TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Astrofizikas parašė knygą vaikams

2013 09 28 6:00
"Mūsų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo mokslininkų", - įsitikinęs astrofizikas B.Greenas. Užsienio spaudos nuotraukos

JAV astrofizikas Brianas Greenas pasakoja, ką daryti, kad jau šešerių metų vaikai skaitytų knygas apie mokslą, o politikai įsiklausytų, ką sako mokslininkai.

Žinomas JAV mokslo populiarintojas, Kolumbijos universiteto matematikos ir fizikos profesorius B.Greenas parašė ir išleido vaikams skirtą knygą "Ikaras laiko pakraštyje". Leidėjų teigimu, ji tinka "Žvaigždžių karų" kartai kaip moderni antikos mito versija. Pats autorius per interviu spaudai teigia, kad jauniesiems skaitytojams pasaulyje leidžiama galybė knygų, kuriose išdėstomos mokslo žinios. Tačiau ne tiek daug tokių, kurios teoriją paverčia kvapą gniaužiančiomis istorijomis.

Nedaryk to, kas liepiama

- Kodėl nusprendėte parašyti vaikams ne mokslinės, bet grožinės literatūros kūrinį?

- Manau, kad daugeliui šiandienos vaikų to trūksta: kad mokslas jiems būtų pristatomas emocingai. Mokslinę teoriją įvilkus į nuotaikingos istorijos rūbą, mažieji turi galimybę mokslą pamatyti kitaip.

- Jūsų knygoje maištingas herojus savo erdvėlaiviu išsiruošia pavojingon kelionėn į juodąją skylę. Gal jau esate sumanęs ir kitų siužetų knygoms vaikams?

- Taip, norėčiau parašyti knygų serija, o kiekvienoje būtų nušviečiama vis kita tema.

- Kodėl herojų pavadinote Ikaru, o nesugalvojote kokio nors kito vardo?Ar jums buvo svarbus ryšys su mitologija?

- Taip, labai svarbus. Mitas apie Ikarą aiškina: turi daryti tai, kas liepiama, kitaip būsi nubaustas. O mano istorija pasakoja, kad moksle ne visada reikia daryti, kas sakoma. Mat tada niekada nebūtų atradimų. O juk būtent atradimai keičia realybę. Taip atsitiko ir su mano knygos herojumi. Tai yra progreso esmė.

- Jūsų "Ikaras" atsirado labai laiku - tokių knygų pasaulyje nedaug.

- Leidžiama galybė knygų, kuriose išdėstomos mokslo žinios. Tačiau ne tiek daug tokių, kurios teoriją paverčia kvapą gniaužiančiomis istorijomis.

Mokslas nėra vien abstrakti idėja

- Kur yra riba, kurios negalima peržengti, kad knyga būtų suprantama vaikiškai auditorijai?

- Riba visai ne ten, kur galėtumėte pagalvoti. Mano suaugusiesiems skirtas knygas skaito ir šešiamečiai vaikai. Tai neįtikėtina, bet tiesa. Jei skaitymą pateiksi kaip iššūkį, daugelis vaikų jį priims. Tokia knyga kaip "Ikaras laiko pakraštyje" gali būti suvokiama įvairiuose lygmenyse: vieni ją skaitys dėl siužeto, kiti - kad suprastų, kodėl artėjant prie juodosios skylės laikas lėtėja, dar ką nors sudomins kosmoso aprašymai.

Mokslininkas B.Greenas apie kosmosą parašė taip, kad būtų įdomu ir šešiamečiams vaikams.

- Jūsų vaikai skaitė knygą "Ikaras laiko pakraštyje"?

- Sūnus, kuriam skyriau šią knygą, paprašė, kad aš perskaityčiau. Ir labai nusiminė, kai atėjo pabaiga. Mano tikslas buvo ir toks: kad penkiametis apsiverktų. Tada tampa aišku, jog mokslas yra daugiau, negu abstrakti idėja.

- Pagal rimtą ir gražų knygos viršelį nepanašu, kad ji pramoginė.

- Tai ne mano sumanymas, o dailininko. Mes nenorėjome tikslios pasakojamosios iliustracijos - berniuko ir erdvėlaivio. Magėjo kelti susidomėjimą Visata. Todėl parinkome nuotraukas, darytas kosminiu teleskopu.

- Kokios knygos jums turėjo įtakos, kai rašėte savąją?

- Konkrečios knygos nėra. O mano mėgstamo autoriai yra Ray'us Bradbury, Arthuras C.Clarke'as, Kurtas Vonnegutas.

- Ar skaitote dabartinių autorių kūrinius?

- Atvirai kalbant, ne. Mokslinis darbas, knygos ir vaikai nepalieka man laiko literatūrai.

- O ką skaitote vaikams?

- Dažniausiai "Harį Poterį".

Laikai nėra geri

- Jūsų, kaip vieną geriausių mokslo populiarintojų, norisi paklausti: kas atsitiko, kad dabar mokslui atėjo ne geriausi laikai? Pasaulio valstybių vyriausybės mažina mokslinių tyrimų finansavimą, mokslininkai ne visada sulaukia visuomenės paramos.

- Manau, žmonės daro didelę klaidą. Fundamentalusis mokslas palaiko progresą, o rezultatus matome kasdieniame gyvenime. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, kitos modernios technologijos. Viso to nebūtų be mokslo vystymo. Taigi mūsų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo mokslininkų. Todėl turime palaikyti fundamentaliojo mokslo tyrimus.

- Ar mokslininkai gali tai paaiškinti politikams?

- Nemanau, kad visi mokslininkai turėtų kreiptis į politikus. Tačiau suinteresuotieji, tie, kurie gali paaiškinti mokslo svarbą, turėtų tai daryti. Tada daugeliui būtų aiškiau.

- Kiekvienais metais Niujorke rengiamas Pasaulio mokslo festivalį (World Science Festival). Kaip kilo toks sumanymas?

- Norėjome surengti mokslo šventę - juk rengiamos muzikos, mados, literatūros... Kodėl neturėtų būti ko nors smagaus, skirto mokslui?

Pagal užsienio spaudą parengė RASA PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"