TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Apie komisarą Reksą jis žino viską

2007 11 03 0:00
Detektyvų autorius vokietis P.Zingleris kūrybinę gyslelę atrado kalėjime, kur pradėjo rašyti erotines istorijas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Detektyvų autoriaus vokiečio Peterio Zinglerio veidas mažai kam pažįstamas. Užtat jo sukurtas personažas komisaras Reksas, vilkšunis, vokiškame seriale gaudantis blogiukus, - žvaigždė. 12 metų už vagystes kalėjime sėdėjęs rašytojas pagal savo scenarijus sukurtuose filmuose vaidina policininką.

"Kaip pažinti rašytoją? Iš skrybėlės. Jis visada ją užsimaukšlinęs", - telefonu pataria Inga Nostytė, "Lietuviškos knygos" programų koordinatorė, besirūpinanti vokiečiu, kol svečias vieši Vilniuje.

Užsienio rašytojas vykstant literatūrinių mainų programai mėnesį gyvena Lietuvos sostinėje, kvėpuoja lietuvišku oru, ieško sukrečiančių įspūdžių ir tarpukarį menančių vietų. Galbūt kitame scenaristo filme rasime lietuviškų motyvų? "Noriu nufilmuoti kino juostą apie situaciją naujosiose Europos Sąjungos šalyse, kur žmonės nuolat migruoja, kerta sieną, persikelia gyventi į kitą valstybę. Jau turiu konkrečią idėją, bet kol kas nenoriu apie tai kalbėti", - iki galo sumanymo neatskleidžia pašnekovas. Jis ketina parašyti ir detektyvinį romaną. Bet tai užtruks ne mažiau nei metus.

Be literatūrinių mainų programos, yra ir kita priežastis, kodėl vokietis atvyko į Lietuvą. Jo senelis 1920 metais gyveno Vilniuje, o prosenelis gimęs Rygoje. "Man tai - proga būti ten, kur gimė ir gyveno mano protėviai, daugiau apie juos sužinoti. Senelis buvo žydas, todėl Gaono žydų muziejuje užklausiau, ar turi kokios nors medžiagos, informacijos apie jį", - pasakoja P.Zingleris.

Stebi žmones

Jis - pašėlęs seniokas. Nuolat atkreipia dėmesį į praeinančias dailias merginas. "Visos aukštos, gražiomis kojomis", - po tokių nors ir su šypsena ištartų žodžių sunku patikėti, kad merginos scenaristui - ne prioritetas. Bet iš tiesų jam terūpi rasti vietų, kur jį pagautų įkvėpimas, kur patirtų stiprių išgyvenimų, įspūdžių, kad turėtų "maisto" smegenims.

Nesuprasdamas kalbos jis pasitiki akimis ir nuojauta, stebi žmones. "Man čia patinka. Labai geras maistas, daug bulvių, mėsos, viskas riebu", - apsilaižo vokietis.

Nors P.Zingleris turi automobilį, mieliau vaikšto pėsčiomis. Kai grįžta iš miesto, tuoj pat užrašo, kas įvyko, ką pastebėjo. Vyras jau žino, kad keliems Vokietijos žurnalams parašys istorijų, kaip Lietuvoje išsisukti, kai nemoki lietuvių kalbos. Šia tema jis žada daug humoro.

"Turėjau blogų nuotykių. Vairavau ir patekau į nedidelę avariją. Nieko neteisėto nepadariau, o moteris, kito automobilio vairuotoja, man pasakė: jei neduosiu tūkstančio litų, kvies policiją. Nieko jai nedaviau. Tada ji pabėgo nuo manęs, - juokdamasis pasakoja P.Zingleris. - Kitas įvykis: išnuomotą automobilį man atvežė į kiemą ir paliko. Tą vakarą niekur nevažiavau, kitą rytą radau užblokuotus ratus."

Pradžia - erotinės istorijos

Rašytojo karjera prasidėjo už grotų. Daug idėjų knygoms ir filmų scenarijams atsirado prieš 24 metus, kai R.Zingleris sėdėjo kalėjime. "Ten turėjau daug laiko apgalvoti, ko noriu", - sako kūrėjas.

Pirmiausia jis rašė erotines istorijas. "Kai esi uždarytas, apie nieką kitą negalvoji, tik apie moteris, nes jų nėra šalia. Nuolatinės mintys išsirutuliojo į fantastines dramas. Laisvėje to niekada nerašytum, apie tai niekada negalvotum, - aiškina pašnekovas ir duoda patarimą: - Nusiųsk savo draugą vienai ar porai savaičių į kalėjimą, jis sugrįš ir turės nuostabių minčių, patikinu tave."

12 metų kalėjime

Pirmą kartą kalėjime jis atsidūrė teturėdamas 15 metų. Vaikinas priklausė nusikaltėlių gaujoms. "Troškau nuotykių, norėjau tapti turtingas labai greitai - be jokių pastangų, darbo ar studijų, - prisimena rašytojas. - Kai buvau vaikas ir mokiausi mokykloje, turėjau dirbti. Rytais vežiodavau duoną, bandeles, o vakarais kine sukdavau juostas. Mačiau visus to meto filmus. Iš jų išmokau, koks yra turtingų žmonių gyvenimas. Maniau, kad eiti į mokyklą - nieko gero. Norėjau turėti didelį kadilaką, cigarą dantyse, blondinę po pažastimi ir palmes su pajūriu. Siekiau to. Pradėjau vogti. Kol galiausiai mane pagavo."

Kalėjimo patirtis jį atvedė į rašytojų, scenaristų, aktorių pasaulį. "Bet ne visi turi tai patirti - juokiasi pašnekovas. - Tai buvo mano kelias. Be šios patirties taip gerai savo darbo neišmanyčiau."

