TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ar tikrai geriau ten, kur mūsų nėra?

2011 09 24 0:00

Statistikos departamentas skelbia, kad per pastaruosius dešimt metų iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. žmonių. Vien tik 2010 metais iš mūsų krašto išvyko 83,2 tūkst. gyventojų. Priežastys, paskatinusios juos išvykti, įvairios, bet jas visas galime apibendrinti labai paprastai - tikimasi, kad užsienyje bus geriau.

Daugelis žmonių į kitas valstybes važiuoja dirbti arba studijuoti, o tai savaime verčia juos labiau įsitraukti į tos šalies gyvenimą. Ar tai visiems pavyks? Ar migrantams pavyksta pasiekti gerovę?

Žmogus turi jausti bendrumą su aplinka, kurioje apsigyvena ir siekia gerovės. Tai svarbi sąlyga norint, kad jį lydėtų sėkmė.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad tas, kuris geriau susipažįsta su kitomis kultūromis, supranta jų savitumą, gali pasinaudoti šiuo pažinimu ir turi daugiau galimybių pasiekti profesinių aukštumų. Kita vertus, žmogus jaučiasi geriau, kai yra tarp panašių į save.

Vietoj meilės - pinigai

Bandant išsiaiškinti, ar žmonės gyvena "idealų" gyvenimą, paprasčiau sakant, ar per pastarąją savaitę patyrė teigiamų jausmų, tokių kaip laimė, džiaugsmas ir pan., buvo ištirti 7 tūkst. žmonių iš 26 šalių, atstovaujančių įvairioms kultūroms, - Australijos, JAV, Lenkijos, Filipinų, Italijos, Taivano, Malaizijos, Meksikos.

Ši apklausa buvo derinta su psichologiniu tiriamųjų įvertinimu, nustatant, kokiomis psichologinėmis savybėmis jie pasižymi, yra introvertai (labiau besidomintys savo vidiniu pasauliu) ar ekstravertai (labiau besidomintys aplinka, linkę gyvai reaguoti į ją, užmegzti ryšius su kitais).

Tyrimas leido padaryti išvadą, kad šalyse, kuriose žmonės atviresni aplinkai, daugiau bendrauja, pasitenkinimo gyvenimu rodiklis yra aukštesnis nei tose, kurias santykinai galima pavadinti "introvertiškomis", kuriose žmonės labiau vertina privatumą ir nelinkę palaikyti pernelyg artimų ryšių su aplinkiniais.

Šis tyrimas taip pat parodė, kad emigrantas kitame krašte sunkiau ras savo kelią į laimę, jei yra kilęs iš priešingo pobūdžio kultūros, t. y. "ekstravertas" sunkiau pritaps prie "introvertų" ir priešingai. Jam bus sunkiau ir tada, jei skirsis jo bei aplinkinių požiūris į tai, ko reikia siekiant laimės, dvasinės gerovės, gyvenimo kokybės.

Šie pastebėjimai gali būti reikšmingas orientyras svarstantiesiems apie emigraciją iš Lietuvos.

Palyginkime Lietuvos ir senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių nuostatas į laimę. ES piliečiams svarbiausia (pagal atsakymų eiliškumą): sveikata (78 proc.), meilė (44 proc.) ir darbas (37 proc.). Lietuviams sveikata irgi yra svarbi, tačiau meilės vietą iš antrosios pozicijos jau išstūmė pinigai (48 proc.). Taigi apklausa akivaizdžiai parodė, kad Vakarų europiečiams itin svarbius dvasinius dalykus - laimę ir bendravimą - Lietuvoje gožia materialiniai poreikiai.

Psichologas R.Inglehartas siūlo šiuolaikinių Vakarų šalių piliečių elgesį aiškinančią postmaterializmo teoriją. Pasak jo, žmonės išsivysčiusiose šalyse pradėjo mažiau dėmesio skirti materialioms vertybėms, o daugiau - subjektyviai gyvenimo kokybei, psichologinei gerovei. Juos R.Inglehartas vadina postmaterialistais.

Eurobarometro tyrimas vertino ES valstybes pagal tai, kiek jose yra materialistų, postmaterialistų ir dar neapsisprendusių, kas jiems svarbiau, mišrios pasaulėžiūros atstovų. Gauti rezultatai vėl atkreipia dėmesį į Lietuvą. Visoje ES postmaterialistai sudaro vidutiniškai 9 proc., Švedijoje - 23 proc., Nyderlanduose - 20 proc., Danijoje - 16 proc., o mūsų šalyje jų tėra tik 3 procentai.

Geriausia ten, kur laimė suprantama tapačiai

Lietuviai nepasižymi ir aukštais laimingumo rodikliais. Vakarų valstybėse žmonės, kurie save laiko laimingais, teigia, jog jie gali daryti įtaką valdžiai, kad gyvenimas priklauso nuo jų, kad jie pažįsta žmonių, kurie padės prireikus pagalbos. Šie europiečiai taip pat pabrėžė, kad didžiuojasi, jog yra savo šalies piliečiai. O tiems, kuriems trūksta šių savybių, kyla noras tarsi pabėgti į kitą realybę, pakeisti gyvenamąją vietą, emigruoti.

Lengvai įžvelgsime, kad šie bendresni dėsningumai puikiai tinka ir Lietuvai. Išvykstantiesiems nuolat rusena viltis - gal pasiseks užsienyje, gal ten galima rasti gerovę ir laimę. Dar galima pastebėti, kad neretai veržiamasi išvažiuoti į užsienį, prieš tai net dorai nepabandžius kokybišką gyvenimą susikurti Lietuvoje.

Neseniai "Spinter tyrimai" surengė apklausą, kurios metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, tarp jų akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės tėvynėje netenkina maža alga, kas ketvirtas paminėjo nedarbą (pagal statistiką 85 proc. emigrantų prieš išvykdami ilgai nedirbo), kas šeštas - prastėjančias krašto ūkio perspektyvas.

Nemenka dalis norėtų emigruoti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų. Beveik kas septintas teigė, kad jo netenkina visuomeniniai-politiniai procesai Lietuvoje, menka pagarba žmogui bei netolerancija.

Vis dėlto žmonėms, besiruošiantiems išvykti iš Lietuvos, vertėtų pasidomėti, ar piliečiai kitoje šalyje yra laimingi. O jei laimingi, tai ką jie laiko laime. Praverstų susipažinti su tuo kraštu, jo kultūra ir tradicijomis. Jei požiūris į laimę ir dvasinę gerovę nesutampa - prisitaikyti prie svetimos kultūros, prie jai būdingo laimės supratimo vargu ar pasiseks.

Ką tada tektų daryti? Vėl ieškoti sau tinkamos šalies?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"