TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aplinkos vizijos - paslapčių skrynioje

2009 07 30 0:00
"Man gėda, kai neįmanoma apginti Lietuvos žmonių", - prisipažįsta žmogaus teisių gynėjas K.Čilinskas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nuo mūsų krašto visuomenės slepiama informacija apie aplinką ir numatomus jos pakeitimus. Pastangos keisti esamą padėtį atsimuša į vis naujas kliūtis.

Taip pareiškė Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Orhuso konvencijos priežiūros komitetas. Panašią išvadą padarė ir Europos Sąjungos (ES) valstybių konferencija, svarsčiusi, kaip Bendrijos valstybėse įgyvendinama minėta konvencija, kuri buvo priimta 1998 metų birželį.

Jos tikslas - užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus dėl jos ir kreiptis į teismus.

Lietuva, kaip ir kitos ES narės, įsipareigojo iki 2005-ųjų vidurio suderinti nacionalinius teisės aktus su Orhuso konvencijos reikalavimais. Tačiau mūsų šalis to iki šiol nepadarė. Priešingai - pasak kai kurių teisės specialistų, Lietuva pastaruoju metu sparčiai tolsta nuo Orhuso konvencijos.

Šių metų balandį premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuri Vyriausybei turės pateikti konvencijos nuostatų įgyvendinimo planą.

Grupei vadovauja žinomas žmogaus teisių gynėjas 63 metų teisininkas Kęstutis Čilinskas. Anot jo, Lietuvoje šiek tiek daugiau paisoma tik tos konvencijos dalies, kurioje įtvirtinta, kad piliečiai turi teisę gauti informaciją apie aplinką.

"Teoriškai tai galima, tačiau praktiškai - nelengva. Tuo ir pats kaip advokatas įsitikinau: norintiems sulaukti kurios nors valstybės institucijos atsakymo, žmonėms kartais tenka skųstis net teismams. Jei nepaliečiami kieno nors svarbūs interesai, informacija teikiama, priešingu atveju ji "užrakinta", - interviu "Lietuvos žinioms" tikina K.Čilinskas. Jo teigimu, kai žmonės kreipiasi aplinkos klausimais į teismus, šie neretai priima jiems nepalankius priešieškinius, net areštuoja turtą.

- Kaip "Lietuvos" kino teatro gynėjų byloje?

- Taip. Toks žmonių persekiojimas už jų norą įgyvendinti Orhuso konvencijos nuostatas - šiurkštus šios tarptautinės sutarties pažeidimas. Panieka Orhuso konvencijai Lietuva išgarsėjo visoje Europoje. Tad po JT EEK Orhuso konvencijos priežiūros komiteto ir ES valstybių konferencijos kritikos mūsų Vyriausybė buvo priversta sudaryti darbo grupę, kuri revizuotų nacionalinės teisės aktus. Tačiau kol kas atrodo, kad tai buvo padaryta tik dėl "paukštuko", o ne tam, kad situacija realiai pagerėtų.

Kyšo privatūs interesai

- Kodėl taip manote?

- Su aplinka susiję įstatymai - Atominės elektrinės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kiti - dabar itin skubiai keičiami taip, kad juose visiškai neliktų Orhuso konvencijoje įtvirtintų visuomenės teisių. Tai daroma užsakius statybų ir kitoms korporacijoms, kurios finansavo partijas prieš rinkimus. Po jų atėjo metas atidirbti už rėmėjų pinigus, todėl dabar matome, kaip iš įstatymų "išvalomi" paskutiniai visuomenės teisių į sveiką aplinką likučiai.

Ir tai daroma žinant, kad suburta minėta darbo grupė. Gal kaip tik todėl skubama priimti įstatymų pataisas? Juk politikai informuoti, kad būtina mums pateikti svarstomus projektus. Bet jie to nedaro. Kodėl? Matyt, yra suinteresuoti.

Atominės elektrinės įstatymo pataisos, kurios numato kitokį jėgainės statybos variantą, vėl priimtos ypatingos skubos tvarka. Jas slaptai rengė privatūs teisininkai, nė kalbos nebuvo apie visuomenės dalyvavimą. Tai šiurkštus Orhuso konvencijos pažeidimas, aiškiai kyšo privatūs interesai.

Naujosios Statybų, Teritorijų planavimo įstatymų pataisos taip pat susiaurina visuomenės dalyvavimą ruošiant statybos planus. Piliečiams juk svarbu, kaip bus suplanuotas miestas, kaip ir kas jame bus statoma. Tačiau dabartiniai teisės aktai šį svarbiausią etapą nuo visuomenės paslepia. Jai leista svarstyti tik jau parengtus brėžinius, projektus, kai dažniausiai ką nors pakeisti jau būna vėlu. Tai taip pat prieštarauja konvencijai.

Varžybose - romantikai

- Darbo grupė analizuoja esamus įstatymus, o ministerijos, Vyriausybė, Seimas kuria vis naujus?

