TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ar krizė paskandins turtuolius?

2011 12 04 9:00

Kol kas krizė jų neįveikia. Milijardieriai gausina turtus, nekvaršindami sau galvos globaliniu pasipiktinusiųjų maištu.

"Problema uždirbant, pavyzdžiui, 20 mln. dolerių per metus yra ta, kad sumokėjus mokesčius lieka tik 10 mln.", - sako vienas Niujorko milijardierių. Besiklausanti draugija supratingai linguoja galvomis. Kas patartų, kaip išgyventi už 10 milijonų?

Tokią scenelę neseniai suvaidino Holly Peterson, Peterio Petersono, gigantiškos investicijų bendrovės "Blackstone" savininko duktė. 

Būti turtingam iš tiesų brangiai kainuoja. Reikia turėti mažiausiai keturias rezidencijas, tarp jų dviejų aukštų butą Manhatane su baseinu ir sodu (25 mln. dolerių), privatų reaktyvinį lėktuvą (10 mln.), brangių paveikslų kolekciją su bent vienu impresionistų darbu ir prabangią jachtą (75 mln.). Be to, turtuolio žmona turi nešioti rožinį deimantą iš "Harry Winston" parduotuvės (10 mln.). Kažkas apskaičiavo, kad privalomų milijardieriaus atributų komplektas kainuoja 300 mln. dolerių.

Gerovės laikais tokia ekstravagancija nedaug ką piktina, bet dabar ištiko krizė. "Jeigu turtuoliai visiems matant pradėtų švaistyti pinigus pramogoms, pasaulis nuspręstų, kad kapitalizmas nebepakenčiamas", - perspėjo Johnas Maynardas Keynesas, žymiausias XX amžiaus ekonomistas. Demonstrantai Volstrite, pasipiktinusieji Ispanijoje ir daugelyje kitų Europos šalių, streikuojantieji Graikijoje ar vandalai, kurie neseniai siaubė Londoną, atrodo jau nusprendė, kad kapitalizmas nebepakenčiamas. Turtuoliai atsidūrė visuomenės nuomonės dėmesio centre. Iš visų pusių vis garsiau reikalaujama, kad turtuoliai apribotų savo apetitus ir solidariai pasidalytų turtais su tais, kurie samdomu darbu turi išlaikyti šeimas ir mokėti kreditus. 

Tačiau dabartiniai krezai savo turtus dažniausiai yra susikrovę darbštumu. "Juk aš dirbu Dievo darbą", - atrėžė Lloydas Blankfeinas, galingo "Goldman Sachs" banko prezidentas, kai jam priekaištavo, kad per daug uždirba. Arogantas? Žinoma, arogantas. Krezas, atitrūkęs nuo tikrovės, gyvenantis dramblio kaulo bokšte? Ne visai taip. Jis laiškanešio sūnus ir viską pasiekė savo darbu. L.Blankfeinas būdingas XXI amžiaus milijardierius - dirbantis turtuolis.

XX amžiaus krezai dažniausiai rėmėsi paveldėtu turtu ir neretai jį pravalgydavo. Jie buvo pinigų aristokratija. Kad ir turtingiausia Europos moteris, Liliane Bettencourt, kontroversiška ir galų gale pripažinta nepakaltinama "L'Oreal" kosmetikos imperijos paveldėtoja.

Naujosios eros milijardieriai - kaip neseniai miręs Steve Jobsas, "Apple" šefas, - dažniausiai darboholikai, kurie dėl turto gali būti dėkingi tik patys sau. Turtingiausių pasaulio žmonių 2010 metų sąraše, kurį skelbia "Forbes" žurnalas, net šešetas pradėjo nuo nulio. Panašiai atrodo dešimties turtingiausių amerikiečių sąrašas - keturi asmenys pradėjo beveik nuo nulio, du padarė vidutinę bendrovę galinga, o paskesnis ketvertas yra milijardieriaus, kuris pradėjo nuo nulio, palikuoniai. 

