TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Apie vandenėlį, žvaigždutes ir gerą kiną

2006 11 25 0:00
Režisieriaus Marijono Giedrio namuose laiką skaičiuoja šimtametis močiutės laikrodis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvių kino klasikas Marijonas Giedrys "Scanoramos" festivalio dienomis juokavo, kad eina į kino teatrą kaip į darbą ir nuo ryto iki vidurnakčio kasdien pažiūri net po šešis filmus

"Ką reiškia, ar ne per daug?! O kada, žmogau, pamatysi?! Juk jų niekas nepirks. Tie filmai ne tokie, į kuriuos veržiasi publika ir, kaip sakoma, "devočki pisajut kepetkom" - spiegia, žviegia, kol apsišlapina. Visą gyvenimą stengiausi sužinoti ir pamatyti, kas įdomiausia kino pasaulyje. Jei esi tos profesijos, tave turi dominti, kur link juda kinematografija, ką kiti daro, kaip tai yra padaryta, - sakė LŽ režisierius Marijonas Giedrys, nuolatinis kino festivalių lankytojas. - Mane tik stebina, kodėl kiti režisieriai nesilanko. Visi jau tokie geri pasidarė, kad savo sultyse verda, o tų sulčių nelabai yra, iš esmės - vandenėlis... Nesilanko ir jaunimas. Jis labai menko išsimokslinimo. Studijuoja Muzikos ir teatro akademijoje, Teatro ir kino fakultete, o per Broniaus Babkausko kūrybos vakarą kažkas ėmė ir paklausė, kuriame teatre jis dirbo. Klausimas - žemiau juostos. Arba buvo fantastiškų, stiprių filmų pagal Henriką Ibseną retrospektyva ir - o kas tas Ibsenas?"

Ką pamatai - nedingsta

Kai Lietuvoje rengiamas koks nors kino festivalis, režisierius pirmiausia iš organizatorių sužino, kuriuos filmus verta pažiūrėti, kuriuos galima praleisti. Pasak pašnekovo, šių metų "Scanoramos" filmai visi geri. Kiek jų pamatė, neskaičiavo, tačiau tikrai daug.

Per šį festivalį režisieriui buvo suteikta akreditacija. Kartais jis gauna kvietimų. O jei reikia, pats perka bilietus, pinigų kinui negaili: juk nesuvalgysi žmogus daugiau nei gali, o ką pamatai - nedingsta.

Kai nebūna kino festivalių, režisierius vaikšto į teatrus, simfoninius koncertus. Ne visus spektaklius pamato - kartais sunku gauti bilietą. Iš anksto neperka, nes nežino, kaip tą dieną jausis. Teatro bilietai brangūs, tačiau būna, kad į spektaklius pakviečia ir pažįstami aktoriai ar režisieriai.

Kaip nereikėtų kurti filmų

"Baisus vaizdas, - vertino lietuviško kino padėtį Giedrys. - Pirmiausia nėra pinigų. Valstybė neturi kultūros politikos. Pagalvokite, jei kinas gauna du ar kiek ten milijonų litų, pusė jų eina vadinamajam "prokatui", nuomojimo kontorai. Išdalija pinigus po mažai, bet daug kam, ir už juos negali žmogus nė filmo sukurti. Pinigai gaunami nereguliariai. Filmo negalima pradėti, jei neturi normalaus finansavimo, o jei pradedi parengiamąjį etapą, tačiau toliau lėšų trūksta, tenka darbą stabdyti. Kitais metais tau duos, sakykim, vėl dalį pinigų, ir nieko negali padaryti. Vėl turi iš naujo pradėti parengiamąjį etapą, parinkti natūrą, artistus, nes šie jau išsilakstė. Juk niekas negali išsižiojęs laukti, be darbo sėdėti. Žinoma, jei mokėtum artistams milijonus, gal ir lauktų, tačiau taip, metų metais, filmai nekuriami".

Iš naujausių lietuviškų juostų pašnekovui patiko Jono Vaitkaus "Vienui vieni". Tiksliai istorijos faktus atkurianti drama reikšminga ir pažintiniu požiūriu. O Algimanto Puipos filmas "Dievų miškas" jam atrodo silpnas.

Giedrys įžvelgia gerų režisierių jaunojoje kartoje, tačiau apgailestauja, kad jie gvildena ar mėgina gvildenti gana lėkštas temas. Labiausiai kino klasiką suerzino Kristijono Vildžiūno filmas "Aš esu tu", pasak jo, - tiesiog apie nieką.

