TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Apie patriotizmą, kelio bendruomenę ir senstančius "jaunuolius"

2006 09 16 0:00
Ateitininkų vadas įsitikinęs, kad tikrasis patriotiškumas yra geriausias vaistas nuo emigracijos.

"Jei manome, kad turime būti patriotai, nes mūsų krepšininkai žaidžia geriausiai, šis patriotizmas dings, jei mūsų krepšininkai nustos gerai žaisti", - įspėja 34 metų kaunietis Vygantas Malinauskas

Ateitininkų federacijos XV kongrese teisininkas Vygantas Malinauskas buvo antrą kartą išrinktas šios organizacijos pirmininku.

Ateitininkų požiūriu, dabar labai svarbu turėti teisingą patriotiškumo sampratą, nes mūsų laikais dėl jo Lietuvoje kyla daug problemų. Dažnai patriotiškumas nustumiamas į šoną ir akcentuojamas pilietiškumas. Kitas kraštutinumas, kai patriotiškumas suprantamas kaip nekritiškas žavėjimasis viskuo, kas yra sava: mūsų kalba - seniausia, merginos - gražiausios, papročiai - tauriausi, krepšinis - geriausias.

Nesunkus apsisprendimas

Vygantas ateitininku tapo dar mokydamasis vienuoliktoje klasėje Panevėžyje 1989 metais. Galima sakyti, yra iš pirmosios Lietuvoje atsikūrusių ateitininkų kartos.

Pašnekovas prisiminė, kad apie ateitininkus, kai Panevėžyje buvo kviečiamas jų steigiamasis susirinkimas, žinojo tik tiek, kad tarpukario Lietuvoje veikė tokia organizacija. Tačiau jei nebūtų buvę okupacijos, tėvai jį greičiausiai būtų nusiuntę į skautus. Jam pačiam nuo paauglystės katalikų tikėjimas buvo labai svarbus. Net sovietiniais metais kiekvieną sekmadienį eidavo į mišias. Bažnyčia tuo metu ne jam vienam buvo tam tikra rezistencijos forma. Ir ne tik - buvo svarbios tikėjimo vertybės.

Vyganto tėvai Kęstutis ir Nijolė Malinauskai - darbininkai. Tėvas sovietiniais metais savarankiškai išmoko anglų kalbą, domėjosi istorija, tiek Lietuvos, tiek pasaulio įvykiais. Jis buvo ir tikrasis Vyganto istorijos mokytojas sovietiniais metais. Plataus akiračio savamokslis intelektualas šeimoje padėjo ir sūnaus pasaulėžiūros, patriotiškumo ir tikėjimo pagrindus, nors pats nebuvo ypač religingas, tiesiog praktikuojantis katalikas.

Vygantą patraukė tautinė ir dar katalikiška ateitininkų organizacija. Per pirmąjį susirinkimą išdalytuose lankstinukuose perskaityti penki svarbiausi ateitininkų principai - tautiškumas, visuomeniškumas, katalikiškumas, inteligentiškumas ir šeimiškumas - atrodė tokie bendražmogiški ir kaip lietuviui katalikui labai tinkami, jog apsispręsti buvo paprasta.

Ateitininkų federacija, jaunimo ugdymo ir ugdymosi organizacija, Lietuvoje buvo įkurta 1911 metais. Vėliau besimokantį jaunimą tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse vienijančioje organizacijoje atsirado ir sendraugių - studijas baigusių buvusių ateitininkų.

Artėjant organizacijos 100 metų sukakčiai ir įvertinant jos indėlį į kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą, prisimenami tokie garsūs ateitininkai kaip filosofai Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, poetas Vytautas Mačernis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, partizanas Juozas Lukša-Daumantas.

Sovietinių metų ateitininkų organizacijos veikė išeivijoje ir dabar ten, ypač Šiaurės Amerikoje, JAV ir Kanadoje, aktyvių ateitininkų yra tikrai ne mažiau nei Lietuvoje. Pirmiausia iš tos emigrantų bangos, kuri plūstelėjo iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jau turbūt trečia jų karta dabar stengiasi įtraukti į savo veiklą naujos bangos emigrantus. Sąjūdžio laikais Lietuvoje atsikūrusi Ateitininkų federacija vienija apie 2 tūkst. aktyvių narių.