Dirbantis milijardierius

Darbščių turtuolių klasės atsiradimas siejamas su devintojo dešimtmečio informatikos revoliucija. Tai dėl jos pagreitėjo informacijos tempas, o investavimo pelnas gerokai išaugo. Kai devintojo dešimtmečio viduryje Oliveris Stone'as pastatė filmą "Volstritas", faktas, kad trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai per metus biržoje uždirba 3 mln. dolerių, atrodė tarsi kažkas nepadoraus. Šiandien tokia pinigų suma niekam nedaro įspūdžio. Volstrite sėkmės žmogumi laikomas trisdešimtmetis, kuris sugeba per metus uždirbti ne tris, o trisdešimt milijonų dolerių.

Didžiulį vaidmenį suvaidino ir globalios rinkos atsiradimas - korporacijos darėsi vis didesnės, o konkurencija vis įnirtingesnė. Tai padėjo formuotis naujai turtuolių klasei - valdymo superžvaigždžių. Didelių kompanijų prezidentų algos kilo aukštyn ir ilgainiui prarado ryšį su finansiniais rezultatais. Pavyzdžiui, Michaelis Ovitzas už nevykusį "Disney" imperijos valdymą, nors ten dirbo tik keturiolika mėnesių, gavo 140 mln. dolerių išeitinę išmoką.

Dar XX amžiaus viduryje didelių bendrovių vadovai uždirbdavo 10-20 kartų daugiau negu darbuotojai. Šiandien jie uždirba milijonus dolerių, be to, nerašyta taisyklė įpareigoja juos reikalauti neoficialiai dar mažiausiai 10 proc. daugiau, negu gauna kitos panašaus dydžio firmos vadovai. Korporacijų vadovai vis dažniau elgiasi tartum kaprizingos žvaigždutės. Kai Meksikos įlankoje įvyko didysis naftos išsiliejimas, Tony Haywardas, BP koncerno prezidentas, nusprendė, kad kažkokia dėmė - ne priežastis atsisakyti malonumų. Ir neatidėliodamas išvyko į buriavimo varžybas, kuriose startavo jo jachta.     

Neseniai Alanas Greenspanas, buvęs Amerikos federalinio rezervo banko (FED) vadovas ir žmogus, kurį sunku įtarti kairuoliškomis pažiūromis, pareiškė, esą dabartiniame krizių pasaulyje egzistuoja dvi viena nuo kitos nepriklausomos ekonomikos. Iš vienos pusės yra daugiausia uždirbantys, didieji bankai bei tarptautinės korporacijos, kurios puikiai tvarkosi. O iš kitos - visi likusieji: mažos firmos ir paprasti darbuotojai, kuriems nėra pagrindo tikėtis geresnės ateities.

Ar A.Greenspanas teisus? Nėra abejonių, ir nepaisant krizės, turtingiausi vis turtėja. 2010 metais turtingiausių amerikiečių pajamos padidėjo beveik 10 procentų. "Vienam procentui turtingiausių amerikiečių šiandien priklauso net 20 proc. nacionalinių pajamų, o 1970 metais priklausė 9 procentai. Jiems priklauso 35 proc. viso turto, o aštuntojo dešimtmečio pabaigoje priklausė 18 procentų. Ir praktiškai jie moka mažesnio tarifo mokesčius negu pastarąjį trisdešimtmetį", - aiškina Robertas B.Reichas, ekonomistas, buvęs darbo ministru prezidento Billo Clintono administracijoje. Vakarų Europoje padėtis atrodo panašiai, tik čia mažesnė bedugnė, skirianti turtuolius nuo likusiųjų.

Krizė, be abejonės, sunkina padėtį. Dar neseniai Amerikoje vis didesnę nelygybę švelnindavo kreditų prieinamumas, tai padėdavo maskuoti realių darbo vietų stagnaciją. Net skurdžiai gyvenantieji galėjo tikėtis hipotekos kredito.

