TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Aplinkybių nusviestas į Ameriką

2009 03 28 0:00
Pianistas P.Stravinskas vieši Lietuvoje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kad ir ką kalbėtų, akys visą laiką šypsosi. Intonacija - ironiška. Atsakinėdamas į klausimus šaiposi. Parodo rankas, apie kurias kadaise buvo sukurtas mitas, kad jos labai didelės. Tai Povilas Stravinskas - JAV gyvenantis garsus lietuvių pianistas.

Iš Amerikos į Lietuvą vienas paskui kitą atskrido du žinomi atlikėjai - P.Stravinskas ir Gintautas Abarius. Čia jie drauge repetavo ir šią savaitę Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje kartu kilo į sceną ir koncertavo.

Šio šeštadienio mūsų puslapių svečias - 59 metų P.Stravinskas. Tas garsusis pianistas, apie kurį kadaise girdėjau legendą, kad turi labai ilgus pirštus. Todėl kai susitinkame, pirmiausia žiūriu į P.Stravinsko rankas. Pianistas šypsosi: "Taip, buvo sakoma, kad mano rankos labai didelės." Ir tikina, jog tai - tik iliuzinė apgaulė.

Klasika - ne "biznis".

P.Stravinskas gyvena Sietle, Amerikos vakarinėje pakrantėje. Kelionė į Lietuvą, persėdant iš vieno lėktuvo į kitą, užtruko apie 20 valandų. Reikėjo adaptuotis ir dėl 10 valandų laiko skirtumo tarp Sietlo ir Vilniaus. Todėl iškart repetuoti ir rengtis koncertams pianistas nepuolė. Pirma pailsėjo. "Skridau "ekonomine klase". Kas norės muzikantui pirkti "biznio" klasės bilietą? Visiems trūksta pinigų. Klasikinė muzika - ne "biznis". O dar nėra tiesioginio reiso, teko skristi per Rygą. Todėl kelionė į šią pusę buvo nelengva", - pasakoja P.Stravinskas. Dažnai lėktuvais Atlantą kertantis pianistas teigia, jog keliauti atgal bus maloniau vien todėl, kad skris taip, kaip dangumi rieda saulė.

"Jau laikas subręsti"

P.Stravinskas sako, kad su G.Abariumi repetavo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje: "Jis buvo atskridęs pas mane į Sietlą. Ar būna daugiau progų susitikti? Matėmės kelis kartus, kai Gintas su reikalais viešėjo Sietle. Aš gyvenu vakarinėje pakrantėje, o jis - rytinėje. Todėl dažniausiai kalbamės telefonu, susirašinėjame elektroniniu paštu."

G.Abarius paprastai vadinamas džiazo muzikantu. Ar P.Stravinskui patinka džiazas? "Geras patinka. Yra ir klasikinės muzikos, kuri nepatinka. Rokas ir popmuzika? U2 ir Madonna? Kadaise labiau patiko. Dabar bręstu, - juokiasi 59 metų pianistas. - Man jau laikas subręsti."

P.Stravinskui svarbiausia - geras muzikos atlikimas. Bet kokiuose koncertuose nesilanko, eina ten, kur jaučia, kad tikrai nori. "Štai į Vilnių atvažiavo Vladimiras Spivakovas (smuikininkas ir kamerinio orkestro "Maskvos virtuozai" dirigentas - aut.). Mudu kartu gyvenome viename internate - kai mokėmės Maskvos centrinėje muzikos mokykloje. Tik V.Spivakovas kiek vyresnis. Kai aš buvau šeštoje klasėje, jis - dešimtoje. Nuo tada esame pažįstami. Praėjusį trečiadienį nuėjau į V.Spivakovo koncertą ir vėl buvau sužavėtas", - teigia pianistas.

Nė menkiausio akcento

Klausausi P.Stravinsko ir stebiuosi, kaip gražiai, taisyklingai šneka lietuviškai. Nė menkiausio akcento. Nors angliakalbėje užatlantėje gyvena dvidešimtus metus. P.Stravinskas užsimena, kad visi labai nustemba, pasigedę angliško akcento. "Tačiau labiausiai pats stebiuosi, - tikina jis. - Nesuprantu, kaip akcentas gali atsirasti. Man yra mįslė, kai, tarkim, pusę metų užsienyje pabuvęs

žmogus nebesugeba kalbėti lietuviškai. Gal nori parodyti, kad moka angliškai?"

