TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ar troleibuse gali išvysti garsenybę?

2010 08 21 0:00
Kai automobilis sugenda, G.Ryškuvienė mielai naudojasi viešuoju transportu.
LŽ archyvo nuotrauka

Spūstis troleibuse ar autobuse. Su tokiais nepatogumais susiduria daugelis žmonių. Ar garsenybės nors retkarčiais patiria ką nors panašaus? Apskritai, kada pastarąjį kartą jos buvo įkėlusios koją į viešąjį transportą, ar žino, kiek dabar kainuoja bilietas?

Kalbiname žmonės, kuriems dėl savo veiklos kasdien tenka nukeliauti nemažą atstumą. Ką jie daro, jei negali sėsti prie nuosavo automobilio vairo? Apie tai pasakoja verslininkas Žilvinas Grigaitis, aktorė Gabija Ryškuvienė, TV laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė ir aktorius, renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas.

Litas.

"Gal nuskambės negražiai, bet daugiau kaip dešimt metų nesu važiavęs troleibusu ar autobusu", - juokiasi Žilvinas Grigaitis. Kadangi turi automobilį, jam nekyla problemų greitai ir patogiai pasiekti reikiamą vietą. O jei nuosava mašina sugenda ir ją reikia palikti autoservise? "Tada gaunu kitą automobilį arba naudojuosi taksi", - paaiškina jis. Įdomu, ar Ž.Grigaičiui pavyks atspėti, kiek šiuo metu kainuoja viešojo transporto bilietas. "A... Gal litą ar litą ir 20 centų. O kelionė "mikriuku"? Anksčiau būdavo užrašyta, kiek kainuoja. Regis, du ar trys litai. Tikriausiai priklauso nuo to, kokį atstumą reikia nuvažiuoti", - spėja pašnekovas. Paskui šiek tiek nustemba sužinojęs, kad už troleibuso ir autobuso bilietą suaugęs žmogus moka du ar du su puse lito. O kiek sostinėje yra troleibusų ir autobusų maršrutų, vyras nė nenutuokia. Tiesa, jis žino, kad pirmi troleibusai gatvėmis praskrieja anksti rytą, apie penktą valandą. Mat tokiu metu, nors ir gyvendamas ramioje gatvelėje, išsibudina.

Ž.Grigaičiui paprasta grįžti namo, jei užsibūna kokiame nors renginyje. Sėda į automobilį ir parvairuoja. Kartais pasinaudoja vairuotojo paslaugomis, todėl nežino, kada vakare nustoja važiuoti viešasis transportas. Siūlau spėti. "Gal iki pirmos valandos nakties?" - svarsto jis. Išgirdęs, kad po vidurnakčio parvažiuoti namo gana keblu, Ž.Grigaitis klausia: "Tikrai? Kaip tada žmonės grįžta?" Taigi neturintieji pinigų taksi, per naktinį miestą eina pėsčiomis.

Kai automobilis garaže

Tiesa, pastarąjį dešimtmetį Ž.Grigaičiui yra tekę važiuoti autobusu, tačiau tai buvo ne gimtinėje, o Niujorke, Londone... "Viešuoju transportu nesinaudoju tik Lietuvoje. Tačiau, tarkime, Londone transporto problemos gana didelės, - pasakoja verslininkas. - Važiuoti automobiliu nepatogu, nes sunku rasti vietą jam pastatyti. Be to, dar yra įvažiavimo mokestis ir t. t."

Užsienyje viešuoju transportu keliaujantys žmonės laikosi tvarkos, nesigrūda ir nesistumdo, o sustoję į eilę tvarkingai sulipa. Todėl Ž.Grigaičiui patinka, kad tokia tvarka dabar įvesta ir sostinės viešajame transporte. Apie tai jis sužinojo per žiniasklaidą, matė ir savo akimis. "Sveikintina, nes pasaulyje niekas nesistebi, kai reikia lipti pro priekines duris, parodyti vairuotojui ar pažymėti bilietuką, o išlipti pro kitas, - dalijasi patirtimi pašnekovas. - Seniai reikėjo tai padaryti. Tikiuosi, bus ir ekonominės naudos."

Galime pajuokauti, kad pats Ž.Grigaitis prie ekonominės naudos neprisideda. Jei keliauti reikia netoli ir jis nesinaudoja automobiliu, tada skrieja motoroleriu, mina dviratį arba eina pėsčiomis. "Mano darbovietė yra Vilniaus centre, gyvenu irgi centre, todėl atstumas netolimas, - aiškina vyras. - Būna, kad kartais automobilis stovi garaže porą dienų."