Europoje padėtį švelnino išplėtota "gerovės valstybė" su nemokama sveikatos apsauga, švietimu ir pašalpomis bedarbiams, nors visa tai finansuota iš vis didėjančio visuotinio įsiskolinimo. Tačiau po 2007 metų bankai nustojo dalyti kreditus, o Europos valstybės, bijodamos bankrutuoti, pradėjo taupyti, darydamos net drastiškus visuomeninio sektoriaus karpymus. Bendrovės pradėjo dirbti lėčiau, o nedarbas vis augo. 

Filantropija masėms paguosti

Nenuostabu, kad finansinis elitas atsidūrė kryžminėje ugnyje. Apie judėjimą "Užimk Volstritą" Niujorko bankininkai nenori kalbėti prieš kameras. Jie supranta, kad vienas neatsargus žodis gali išprovokuoti agresiją. Turbūt tik finansininkas Johnas Paulsonas turėjo drąsos pasakyti, ką mano apie tuos įnirtusiuosius. "Vienas procentas daugiausia uždirbančių niujorkiečių moka 40 proc. mokesčių ir kiekvienas šitame mieste turi būti jiems dėkingas", - išdrožė jis žmonėms, piketuojantiems priešais jo namus viename brangiausių Manhatano rajonų Aper Ist Saide.

J.Paulsonas - kraštutinio ciniko pavyzdys. Kiti krezai nebūtinai turi elgtis negarbingai, kad nenukentėtų krizės metu. Pozicija ir kontaktai suteikia jiems pranašumą prieš kitus rinkos žaidimų dalyvius. Jie daug geriau informuoti, turi garsių patarėjų ir prieigą prie naujų finansinių instrumentų, apie kurių egzistavimą paprasti mirtingieji nė negirdėję. Jie nedaro nieko nesuderinamo su teise ir mano esą be priekaištų.

Be to, beveik visi užsiima plataus masto labdara, kuri jau nuo seno yra metodas pirkti visuomenės pripažinimą. Ir nuramina sąžinę. Jau Andrew Carnegie, XIX ir XX amžių sandūroje turtingiausias pasaulio žmogus, yra pasakęs: "Tas, kuris miršta turtingai, miršta gėdingai."

Mūsų dienų milijardieriai yra naujos kategorijos geradariai, nes labdaringoje veikloje mąsto panašiomis kategorijomis kaip versle - naudoja tokius pačius modelius ir veikia didele apimtimi. Nori būti novatoriais filantropais, taip pat, kaip buvo novatoriai versle. Tai naujas fenomenas, kurį žurnalistai Matthew Bishopas ir Michaelis Greenas pavadino filantrokapitalizmu.

Seras Richardas Bransonas, koncerno "Virgin", užsiimančio daugybe veiklų - nuo muzikos leidybos iki oro linijų, įkūrėjas ir vadovas, - būdingas ekscentriško turtuolio pavyzdys (jo turtas vertinamas 4,2 mlrd. dolerių). Tačiau jis filantrokapitalistas. Tai liudija kad ir Pietų Afrikos Respublikoje veikianti "Branson School of Entrepreneurship", kuri remia vietos bendroves ir smulkųjį verslą.

Billo ir Melindos Gatesų fondas sėkmingai kovoja su maliarija ne todėl, kad B.Gatesas turtingas, bet todėl, jog šioje veikloje jis toks pat išradingas, kaip versle. 

Bet ar pakaks filantropijos, kai paprastiems žmonėms visas pasaulis griūna ant galvos? Ar nepalaikys jos figos lapeliu? Juk kalbama ne apie teisingumą, o apie ekonomines perspektyvas.