Nuo katalikų teologijos iki teisės

Nors vaikystėje Vygantas norėjo būti lakūnas, vėliau - jūrininkas, o tautinio atgimimo metais atrodė, kad kiekvienas tikras lietuvis turi būti ūkininkas, baigęs mokyklą įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti katalikų teologijos.

Lituanistė Irena Savickienė buvo Vyganto mokytojos idealas, padėjęs suvokti, kaip svarbu gyvenime turėti gerą mokytoją ir kokia garbinga yra ši specialybė. Būtų norėjęs ir pats tapti mokytoju, bet nė viena mokslo sritis jo labai nežavėjo. Tad tuo metu naujos religinių dalykų studijos buvo tarsi galimybė įgyvendinti šį norą.

"Kita vertus, 1990 metai buvo toks laikas, kai per daug negalvojome, ką darysime baigę, kaip dabar iš karto planuojame savo karjerą. Tada svarbiausia buvo studijuoti įdomų dalyką", - prisipažino pašnekovas.

Po bakalauro ir magistro studijų Vygantas dirbo Katalikų interneto tarnyboje, "Bažnyčios žinių" redakcijoje, šiek tiek bendradarbiavo Vatikano radijuje kaip korespondentas Lietuvoje, dėstė fundamentinę teologiją tuometinėje Kauno aukštesniojoje katechetų mokykloje (dabar - Religijos studijų kolegija).

O noras būti mokytoju įgyvendintas per ateitininkų organizaciją. Pasak Vyganto, stovyklų ir kursų vadovai jaunesniems nariams iš esmės ir yra mokytojai, perduodantys patirtį, žinias, padedantys augti ir tobulėti. Jie ir patys turi būti visapusiškai išsilavinę, nes juk negali kitam duoti to, ko pats neturi.

Vygantas prisiminė, kokį didžiulį įspūdį jam padarė apsilankymas Kembridžo universitete Anglijoje pas vieną ten studijavusią ateitininkę. Universiteto studentai, net baruose susėdę prie alaus bokalo, šnekasi moksliniais, filosofiniais klausimais. Biochemikai, matematikai, psichologai, sociologai - visi randa bendrą kalbą, svarsto visiems rūpimas aktualias mokslo problemas. Žmonės, kurie universitete ne studentauja, o tikrai domisi studijuojamais dalykais, vėl sužadino troškimą studijuoti.

1997 metais Vygantas buvo pirmą kartą išrinktas Ateitininkų federacijos pirmininku, tad grįžęs iš Kembridžo nusprendė, kad dėl organizacinės veiklos jam labiausiai tiktų studijuoti teisę. Įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutą ir įgijo antrą magistro diplomą.

Šiuo metu Vygantas gyvena iš teisininko darbo, yra advokato padėjėjas. Žmona Virginija, baigusi aukštesniąją muzikos mokyklą, taip pat katalikų teologijos studijas, dirba Kaune jėzuitų įsteigtame Gyvenimo ir tikėjimo institute, rengiančiame suaugusiųjų švietimo kursus. Auga du vaikai: Petrui - 10 metų, Pauliui - septyneri. Abu lanko "Varpelio" berniukų chorinio dainavimo muzikos mokyklą ir groja fortepijonu.

Patriotizmas ir pilietiškumas

Neseniai per Panevėžyje vykusį ateitininkų XV kongresą buvo iškeltas emigracijos klausimas. Pasak Ateitininkų federacijos pirmininko, būti patriotu nereiškia, kad būtinai turi gyventi Lietuvoje. Gali būti patriotas ir svetur, jei pirmiausia išlieka rūpestis dėl Lietuvos. Jei svarstai, kaip galėtum prisidėti prie gimtosios šalies sėkmės, paremti jos žmonių pastangas, Lietuvai kartais gali net labiau pasitarnauti. Aišku, jei žmogus mano, kad svarbiausia yra jis pats, jo saviraiška ir Lietuva jam visiškai nerūpi, niekas tokios pozicijos neuždraus. Vadinasi, toks žmogus gyvena sau, galbūt Amerikai ar dar kam nors kitam, bet jis nebėra Lietuvos patriotas.