Iš stipresnių jaunųjų kino kūrėjų pašnekovas paminėjo "Kino manifestą 2006-2009" šių metų sausį paskelbusius septynis tikrai talentingus žmones.

Nuo "septintabūdės" ir radiofono...

Režisierius Giedrys šmaikštavo, kad nuo gimimo yra susijęs su kinu. Gimė siuvėjų šeimoje Kaune. Artėjant karui šeima saugumo sumetimais įsikūrė mažesniame mieste - Širvintose. Nuomojosi didelį namą, kad tilptų ir braižymo stalai, ir nemažai siuvimo mokinių. Širvintų mokyklos direktoriumi dirbo Algimanto Čekuolio tėvas, dailininkas. Visos mokyklos sienos buvo nukabinėtos jo paveikslais. Giedrys prisiminė ir mokyklinį vaidinimą: juodu su Rimu Čekuoliu, smuikininku, buvo nykštukai, o šių vadas - žurnalistas Čekuolis.

Po antrosios okupacijos režisieriaus šeima persikėlė į Vilnių, nes tėčio tėvas - vilnietis. "Septintabūdėje", t. y. 7-ojoje vidurinėje mokykloje, literatūros mokytoja buvo aktoriaus Balio Lukošiaus žmona. Šią mokyklą baigė aktoriai Povilas Gaidys, Vytautas Čibiras, Rimgaudas Karvelis, Rolandas Butkevičius. Ir Giedrys, dar mokinukas, vaidino ne tik dramos būrelyje, bet ir radiofone. Buvo Buratinas, o aktorė Agnė Gregorauskaitė - Malvina. Taip pat kartu su diktoriumi Jonu Miliušiu tais laikais tiesiai į eterį, be jokio įrašo skaitė tekstus per įvairias laidas. Dar mokykloje Giedrys debiutavo ir kaip režisierius - šimtadienio proga pastatė spektaklį "Vorobjovo kalnas".

... iki "Herkaus Manto"

Aktorystę pasirinko jaunesnė Giedrio sesuo Irena Giedrytė. Mokėsi tuometinėje Konservatorijoje kartu su Gaidžiu, dirbo radijo diktore. Giedrys studijavo režisūrą VGIK, Sąjunginiame valstybiniame kino institute Maskvoje, nors mokykloje, kaip pats atvirai prisipažino, kinas jam dar neegzistavo, tuomet net nelabai suprato, kuris filmas yra vaidybinis, o kuris - dokumentinis.

Po šešerių metų studijų, vadovaujamų Sergejaus Gerasimovo, režisierius sukūrė pirmą filmą "Mums nebereikia" (pirmoji premija XII Karlovi Varų kino festivalyje Čekoslovakijoje 1960 metais). Jame pagrindinį herojų vaidino Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Kazimieras Vitkus. 1961 metais kaip diplominį darbą Giedrys, galima sakyti, vienintelis institute pristatė pilnametražį filmą "Svetimi". Lietuvoje sukurtoje juostoje vaidino Babkauskas, Gražina Balandytė, Stasys Petronaitis.

Giedrio filmuose debiutavo nemažai lietuvių aktorių, pavyzdžiui, Vaiva Mainelytė - "Vyrų vasaroje", Vidas Petkevičius - "Nesėtų rugių žydėjime", Gediminas Storpirštis - "Amerikietiškoje tragedijoje", Rimas Morkūnas - juostoje "Sūnus palaidūnas".

"Tuomet visi žmonės buvo normalūs. Žvaigždžių kaip dabar nebuvo. Vadinamųjų žvaigždučių, kai kiekvienas, pasirodęs per televiziją, - jau žvaigždė. Atrodo, normalių žmonių pas mus neliko - vien žvaigždės. Kur - gal danguje mes gyvename?!" - juokėsi pašnekovas.

Turbūt žymiausias režisieriaus darbas - 1972 metais sukurtas ir 1973-iaisiais Respublikine premija įvertintas "Herkus Mantas". Taip susiklostė, kad Giedriui teko perimti Almanto Grikevičiaus pradėtą filmą. Jis pakeitė pagrindinį vaidmenį kuriančią aktorę: vietoj visai nežinomos jaunutės estės, su kuria, pasak režisieriaus, jokia kalba buvo neįmanoma susikalbėti, vaidinti Kotryną pakvietė Eugeniją Pleškytę. Herkus Mantas liko Antanas Šurna, riteris Hirchalsas, Kotrynos brolis ir Herkaus Manto mokytojas, - Maskvos "Sovremeniko" teatro aktorius Aleksandras Vokačius.