Reta keleivė

Bene dešimt metų automobilį vairuojanti aktorė Gabija Ryškuvienė į nuosavą transporto priemonę sėda kasdien. "Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai mašina sugenda, - tvirtina ji. - Kaip tuomet nuvažiuoju į darbą, parduotuvę ar kitur, kur reikia? Viskas priklauso nuo situacijos ir aplinkybių: sėdu į troleibusą arba autobusą, o jei vėlyvas metas, išsikviečiu taksi." Paklausta, kada pastarąjį kartą važiavo sostinės viešuoju transportu ir kokį įspūdį jai paliko kelionė, moteris šypteli: "Visai neseniai. O įspūdis liko toks, koks lieka žmogui, retai važinėjančiam autobusais ar troleibusais. Nepatyriau nieko itin stebinančio, erzinančio ar labai intriguojančio." G.Ryškuvienė teigia girdėjusi, kad daugelis žmonių skundžiasi dėl spūsčių, švaros stokos ar tvyrančio nemalonaus kvapo viešajame transporte. "Galbūt tai priklauso nuo maršruto, - svarsto ji. - Kita vertus, pastarąjį kartą autobusu važiavau dieną, kai žmonių buvo nedaug."

Smalsu, kaip į šalia stovinčią populiarią aktorę reagavo keleiviai? Galbūt spoksojo, šypsojosi, bandė užkalbinti? "Lyg ir niekaip, - tikina moteris. - Apskritai neturiu tos atpažįstamumo viešoje erdvėje problemos, kuri kartais taip "vargina" kolegas aktorius, dainininkus, televizijos žmones, sportininkus, kitus žinomus asmenis. Gal dėl to, jog nelabai dairausi, nekreipiu jokio dėmesio į tokius dalykus. Priešingai, man kaip tik atrodo, kad manęs niekas niekur neatpažįsta."

Apie incidentus

G.Ryškuvienė nesuklysta provokuojama dėl troleibusų ir autobusų vienkartinių bilietų kainos. "Bilietėlis suaugusiam žmogui kainuoja 2,5 lito, vaikams, pensininkams ir neįgaliesiems - perpus mažiau", - išvardija ji ir po minutėlės priduria, kad jei pastaruosius kelerius metus ir nebūtų važiavusi viešuoju transportu, vis tiek žinotų kainas, mat juo į mokyklą vyksta dukra Elena.

Į užuominą, jog kai kurie tėvai baiminasi dėl savo atžalų keliavimo autobusu ar troleibusu - neva nesaugu dėl agresyvių ir alkoholio padauginusių žmonių, - pašnekovė atsako: "Kol kas jokių incidentų Elenai nepasitaikė. Tiesą sakant, man apskritai nėra tekę girdėti kokių nors baisių istorijų. Žinau tik viena - nuo visko gyvenime neapsisaugosi."

Klausiama, nuo kada iki kada kursuoja troleibusai ir autobusai, aktorė šypsodamasi trūkteli pečiais.

Gyvena centre

Žurnalistė, televizijos laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė prisipažįsta, kad pastarąjį kartą viešuoju transportu važiavo labai seniai. "Tikriausiai tada, kai neturėjau automobilio, - teigia jau šešerius metus vairuojanti moteris. - Šiemet tikrai neteko. Tiesa, kai grįžtu pas tėvus į Klaipėdą, kartais tenka pasinaudoti maršrutinių autobusiukų paslaugomis."

Į klausimą, kuo važinėja automobiliui sugedus, pašnekovė atsako nedaugžodžiaudama: "Jei gedimas menkas ir jį galima pataisyti per dieną, tolesnį atstumą įveikiu taksi. Tačiau gyvenu Vilniaus centre, todėl daug kur galiu nukeliauti pėsčiomis. Jei automobilis servise lieka ilgesniam laikui, išsinuomoju kitą mašiną, nes dirbant kelis darbus tenka nemažai judėti iš vieno miesto galą į kitą." S.Jasevičiūtė priduria, kad Vilniuje sunkiai įsivaizduoja save važiuojančią į darbą dviračiu. "Tektų ilgai minti į kalną, bet štai grįžti namo tikriausiai galėčiau neuždususi, - šypteli žavi mergina. - Nors labai mėgstu važinėti dviračiu, deja, dėl sveikatos negaliu to daryti dažnai."

Apie naują tvarką

Paklausta, ar žino, kiek šiandien kainuoja vienkartinis autobuso ir troleibuso bilietėlis, kelionė "mikriuku", S.Jasevičiūtė nesutrinka. "Važiavimo mikroautobuso kaina, regis, siekia tris su puse lito, o troleibuso ar autobuso bilietėlio - du litus, - šypsodamasi bando spėti. - Tačiau nesu tikra, galiu ir klysti." Prakalbus apie viešojo transporto važiavimo laiką paaiškėja, kad Skaiva taip pat arti tiesos. "Atrodo, rytą kai kurių maršrutų troleibusai ir autobusai pradeda važinėti nuo 5.30 val., kiti gal dar anksčiau. Darbą baigia maždaug 23-23.30 valandą", - porina ji. Mergina sako girdėjusi ir apie naująją įlaipinimo į viešąjį transportą tvarką - tik pro priekines duris, o spaudoje skaičiusi, kad ne visi žmonės tokia tvarka patenkinti.