Būti ar nebūti patriotu

Iš Lietuvos P.Stravinskas išvažiavo 1990 metų kovo mėnesį. Teiraujuosi, ko žinomam pianistui trūko Lietuvoje, kad emigravo? "Aš ir likau žinomas, - juokiasi P.Stravinskas ir klausia manęs: - Atsimenate aną laikotarpį? Tuo metu gastrolių po Sovietų Sąjungą nebebuvo. Dažnai nutikdavo, kad atvažiuoji, o tau sako: "Atleiskite, pinigų nėra, štai jums bilietas grįžti." Tada koncertai baigėsi."

Sakau, kad prisimenu tuščias koncertų ir teatrų sales. "Tiesa. Nebuvo nei pinigų, nei noro, - toliau kalba pianistas. - Filharmonijos direktorius pasiūlė man minimalią algą. Tačiau koncertų neprižadėjo. Tuo metu ne jie buvo galvoj. O man nesinorėjo šiaip sau sėdėti ir nieko neveikti. Dabar kas nors gali pasakyti, jog tai - nepatriotiška. Bet aš neplanavau išvažiuoti. Išvykau į Ameriką koncertuoti išeiviams. Būdamas ten svarsčiau: ko man skubėti atgal? Nieko ypatingo Lietuvoje nelaukia. Kodėl dar nepabuvus Amerikoje? Galėsiu pažiūrėti, kas darosi aplinkui."

Tad likti užatlantėje buvo spontaniškas P.Stravinsko sprendimas. Iš pradžių manė, kad pabus vieną ar tris mėnesius. Pagyveno metus. Grįžo į Lietuvą. "Pamačiau, kad neturiu čia kuo užsiimti. Mano gyvenimas - muzika, o ne politika. Gali būti patriotas ir nieko neveikti. Bet jei gyveni Vilniuje ir nieko nedarai - esi didesnis patriotas?" - retoriškai klausia pianistas.

Daugiau latvių, mažiau lietuvių

Taip P.Stravinskas dvidešimtus metus Amerikoje ir dairosi aplinkui. Pasaulį apėmusi krizė pianisto nebaugina. Tvirtina, jog viskas atpigo, bet koncertų ir mokinių, kuriems dėsto privačiai, nesumažėjo. "Kartais net pasijuokiame, kad tokios krizės, kai krenta kainos, mums patinka", - tikina pašnekovas.

P.Stravinskas įsikūręs Sietle. Klausiu, kodėl negyvena ten, kur susitelkusios didesnės lietuvių bendruomenės. Užuot atsakęs, jis papasakoja anekdotą apie latvius: "Sielte mažai lietuvių, bet daug

latvių. Kažkas paklausė: "Europoje esate kaimynai, kodėl čia neįsikuriate šalia?" Latviai paaiškino: "Kai atvažiavome, pažiūrėjome, kur daugiausia lietuvių, ir apsigyvenome kuo toliau nuo jų. Todėl persikėlėme į kitą Amerikos pakraštį."

Prieš tai P.Stravinskas ketverius metus buvo apsistojęs Niujorke, trejus - Los Andžele. Tuo metu Sietle gyveno mama. Ji norėjo, kad sūnus būtų arčiau. Vėliau - dabar jau šviesaus atminimo - mama grįžo į Lietuvą. P.Stravinskas taip ir liko Sietle. Pianistas ten turi nuosavą namą ir studiją. Gyvena su drauge - ukrainiete violončelininke Olga. Gastroliuoja JAV ir kitose pasaulio šalyse, koncertuoja Lietuvoje.

Pasirodyti scenoje

Nuo 1999-ųjų P.Stravinskas į Lietuvą atvyksta kasmet. Tik pastarąjį kartą - po pusantrų metų pertraukos. "Kai atvažiuoju, po penkių minučių man jau atrodo, jog niekada iš čia nebuvau nė pajudėjęs. Paskui nustembu, kad reikia keliauti atgal į Ameriką, kur gyvenu", - tikina P.Stravinskas.