- Taip. Seimas dabar dar įnirtingiau išmeta iš įstatymų bet kokias galimybes įgyvendinti Orhuso konvencijos nuostatas. Įrašome jas savo siūlomose pataisose, o Seimas, apeidamas mūsų darbo grupę, išmeta. Su mumis projektai nederinami ir jie mums neteikiami, nors Seimo ir kitus politikus raštu informavome apie darbo grupės veiklą. Suprantu, koks žaidimas vyksta. Tie, kurie suinteresuoti nušalinti piliečius nuo dalyvavimo svarstant aplinkos klausimus, galvoja: jūs nagrinėkite senus įstatymus, o mes skubame priimti naujus, jūs pateiksite išvadas dėl senųjų, o jau yra nauji. Jie tikisi apgauti mus šiose varžybose, bet nepavyks - vertinsime ir naująsias pataisas.

- Ar ta saujelė romantikų, kaip viename posėdyje pavadinote darbo grupę, nėra tarsi Sizifas, kuris veltui stumia akmenį į kalną, nes šis vis tiek nurieda žemyn? Esą tegul jie ten tuščiai gvildena teisės aktus, o bus vis tiek taip, kaip panorės galingieji.

- Gal ir sumanė valdžia padaryti mūsų veiklą formalią. Pastangos siekti teisės ir moralės valdžios veiksmuose iš tiesų panašios į Sizifo triūsą. Vis dėlto mūsų darbas nėra bergždžias. Jei ir šios progos neišnaudosime, galime tiek apsileisti, kad paskui bus dar didesnė gėda. Neveltui daug žmonių išvažiuoja iš Lietuvos gyventi kitur. Apklausos rodo, kad jie emigruoja dėl to, kad čia nėra teisingumo, saugumo, garantijų, kad Lietuva kada nors taps teisinė valstybė.

Dirbti būtina, nors gali atrodyti, kad svyra rankos. Tiesa anksčiau ar vėliau nugali. Mūsų darbo rezultatus galės panaudoti advokatai, teisėjai ir t. t. Jais remiantis bus galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis pripažintų Orhuso konvencijai prieštaraujančius įstatymus prieštaraujančiais ir Konstitucijai.

Nieko geresnio ir nesitikėjau, suprantu, kad politikai turi atidirbti už įsipareigojimus verslininkams. Manau, jei tik mums nesukliudys, nenutrauks mūsų darbo, padarysime nemažai - išanalizuosime ne tik dabartinius teisės aktus, bet ir tuos pakeitimus, kuriuos pastaruoju metu priėmė Seimas, ir pasiūlysime juos ištaisyti. Informuosime tarptautines institucijas apie Orhuso konvencijos pažeidimus. Daug kas priklausys nuo to, kiek bus viešumo ir ar padės mums piliečiai. Jie jau pradeda suvokti, kaip tai svarbu.

Gėda dėl Lietuvos

- Ar darbo grupės siūlymai jau pasiekė Seimą?

- Vyriausybė pavedė mums pateikti priemonių planą, kaip reikėtų keisti teisės aktus. Tad negalime siųsti kiekvienos pastabos - pirma privalome siūlymus apibendrinti.

- Kiek įstatymų reikia peržiūrėti? Viename grupės posėdžių minėta, kad daugiau kaip šimtą.

- Tikslaus skaičiaus nežinome, bet - daug. Reikia revizuoti ir poįstatyminius aktus, kuriuose Orhuso konvencija taip pat ignoruojama. Darbas kruopštus, juvelyriškas, bet padaromas. Jau išanalizavome Teritorijų planavimo, Statybos įstatymus.

- Ar realu visuomeniniais pagrindais dirbančių specialistų saujelei išravėti tas įstatymų klaidas, kurių ten gal net sąmoningai paliko kvalifikuoti ministerijų ir kitų žinybų teisininkai?

- Padaryti galima daug, tik neaišku, ar bus sąlygų šiuos mūsų siūlymus įgyvendinti. Jei Vyriausybė norės tikrų, o ne formalių darbo rezultatų, grupės veiklą ji pratęs. Premjero potvarkiu numatyta, kad grupė jau šį rugsėjį pateiks išvadas. Kaip tai padaryti, jei mes analizuojame įstatymus, o Seimas tuo pačiu metu juos keičia?

- Jūs taip pat dirbate be atlyginimo?

- Taip. Man kaip piliečiui ir kaip teisininkui svarbiau, kad Lietuvos teisė būtų tobulesnė. Kai žmonės skundžiasi ir neretai neįmanoma jų apginti, jaučiuosi prastai. Žinau, kad yra puikus dokumentas - Orhuso konvencija, kitose valstybėse ji veikia, o Lietuvoje - ne. Man dėl to gėda, noriu, kad mūsų kraštas nebūtų šioje srityje paskutinis.

Primenu: piliečiai gali ir turėtų kreiptis į teismą, kad šis apgintų jų teises gauti informaciją apie aplinką ir dalyvauti priimant sprendimus dėl jos. Nors Lietuvoje bandoma šias teises suvaržyti, galimybių apsiginti vis dėlto esama - iki pat Europos Žmogaus Teisių Teismo. Kadangi Orhuso konvencija yra tarptautinė sutartis, kurią ratifikavo Lietuva, ji turi viršenybę kitų mūsų teisės aktų atžvilgiu. Todėl teismai, spręsdami ginčus, turėtų vadovautis Orhuso konvencija, o ne nacionalinės teisės aktais, juoba - ne ministro įsakymais ir panašiais dokumentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"