TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Arklio Dominyko meilė" keliaus į Kiniją

2006 07 08 0:00
Knygų vaikams autorius Vytautas V.Landsbergis prisipažįsta, kad kartais nesupranta, ko nori suaugusieji ir kaip jie ketina gyventi šiame pasaulyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Rugsėjo 18-spalio 1 dienomis Kinijoje vyksiančiame tarptautinės vaikų literatūros asociacijos IBBY kongrese bus renkama geriausia pasaulinė metų knyga vaikams. Į kongresą pakviesti ir lietuvių rašytojas Vytautas V.Landsbergis bei dailininkė Sigutė Ach. Jų lyrinė absurdo pasaka "Arklio Dominyko meilė" konkurse varžysis su 35 vaikiškomis knygelėmis iš įvairių pasaulio šalių.

- Kaip vertinate šį konkursą, į kurį buvo atrinkta jūsų knyga "Arklio Dominyko meilė"?

- Buvo netikėtai malonu, kai sužinojome, kad mudviejų su Sigute Ach knyga "Arklio Dominyko meilė" atrinkta į tarptautinės vaikų literatūros organizacijos IBBY rengiamą geriausios metų knygos vaikams konkursą. Smagus malonumas ir galbūt šansas išeiti su knygelėmis į platesnius vandenis. Rugsėjį mūsų graži delegacija - vaikų literatūros kritikas ir vertintojas profesionalas Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Urba, Sigutė Ach, aš ir dar keli vertėjai - išvyksta į Kiniją, ir per dvi savaites, manau, bus įdomu pamatyti, kokių ten yra knygų ir kokios vyrauja vaikų literatūros tendencijos.

- Pirmoji jūsų knygelė "Rudnosiuko istorijos" 1994 metais buvo išrinkta geriausia metų knyga vaikams. "Arklio Dominyko meilė" tokį titulą pelnė 2004-aisiais ir jau yra sulaukusi palankaus vertinimo ne tik Lietuvoje.

- Ji buvo gana šiltai sutikta švedų publikos Geteborgo knygų mugėje pernai. Kaip tik dabar, vasarą, ji turėtų išeiti švedų kalba. Pirmoji kregždė. Į Kiniją vešimės kol kas rankraštinį jos vertimą į anglų kalbą.

- "Arklio Dominyko meilė" vadinama lyrine absurdo pasaka. Kas tai per žanras ir kodėl taip pavadinta?

- Kai rašai knygą, negalvoji, kaip ją pavadinsi. Kritikai jau vėliau ją vertina ir įdeda į kurią nors lentyną. Man tiesiog patinka priešingi poliai. Jungti nesujungiamus. Absurdas ir sentimentalumas yra tarsi priešingi poliai. Jie labai gerai dera vienas prie kito. Tai žinome net iš kino tradicijos, tarkim, gruzinų, italų filmų. Toks žanras man yra priimtinas, ypač pasakoje, kur absurdas šiek tiek praplečia istoriją į suaugusių žmonių, tėvelių pusę. Gali žaisti tarsi kalbėdamas dviem kalbomis. Viena yra paprasta istorija apie meilę, gražius santykius, o kitas lygmuo - labiau pasikausčiusiam skaitytojui, kuris supranta, kad autorius kartais ir akį merkia: čia ne viskas labai rimta.

- Ar ši knyga - pirmas jūsų bendradarbiavimas su dailininke Sigute Ach?

- Taip, pirmas. Iš viso kartu išleidome tris knygas. Po "Arklio Dominyko meilės" dar išleistos knygos "Pelytė Zita" ir "Berniukas ir žuvėdros", kurias iliustravo Sigutė. Pastaroji knyga jau yra gal šiek tiek kitokia, skirta šiek tiek vyresniems vaikams. Ir ji yra ne apie žvėrelius, o apie žmones ir skaudžius jų santykius. Apie šeimą, kur tėvai skiriasi ir serga, o vaikas bėga nuo šios situacijos prie jūros, kalbasi su paukščiais. Tokia, sakyčiau, mistinė alegorinė psichologinė drama.

- Ar galima būtų pasakyti, kad jūsų, kaip kino ir teatro režisieriaus, rašytojo, kūrybinėje biografijoje didžiąją dalį užima vaikų literatūra?

- Turbūt. Man pačiam netikėtai tai tapo įdomiausia veiklos sritimi, ir šiuo metu kaip tik rašau pasaką apie briedį ir lakštingalą. Filmai, spektakliai irgi yra įdomu, bet kai žiūriu mūsų televiziją, matau, kokie pranešimai vyrauja per žinias ir didžiuosiuose dienraščiuose, kartais pats nelabai suprantu, kas suaugusiesiems patinka, ko jie nori, kaip ketina gyventi šiame pasaulyje. Dėl vaikų man aišku: jie nori žaisti, draugauti, mylėti. Man ta auditorija yra suprantama ir rūpi, kad jie neužaugtų agresyvūs, pikti, neemigruotų, mylėtų šį kraštą. Rašydamas prisigalvoji užduočių įdėti į knygą.

- O kokias knygas skaitėte, kai pats buvote vaikas?

- Visas iš eilės. Džiaugiuosi, kad namie nebuvo televizoriaus, tėvai jį įsigijo tuomet, kai man buvo 14 metų. Sergant ar žiemos vakarais vienintelis užsiėmimas buvo knyga. Turbūt labai pasisekė, nes tėvai turėjo didelę biblioteką, dar iš prieškario Lietuvos senelių paliktą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"