kad ir kokius laikus paimsi, menas visada gina laisvę. O laisvės visada kažkiek trūksta - ar tai būtų visuomenės išorinė laisvė, ar žmogaus vidinė laisvė. Tai neišsemiama tema. Mes tada įsivaizdavome, kad jei Lietuva bus laisva, visos kitos problemos išsispręs. Dabar, pasirodo, to maža. Reikia dar išlaisvinti ir save. Turi užaugti laisvas žmogus. Filmas pasakoja apie drąsą, o be drąsos išsilaisvinimas neįmanomas. Juk iš tikrųjų reikia drąsos užlipti ant scenos ir kažką pasakyti. Gyventi drąsiai - nepasislėpus, ne kažkokiame savo egoistiniame pasaulyje - taip pat reikia drąsos. Tai aktualu ir šiandien."

Pro "Anties" langą

A.Kaušpėdas neidealizuoja filme aistringai "Anties" koncertuose šėlstančio tų laikų jaunimo. "Ne visi ir tada buvo pilietiški, patriotiškai nusiteikę, - sakė jis. - Žinodami, kad viskas sekama, daug kas buvo labai atsargūs. Ne visi tikėjo, kad viskas laimingai baigsis. Ir iš tikrųjų galėjo baigtis dideliu susidorojimu. Tiesiog tuo metu sovietų valdžiai dėl "perestroikos" susisuko galva, jie buvo savotiškai pakliuvę į savihipnozės seansą, transo būseną. O mes tuo labai intuityviai pasinaudojome. Nepasakyčiau, kad viskas buvo apskaičiuota, tačiau pasinaudojom tiksliai. Istorija mums davė šansą įgyti laisvę, ir mes ta galimybe pasinaudojom. Filmas ir pasakoja apie tai - kaip visi, kas kaip sugebėjo, vadavosi. Vyko visuotinis judėjimas - išsivaduoti kuo greičiau. Tai puikiai atskleidžia filmas. Kai kurios filmo dalys apie tą išsivadavimą pasakoja pro "Anties" langą. Nereikia suprasti, kad "Antis" viską padarė. Filmas visada geras, kai per mažą istoriją atskleidžia didelę istoriją. Per mūsų grupės istoriją parodytas tautos ėjimas į laisvę. Viskas pasakojama subtiliai, kartais net daug ką nutylint. Žiūrovui reikia pagalvoti ir pasidaryti savo išvadas. Ypač daug poteksčių turi filmo pabaiga. Visi dabar aiškinasi, ką čia gali ji reikšti."

Kitoje sistemoje

O pabaigoje yra toks epizodas: šių dienų verslininkas A.Kaušpėdas savo sodyboje bando prisiminti, kiek kainavo vokiečių menininkės nulipdytos ir į tvenkinuką sutupdytos varlės. Režisierė, paklausta, ką ji tuo norėjo pasakyti, per daug neatviravo. "Norėjosi, kad kiekvienas išsiaiškintų savaip. Ir man pavyko. Dabar labai įdomu ir smagu klausytis įvairių interpretacijų. Daugelis svarsto: ar čia A.Kaušpėdas juokauja, ar rimtai kalba. Kiti randa poteksčių baloje su varlėmis, gretinimų su mūsų sėdėjimu "baloje", - sakė G.Žickytė. - Pasakodama visą praėjusią istoriją supratau, kad ten neturi būti dabartinės "Anties", nes neliks paslapties, intrigos. Man norėjosi palikti visą tą per revoliuciją einančią kaukę. Jei muzikantai visi būtų pasirodę dabartiniai, visa magija būtų dingusi. Tačiau man vis tiek reikėjo atskleisti, kaip tie žmonės atrodo dabar. Pagrindinis personažas ("Anties" lyderis), parodytas toks, kaip jis atrodo dabar, rodo ir mūsų visų gyvenimo pokyčius kitoje sistemoje, Europos Sąjungoje. Į tai ir jis pats žvelgia šiek tiek su ironija. Visi mes pasikeitėme, visi mes gyvename kitoje sistemoje, ir vertybės aplink mus jau kitos."

Be didaktikos

A.Kaušpėdas džiaugiasi, kad filmą kūrė jaunoji karta. "Tai mano vaikų karta. Jie, sakyčiau, savaip, bet labai teisingai supranta tuos laikus, kuriais mes gyvenome verždamiesi į laisvę, - teigė "Anties" lyderis. - Kai mano kartos žmonės bandė apie tai kalbėti, buvo nelabai nuoširdu ir net netikra. Matyt, reikia tam tikro atstumo, kad įvykiai būtų parodyti be jokių asmeninių interpretacijų. Filmas kartu labai meniškas, jį įdomu žiūrėti, todėl jį priima ir šių dienų jaunimas. Jame nėra jokios propagandos ar dirbtinio, prikišamo patriotizmo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"