Ar laidų vedėją, kai jai tenka važiuoti autobusu ar troleibusu, keleiviai atpažįsta? "Jei atvirai, manau, jog spoksojimas į žmogų viešajame transporte nelabai skiriasi nuo spoksojimo einant gatve, stovint parduotuvėje eilėje. Nekreipiu į tai daug dėmesio, todėl man atrodo, kad arba į mane niekas nespokso, arba aš paprasčiausiai nepastebiu", - paaiškina S.Jasevičiūtė.

Du litai

Aktorius Gintaras Mikalauskas taip pat nuolat važinėja automobiliu. Tačiau kartais jam tenka apsieiti be nuosavų keturių ratų. "Tada ir prasideda, - juokiasi pašnekovas. - Įvairių istorijų pasitaiko. Kartais sėdu į troleibusą ar autobusą ir nuvažiuoju ne į tą pusę. Arba bjaurūs kvapai viešajame transporte manęs vos nepribaigia. Arba per mažai pinigų už bilietėlį vairuotojui paduodu." Neseniai taip ir nutiko, kai teko važiuoti autobusu. Įlipęs pro priekines duris jis išsitraukė du litus ir padavė vairuotojui. "Šis mane nužvelgė, įvertino, padavė bilietėlį ir 75 centus grąžos, - pasakoja aktorius. - Pažymėjau jį ir pradėjau apžiūrinėti. Matau, parašyta - "50 proc." nuolaida." Taigi vairuotojas pamanė, kad G.Mikalauskas turi lengvatų važiuoti viešuoju transportu. O gal nusprendė, kad pensininkas? "Dabar ir svarstau... Tikiuosi, palaikė mane studentu. Kadangi nevaikštau pasiremdamas lazdele, neturėjo pamanyti, jog esu pensininkas", - viliasi G.Mikalauskas.

Aktorius ir po šio nutikimo nežino, kiek kainuoja viešojo transporto bilietas, jei perki jį iš vairuotojo. Klausiamas, kiek reikia turėti smulkių, norint važiuoti mikroautobusu, G.Mikalauskas dvejodamas sako: "Kainavo lyg ir du litus... Ar dabar jau brangiau?"

Baisūs kvapai

Kadaise aktoriui teko važiuoti troleibusu ankstyvą rytą. Įspūdis liko labai prastas. "Automobilį buvau palikęs remontuoti, - prisimena G.Mikalauskas. - Anksti rytą sėdau į troleibusą ir supratau, ką norėčiau pasakyti kartu važiavusiems keleiviams: "Vyrai, reikia valytis dantis arba atsipagirioti." Man net bloga pasidarė nuo kvapų, kurie sklido aplink. Vos nesupykino. Susidarė įspūdis, kad visi troleibuso keleiviai buvo pagiringi."

Tai viena priežasčių, kodėl aktorius vengia viešojo transporto. Kitas, dar svarbesnis dalykas - jam tenka labai daug judėti. "Artistą maitina kojos, - tvirtina pašnekovas. - Reikia spėti į vieną, antrą, trečią vietą... Sunku įsivaizduoti, kaip visur suskumba tie aktoriai, kurie neturi mašinų. Per dieną vien Vilniuje automobiliu nuvažiuoju apie šimtą kilometrų. Argi spėčiau troleibusu? O tiek pinigų, kad galėčiau naudotis taksi, neturiu. Man tai - per didelė prabanga."

Pakvaišėliai

Prisimindamas senus laikus, kai dažnai važinėdavo troleibusu, G.Mikalauskas pasakoja: "Anuomet kiekvienas maršrutas turėdavo savo pakvaišėlį, kuris keldavo nuotaiką. 16-uoju troleibusu nuolat važiuodavo rusakalbė garbaus amžiaus moteris. Ji garsiai viskuo piktindavosi, aplinkiniams sakydavo pastabas. Kartą vėlų vakarą įlipau į pilną troleibusą ir atsisėdau ant galinės sėdynės. Prisėdusi šalia moteris ėmė dejuoti: "Ojojoj, ojojoj... Jūs mane prispausite. Tuo metu prie durų ant kojų vos laikėsi vienas pilietis. Kadangi moteris mane "užkniso", užleidau jam vietą."

Nors pastaraisiais metais G.Mikalauskas labai retai važiuoja viešuoju transportu, šia tema jis žino ne vieną anekdotą. "Ankstyvas rytas. Troleibusas sausakimšas keleivių. Vieni per kitus braunasi. Viena moterėlė piktai sučiauptomis lūpomis vos pasako: "Pilieti, jūs aštunta stotelė ant manęs gulite." Tas atkerta: "Aš jums nieko nedarau." Moteris dar pikčiau: "Na tai darykite ką nors!" Kitas keleivis virš galvos iškėlęs krepšį rėkia: "Piliečiai, atsargiai, aš turiu kiaušinius!" Aplinkui visi tyli. Tada vėl pakartoja. Vienas keleivių neištveria ir atkerta: "Visi turi kiaušinius."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"