"Buvo patvirtintas Sauliaus Šaltenio scenarijus. Jis bėgo kuo toliau nuo Juozo Grušo pjesės "Herkus Mantas", kad nebūtų plagiato, tačiau kartu dingo ir dramaturgija. Stasys Motiejūnas (antrasis režisierius - aut.) gerai pažinojo Grušą ir šis leido - be paminėjimo titruose, be pinigų - naudotis visais pjesės dialogais ir viskuo, ką, mūsų akimis, reikėjo paimti iš jo kūrybos, - prisiminė režisierius. - Tada buvo atkurta dramaturgija. Ji iš esmės ir padarė filmą tokį žiūrimą, gerai priimtą pasaulyje, rodytą daugelyje šalių".

Aktorė Pleškytė apie Lenkijoje matytą "Herkų Mantą" yra pajuokavusi, kad pati nustebo, jog taip gerai kalba lenkiškai. Tuometinėje Čekoslovakijoje filmas vadinosi "Vienas prieš dievus". Režisierius Vytautas Žalakevičius Kolumbijoje, išvydęs eilę prie kino teatro, pasidomėjo, kokį filmą rodo. Paaiškėjo, kad "Herkų Mantą".

Dvi Giedrio juostos "Perskeltas dangus" (1974 m.) ir "Nesėtų rugių žydėjimas" (1978 m.) - rašytojo Vytauto Bubnio romanų ekranizacijos. Theodore'o Dreiserio romano motyvais 1980-1982 metais Ostankino televizijoje sukurtas keturių serijų filmas "Amerikietiškoji tragedija". Dar buvo "Žaizdos žemės mūsų" (1971 m.) ir "Dulkės saulėje" (1977 m.). Pastarasis kurtas "Mosfilmo" kino studijoje kartu su Algiu Maceina.

Jau po patirto insulto režisierius 1984-1985 metais nufilmavo "Sūnų palaidūną" Raimondo Kašausko apysakos "Žaliuojančios kalvos" motyvais. Ir turbūt paskutinis būtų filmas "Parodų rūmai", 1987-aisiais sukurtas kartu su Andriumi Šiuša Ostankino televizijoje.

Tarp Žvėryno ir Amerikos

Režisierius Giedrys jau keliolika metų gyvena Žvėryne. Ir senoji Lietuvos kino studija buvo įsikūrusi Žvėryne, prie Neries. Pašnekovas, prisiminęs kino bohemos pamėgtą parduotuvę, vadinamą tiesiog "Ant kalniuko", juokėsi, kad be alkoholio niekas nei montuodavo, nei garsindavo filmų, ir svaigalai ne trukdė, o padėjo kurti.

Giedrio žmonos Onos, žurnalistės, sūnus iš pirmosios santuokos Rimas Poškaitis taip pat studijavo režisūrą. Jis jau seniai įsikūręs Amerikoje, Los Andžele, pastaruoju metu verčiasi akcijų prekyba. Duktė Audronė dabar gyvena kartu Žvėryne. Yra Danijos kultūros instituto direktorė. Jos sūnus Audrius Sabaliauskas dirba banke.

Amerikoje auga du vaikaičiai. Andrew studijuoja naująsias technologijas prestižiniame Santa Barbaros universitete. Audrey pasirinko biologijos studijas su humanitarine pakraipa San Diego universitete. Šiek tiek moka lietuviškai.

Rimo žmonos Margareth mama yra lietuvė, tėvas - škotas, advokatas, visi jų vaikai irgi advokatai. Mama dirba tėvo kontoroje sekretore. Megė yra federalinė valstybės advokatė.

Pašnekovas smagiai juokėsi rodydamas į savo languotus marškinius. Kai nuvažiavo į Ameriką, marti paklausė, kodėl uošvis vilki jų, Humo klano, priešo marškinius - mat tokia jų spalva ir raštas.

Giedrys du kartus svečiavosi pas sūnų Amerikoje. Rimo šeima aplanko tėvus Lietuvoje. Ji laukiama ir per šias Kalėdas.


Trumpai

Kino režisierius Marijonas Giedrys 1953 metais baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. 1953-1959 metais studijavo Sąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje. 1959-1992 metais dirbo LKS filmų režisieriumi statytoju, 1987-1992 metais - LKS kūrybinio susivienijimo meno vadovu.

Respublikinės premijos laureatas (1973 m.), liaudies artistas, LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1975 m.). Keliolikos kino ir televizijos filmų režisierius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"