Ar visada į tėvynę atskrenda koncertuoti? O gal tiesiog atostogų? "Visai atvirai sakau: man smagiau, kai būna koncertų. Ne šiaip atvažiuoti ir pasirodyti, kad esi. Dar noriu parodyti, jog esu ir scenoje. Kad nesakytų: Stravinskas nebežino, kaip groti fortepijonu", - ironizuoja garsus pianistas.

Pašnekovas pavadina save garbėtroška. Prisimenu, kad panašiai apie save yra sakęs ir puikus aktorius Regimantas Adomaitis. Mat tie, kurie nenori aplinkinių dėmesio, į sceną nekyla. "Be abejo, - pritaria P.Stravinskas ir nusišypso: - Nesėdi ir negroji užsidaręs kambaryje. Tai darai per koncertus, kad ne tik pats, bet ir kiti tavimi pasidžiaugtų."

Beje, kai vieši Lietuvoje, pianistas neskuba žurnalistams dalyti interviu. Nors gimtinėje lankosi dažnai, pokalbių su P.Stravinsku išspausdinta nedaug.

Užtenka vieno vaiko

Lietuvoje gyvena daug Stravinskų. Povilas turi du brolius, vienas jų augina net 16 vaikų. Pianistas sako, kad pačiam užtenka ir vienos atžalos. "Brolis turi labai daug vaikų, tad už visus pasirūpino", - juokiasi pašnekovas. P.Stravinsko sūnus Marius - smuikininkas ir dirigentas. Kai su mama apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, jaunasis Stravinskas mokėsi lordo Yehudi Menuhino privačioje muzikos mokykloje, vėliau studijavo Itono koledže ir Karališkojoje muzikos akademijoje. Dabar vaikinas Rusijoje diriguoja orkestrui. Sykį P.Stravinskas specialiai skrido į Londoną, nes norėjo pamatyti koncertą, per kurį dirigavo Marius. Keletą kartų tėvas ir sūnus susitiko Lietuvoje.

Vadina Viliumi

Artimieji P.Stravinską vadina Viliumi. "Vardo istorija tokia: kadaise, kai buvau mažas ir geras vaikas, tėvai vadino Poviliuku. Paskui sutrumpino iki Viliuko. Kai paaugau ir pasidariau ne toks geras, pradėjo šaukti Viliumi. Taip ir liko. Pamenu, kai baigęs mokslus Maskvos konservatorijoje grįžau į Lietuvą ir afišose atsirado Povilas Stravinskas, žmonės klausdavo manęs, ar tai aš, nes visi buvo įpratę, jog esu Vilius, - pasakoja pašnekovas. - Povilas - oficialesnis vardas. Viliumi mane vadina artimieji ir draugai. Tačiau kai kuriems patinka Povilas. Sako: oi, koks gražus vardas."

Pagal srovę

Pianistas P.Stravinskas pagal horoskopą - Žuvis. Sako plaukiantis ten, kur srovė neša. "Kaip susiklosto, taip ir būna. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Kiti žmonės sprendžia kokius nors uždavinius, svarsto, kaip ką daryti. Aš to nedarau. Gal gyvenu taip, kaip iš aukščiau man nubrėžta?" - apie likimą svarsto pašnekovas.

Žinomas pianistas kaip gyvena, taip ir kalba: paprastai ir aiškiai. "O kaip turėčiau? Arogantiškai? Galiu ir taip", - juokiasi P.Stravinskas. Ir tuoj pat surimtėjęs paaiškina, kad pažįsta daug menininkų - arogancijos turi tik mažiau talentingi.

Pokalbio pabaigoje klausiu, ar P.Stravinskas pasiekė tai, ko kadaise norėjo, apie ką svajojo? "Geras klausimas, - po pauzės atsako pianistas. - Jeigu tvirtinčiau, kad pasiekiau, reikėtų visiems sakyti: "Viso gero." Tačiau jei vaikystėje kas būtų pasakęs, jog kada nors gyvensiu Amerikoje, turėsiu ten gerą automobilį, nuosavą namą, studiją ir važinėsiu po visą pasaulį, kur tik panorėsiu, būčiau atkirtęs, kad tai - siurrealu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"