Ekonomikos ramstymas turtingiausiais žmonėmis - tai puikus būdas sukelti katastrofą, nes jų pajamos nestabiliausios. Aišku tik viena: jeigu viskas liks kaip buvę, mums gresia graikų stiliaus kairuoliško populizmo protrūkis. Ir ilgalaikė recesija, nes visuomenės daugumos nuskurdimas sukels paklausos nuosmukį. 

Maharadžų pėdomis

Indijos statistinis gyventojas tebėra skurdžius, bet žaibiškas šalies ekonomikos vystymasis bematant pagausino superturtingų indų kastą.

Šveicarijos banko "Julius Baer" duomenimis, iš Indijos kilę apie du šimtai milijonierių (tarp jų 55 milijardieriai). Šaliai dinamiškai vystantis per ketverius metus jų skaičius turėtų padvigubėti.   Gyvenimo stiliumi "boligarchai", kaip juos praminė žiniasklaida, lygiuojasi į maharadžų puikybę.

Legenda tapo plieno magnato Lakshmio Mittalo dukters vestuvės. Jos įvyko 2004 metais Versalyje ir kainavo 78 mln. dolerių. Ta proga vykę fejerverkai aptemdė viską, ką buvo matęs Paryžius. Prancūzijos spauda šmaikštavo, jog vestuvių dovana jaunajai veikiausiai bus Eifelio bokštas.

Mukeshas Ambanis, didžiausio Indijos konglomerato "Reliance Industries" (naftos perdirbimas  ir biotechnologija) savininkas, Mumbajuje už milijardą dolerių pastatė 27 aukštų rūmą šešių asmenų šeimai. Tai architektūros žaisliukas - sudėtos viena ant kitos lyg torto sluoksniai prabangios vilos. Aukštus su apartamentais, sodais, baseinais ir biologinio atsinaujinimo kabinetais vainikuoja terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į Arabijos jūrą. Be to, svečių laukia aikštelė 168 limuzinams.

"Forbes" sąraše pritrūko vietos Ratanui Tatai, automobilių koncerno savininkui, kuris sukūrė pigiausią pasaulyje automobilį "Nano" (kaina 2,5 tūkst. dolerių). Didelė dalis jo milijardinio turto yra labdaros fondų rankose.

Rusijos rekordai

Maskvoje gyvena 79 milijardieriai. Žurnalas "Forbes" apskaičiavo, kad tai pasaulio rekordas (Niujorke gyvena tik 51 milijardierius). Praėjusiais metais jų skaičius padidėjo dviem trečdaliais. Rusijos krezams turtėti padėjo energetinių žaliavų ir metalų kaimų augimas. Nenuostabu, kad "Bentley", "Rolls-Royce" ir "Ferrari" salonuose Maskvoje susidaro eilės. Bet superbrangus limuzinas čia jau standartas, kurį gali nusipirkti restorano savininkas. Didieji turčiai keliauja per užgrūstą Rusijos sostinę sraigtasparniais, o į tolimesnę kelionę išsirengia privačiais reaktyviniais lėktuvais. Be to, ne tik verslininkų lėktuvais "Gulfstream" arba "Learjet", bet ir dideliais boingais.

Taip pat madingos superprabangios jachtos. Milijardierių plaukiojantys rūmai stovi aukštais mūrais aptvertuose uosteliuose, tokiuose kaip Pamaskvės Zavidovo. Prie prieplaukos paupyje įsikūrę uždari klubai, brangakmenių parduotuvės, įrengtos sraigtasparnių tūpimo aikštelės. Tokia jachta, kuria dėl Rusijos klimato galima plaukioti tik kelis mėnesius per metus, - Maskvos krezų garbės reikalas. Žiemą jachtos stovi prekybos centrų dydžio apšildomuose angaruose.

Naujieji milijonieriai mielai kartoja carų laikų aristokratijos ir buržuazijos tradicijas. Šiandien Maskva didžiausia darbo rinka anglams mokytojams ir prancūzėms guvernantėms. Visai kaip Fiodoro Dostojevskio laikais.   

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"