TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ar tikėjimas padeda būti laimingam?

2011 08 06 0:00

Tikintieji laimingesni

Lietuvoje kone keturi penktadaliai gyventojų per apklausas tvirtina esantys katalikai. Pagal šį rodiklį Lietuva nusileidžia gal tik kaimynams lenkams. Mūsų kraštas vis dar mėgsta skambiai vadintis Marijos žeme.

Religiniai jausmai lietuviams padėjo atsilaikyti nuo rusinimo carizmo laikais, atsispirti prievarta bruktam ateizmui sovietmečiu. Ilgus metus katalikybė Lietuvoje padėjo saugoti ne tik tautinę tapatybę, bet ir šeimos vertybes. Savo ruožtu Bažnyčia buvo labai įtakinga valstybės ir visuomenės gyvenimo institucija.

O kaip yra su religingumu praktiškame XXI amžiuje? Ar jis ir toliau padeda mums gyventi? Ar tikėdamas žmogus tampa laimingesnis? Tikras tikintysis neabejodamas atsakys "taip", o abejojantysis suabejos ir tikėjimo verte.

2009 metais tarptautinė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė "Gallup" apklausė pagrindinių pasaulinių religijų - krikščionybės, islamo, induizmo, budizmo ir judaizmo - išpažinėjus. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką religija daro žmonių dvasinei gerovei. Apklaustas 7231 žmogus iš 49 šalių.

Apklaustieji teigė, jog dėl tikėjimo patyrė įvairių džiugių išgyvenimų, tarp kurių dažniausiai buvo minimi šie: laimė, meilė, dėkingumas, pasididžiavimas, romantiški jausmai. Tačiau paaiškėjo, kad religiniai jausmai tikintiesiems kėlė ir neigiamų išgyvenimų: liūdesį, pyktį, kaltę, gėdą.

Skirtingi keliai laimės link

Religingumas ilgai buvo įsivaizduojamas kaip dvasinės gerovės dalis, be kurios žmogui sunku pasijusti laimingam. Ar tikrai tikėjimas padeda būti laimingam? Ne vienas tyrinėjimas įrodo būtent tai. Pavyzdžiui, garsus amerikiečių psichiatras K.Kendleris su kolegomis nustatė, kad religingumas mažina psichinių sutrikimų tikimybę. O psichologės B.Fredrickson tyrimai parodė, jog religingi žmonės optimistiškiau žvelgia į ateitį ir galbūt dėl šios priežasties sėkmingiau įveikia problemas. Jos įsitikinimu, religijos skatinama viltis gali padėti žmogui, atsidūrusiam sunkioje situacijoje.

Tačiau ne kiekviena pasaulinė religija vienodai supranta viltį ir optimizmą. Laimė ir kelias į ją, kurį rinksis budistas, gali iš esmės skirtis nuo, tarkime, to paties tikslo siekiančio krikščionio. Per apklausas paaiškėjo, kad dvasinę gerovę šių dviejų religijų atstovai įsivaizduoja skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionys, priešingai nei budistai, siekia patirti stipresnių emocijų. Budistai linkę labiau kontroliuoti savo emocijas ir išgyvenimus.

Lietuvos piliečiams svarbiausia būtų katalikų tikėjimo ir dvasinės gerovės sąsajos. Pastaruoju metu jos itin problemiškos. Didelis savižudybių skaičius krašte, materialinių vertybių vyravimas rodo, kad arba katalikybei sunku atsakyti į šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius, arba katalikybės teigiamų vertybių Lietuvos visuomenei trūksta.

Kiekviena konfesinė bendruomenė ugdo savitą reagavimą į pasaulį ir tikinčiojo požiūrį į save. Ugdo ir jausmus, nurodo, kurie yra tinkami, o kurie - ne. Krikščionys, kurie vadovaujasi Dešimčia Dievo įsakymų ir turėtų "mylėti artimą kaip patys save", galėtų aktyviai auklėti žmones meilės visai žmonijai dvasia. O budistai, skelbiantys pagarbą gyvybei, galėtų ugdyti ekologinį mąstymą ir elgesį.

Ką remti: Bažnyčią ar piliečius?

Visos pasaulinės religijos, o gal ir mažiau paplitusios, gali prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Tačiau ar tikrai prisideda? Vadinamosios laimės ekonomikos tyrimai taip pat bandė atsakyti į šį klausimą, rasti ryšį tarp tikėjimo, ekonominės gerovės ir laimės. Jie parodė tai, ko ir galėjome laukti, - skirtingos kultūros, skirtingos konfesinės bendruomenės siūlo ne tapačius kelius gerovės link. Tačiau nekyla abejonių - tikėjimas daugeliu atveju suteikia žmonėms teigiamų išgyvenimų, kurie padeda jei ne įveikti sunkumus, tai nors kiek saugo nuo streso, gyvenimą padaro bent kiek ramesnį ir gražesnį. Jie taip pat parodė nors ir silpną, bet patikimą ryšį tarp tikėjimo ir ekonominės sėkmės. Todėl tikintieji gali sakyti, kad Dievas laimina jų ekonomines pastangas, o abejojantieji turi pripažinti, kad tikėjimo vertybės turi ir pragmatinės vertės. Šie faktai skatina svarstyti, kaip turi elgtis visuomenė, kai Bažnyčia atskirta nuo valstybės? Ar ji turi remti konfesines institucijas, prisidedančias prie piliečių gerovės ugdymo? Kaip ir kiek remti? Atsakymai į šiuos klausimus nėra paprasti, bet ir vėl galima pasiremti psichologiniais ir sociologiniais laimės tyrimais, kurie patvirtina, kad valstybė, prisidėdama prie dvasinių paslaugų teikimo, visų pirma remia ne Bažnyčią, o savo piliečius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"