Nelaisvėje P.Zinglerio gyvenimas pasikeitė. "Turėjau daugybę laiko pokalbiams su savimi. 12 metų buvo gana, - pasakoja pašnekovas ir tuoj pat bando apibūdinti gyvenimą nelaisvėje: - Pareikite namo, atsisėskite prieš televizorių. O kas nors tegu užrakina duris ir neišleidžia. Gali daryti ką nori, bet negali išeiti." Kartais ir dabar jis užsuka į kalėjimus demonstruoti savo filmų. Daug jaunų vaikinų norėtų tapti rašytojais kaip ir jis.

Ne vieną kalėjimo draugą aprašęs knygose ir filmų scenarijuose dabar rašytojas charakterių ieško laikraščiuose, kriminalinių naujienų skiltyse. "Paskaitau ir tiksliai žinau, kas nutiko. Scenarijus visada toks pat. Bet įdomiau svarstyti, kodėl žmogus padarė nusikaltimą, o ne kaip tai įvyko, - sako dramaturgas, prieš 24 metus savo gyvenimą susiejęs su filmais. - Mane erzina, kad naujuose filmuose vis daugiau techninės informacijos, detalių, nebelieka žmogaus. Prie kompiuterių sėdi agentai, kalba apie nusikaltėlio DNR, kraujo grupę, ką jis yra padaręs. Jie kalba, kalba, kalba. Bet nežinome, koks žmogus yra tas nusikaltėlis, kokia jo istorija, motyvai, kodėl jis daro nusikaltimus. Jis žudikas, ir tiek."

Policininkas - tik filmuose

P.Zinglerio įsitikinimu, dažnai policija yra blogesnė už patį žudiką: "Policininkas, žvėriškai atlikdamas savo pareigą, žudiką, kuris ir taip save užgraužęs, galutinai pribaigia. Mane domina tokios aplinkybės."

Kūrėjas niekada negalvojo pats tapti policininku. Bet filmuose vaidino ir pareigūnus, ir nusikaltėlius. P.Zinglerio atlikti vaidmenys neturi nieko bendra su jo asmenine patirtimi.

Iš pradžių jis imdavosi vaidmenų, kad pamatytų, kaip kuriamas filmas, kad vėliau ir pats galėtų vadovauti kuriant. Pastaraisiais metais rašytojas vaidina retai.

Nors filmuose yra padėjęs policininkams, tikrame gyvenime - niekada. "Negalėjau ir negalėčiau to daryti. Nesu policijos draugas. Nematau didelio skirtumo tarp policininkų ir nusikaltėlių. Ir vieni, ir kiti yra niekšai", - mano P.Zingleris.

Vaidmuo mylimam šuniui

Tačiau televizijos seriale "Komisaras Reksas" policininkai - teigiami veikėjai. "Norėjau surasti gražų vaidmenį, "gerą darbą" šuniui. Mėgstu šunis, jie - labai inteligentiški padarai. Ir filmus jie paverčia intelektualesniais. Turi sugalvoti, ką šuo gali padaryti konkrečiose situacijose, ką nors ekstremalaus ir naujo. Reikia parodyti, kaip šuo suvokia, kaip numato įvykius. Tai sunkus dalykas, bet man patiko kurti istorijas, kurių herojus - šuo", - pasakoja serialo scenarijaus autorius.

Prieš kelerius metus, kai gyveno Ispanijoje, rašytojas turėjo šunį. Jo kalytė Lola buvo panaši į Reksą, tik mažesnė ir šviesesnio kailio. "Dabar Vokietijoje gyvenu vienas, turiu didelį butą, bet negaliu auginti šuns - retai būnu namie. Šiuo metu esu čia, Vilniuje, dažnai vykstu į Kiolną, Berlyną, Prancūziją", - aiškina vokietis.

Dažnai tinginiauja

Trejus metus rašytojas gyvena vien Vokietijoje. Anksčiau šaltuoju metų laiku jis šildydavosi Ispanijoje, kur turėjo būstą. Jūra, šiltas oras, gamta, vienatvė - tai kūrėjui patiko. Bet nebuvo į naudą jo darbui: "Aptingdavau. Būdavau toli nuo veiksmo miestuose." Bet ir atsisakęs tinginystės Ispanijoje vyras netapo darbo fanatiku. Mėgsta skaityti, tapyti, turi daug draugų. "Dažnai tinginiauju. Įtemptai dirbu nebent tada, kai istoriją turiu baigti iki kito pirmadienio", - atskleidžia paslaptį vokietis.

Nors gyvena vienas, jis nėra vienišas. Du kartus per mėnesį literatas susitinka su širdies drauge brite Sandra Brandeis Crawford, gyvenančia Vienoje. Ji - tapytoja. Pora jau septynerius metus kartu.

Vilniuje, nuomojamame dviejų kambarių bute "pagavome" juos besiruošiančius į Berlyną aplankyti draugų. Tuo ir baigėsi mūsų detektyvas. Aišku viena - namie rašytojas skrybėlės nedėvi.

Trumpai

* Rašytojas, scenaristas, aktorius dėl vagysčių jaunystę praleido kalėjime. Būtent ten pradėjo rašyti apsakymus, erotines istorijas.

* Parašė daugybę scenarijų vokiečių detektyviniams serialams. Vienas jų, "Komisaras Reksas", populiarus ir Lietuvoje.

* Rašytojas gyvena Frankfurte prie Maino. Šiuo metu viešėdamas Vilniuje planuoja rasti idėjų detektyviniam romanui ir filmui, parengti kelis straipsnius apie Lietuvą Vokietijos žurnalams.

* Šerlokiškai su skrybėle niekada nesiskiriantis vokietis savo filmuose yra vaidinęs ir policininkus, ir nusikaltėlius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"