Malinauskas pabrėžė, kad patriotiškumas ir pilietiškumas nėra tapatūs dalykai. Jei žmogus labiausiai akcentuoja savo pilietines teises ir saviraišką, kai tik jam atsiras galimybių labiau save išreikšti kitur, ten ir patrauks. O jei žmogus mano, kad jo gyvenimo prasmė yra savo kraštą padaryti gražesnį, vertingesnį, jam atrodys galbūt verčiausia pasilikti čia, nors ir negaus tokio didelio atlyginimo, kaip kur nors išvažiavęs.

Tikrasis patriotiškumas, filosofo Šalkauskio žodžiais tariant, kai savo tautai sieki kultūrinės didybės, kad jos gyvenimas įgytų vertybių, kurios ne tik mums, lietuviams, bet ir visam pasauliui būtų vertingos. Ir jei manai esąs patriotas, pirmiausia turi rūpintis savo žmogiška kokybe, tapti geresnis, labiau apsišvietęs, išsilavinęs, gilesnis žmogus.

"Jei esi patriotas, savo tautą myli ne todėl, kad ji yra geriausia, Lietuvos gamta gražiausia, bet todėl, jog iš jos kilai. Myli ne sakydamas, kad viskas čia pas mus yra labai gerai, bet galvodamas, kaip gali prisidėti prie savo krašto, aplinkos, bendruomenės, jog žmonių gyvenimas taptų visavertis, gražesnis, kad mūsų dabartinė kultūra plačiąja prasme taptų vertingesnė. Būtent toks patriotiškumas ir yra geriausias vaistas nuo emigracijos, - mano pašnekovas. - Aišku, vienas toks gali pasijusti balta varna, bet jei priklausai taip pat manančių žmonių organizacijai ar sąjūdžiui, yra lengviau, nes turi bendraminčių, jauti kitų žmonių palaikymą. Popiežius Benediktas XVI yra pasakęs, kad kiekvienam žmogui reikalinga kelio bendruomenė. Jeigu gyvenimą įsivaizduojame kaip kelią dėl kokio nors tikslo, kokios nors prasmės, negalime keliauti vieni".

Senkant moralinei energijai

Per ateitininkų kongresą atsiliepiant į popiežiaus Benedikto XVI kalbose pabrėžtą raginimą buvo iškeltas šiuolaikinės Europos kultūros grąžinimo prie krikščioniškų vertybių klausimas. Europa tolsta nuo savo vertybinių šaknų ir iš esmės gyvena naudodama tą kapitalą, kurį sukūrė ankstesnės kartos, o šiuolaikinė kultūra, šiuolaikinės kartos turi mažai moralinės energijos.

Pasak Malinausko, tai galima pajusti ir Lietuvoje: dejuojama dėl jaunimo nuostatų, kalbama, kad trūksta vertybių politiniame gyvenime. Eikvojamas vertybinis kapitalas, bet nekaupiamas naujas, - trūksta moralinės energijos.

"Vienas šiuolaikinis filosofas yra pasakęs, jog greitai, ko gero, sulauksime, kad nebeliks suaugusių žmonių. Gal per daug sutirštinta, bet yra tiesos. Visuomenė darosi infantiliškesnė. Suaugęs žmogus yra tas, kuris pasiryžęs ilgalaikiams, viso gyvenimo įsipareigojimams ir gali prisiimti atsakomybę už kitus, tačiau matome senstančius "jaunuolius", kurie stengiasi kuo ilgiau tokie likti ir neturėti jokių įsipareigojimų".

Ateitininkų, kaip katalikiškos organizacijos, požiūriu, jei mūsų visuomenė, mūsų tauta nori turėti ateitį, visai Europai ir pasauliui vertingą kultūrą, turime grįžti prie pamatinių krikščioniškų vertybių. O kultūrą, suprantamą kaip mūsų gyvenimo kokybę ir vertę, sėkmingai galime kurti tiek savo mokykloje, tiek universitete, tiek miestelyje ar kaime, pagaliau - net šeimoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"