TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Atjauta senjorams tvyrojo ore

2015 04 04 6:00
Urtė Orlova nesitikėjo, kad "Senučiukų" socialinė akcija sulauks tiek internautų paramos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinę iniciatyvą "Senučiukai" pradėjusi šios akcijos iniciatorė Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarė Urtė Orlova prisipažino nesitikėjusi, kad sumanymas išplis tokiu greičiu. Per keturis mėnesius jos sukurta feisbuko grupė įgijo per du tūkstančius palaikančiųjų.

Lankyti įvairiuose Lietuvos miestuose esančių senelių globos namų gyventojus, nuvežti knygų ar kitų senjorams reikalingų daiktų Urtę paskatino draugų palaikymas ir daugiau atsiradusio laisvalaikio. "Kai buvau keturiolikos penkiolikos metų, dalyvavau Panevėžio "Vežimo teatro" veikloje. Keliavome po Lietuvą arkliais traukiamais vežimais, vaidinome kaimelių ir miestelių gyventojams. Per vieną tokią kelionę užklydome į sovietinį psichoneurologijos internatą, vadintą senelių prieglauda. Dabar Lietuvoje tokių jau, ačiū Dievui, nebelikę, tačiau tada mane - paauglę - vaizdas pribloškė: įėjome į kambarį, kuriame stovėjo atviras tuščias karstas, papuoštas dirbtinėmis rožėmis. Tai buvo mano pirmoji pažintis su senelių namais. Niekaip negalėjau suvokti, kas čia per vieta, kuri taip makabriškai pasitinka svečius?" - prisiminė socialinės akcijos "Senučiukai" iniciatorė.

Sunki užduotis senelei: kaip išsirinkti gražiausias atvežtas vilnones kojines?/Asmeninio albumo nuotraukos

Ko ilgisi senjorai

Vilniaus universitete sociologijos mokslų bakalauro ir magistro studijas baigusi Urtė prieš penkerius metus nutarė vėl grįžti į akademinį pasaulį - ėmėsi rašyti daktaro disertaciją senų žmonių gyvenimo globos namuose tema. Anot jaunos moters, tas paauglystėje matytas vaizdas vis stodavo prieš akis, tačiau mokslinio darbo temą ji pasirinko optimistiškesnę: nutarė tirti ne kas bloga, o kas gera vyksta senų žmonių gyvenime. "Kai rašiau disertaciją, važinėjau po įvairius senelių namus, kalbėjausi su senjorais ir klausiau jų, kas daro žmogų laimingą sulaukus senatvės. Atsakymų gavau daug ir įvairių, tačiau pagrindinis buvo - "galėti". Kol esame jauni, galime daryti viską, senstelėję jau galime judėti tik savo gatvėje, nes nebeturime jėgų ilgoms kelionėms. Ilgainiui tampame apriboti savo namų, dar vėliau - savo lovos, galios išsenka", - dėstė pašnekovė.

Lankydama senelių namus U. Orlova įsitikino, kad pagrindiniai senjorų poreikiai tenkinami. Senukai pavalgę, apsirengę, kolektyvuose dirba šaunūs juos prižiūrintys žmonės, tačiau dažno akyse - nuobodulys ir sustingęs laikas. Jauna moteris sakė susimąsčiusi: kas gi galėtų juos pradžiuginti? Prieš praėjusias Kalėdas Urtė sumanė tiesiog nupirkti vienų senelių namų senjorams po dėželę saldainių ir taip juos pamaloninti. "Šia mintimi pasidalijo su feisbuko draugais. Turiu labai šaunių bičiulių, kurie mielai prisidėjo prie šios menkos mano iniciatyvos. Draugų susirinko tiek, kad prieš Kalėdas į senelių namus važiavome net du kartus", - džiaugėsi Urtė.

Senelių globos namų gyventojai labiausiai mėgsta skaityti grožinę literatūrą: romanus, detektyvus, istorines knygas.

Išplito akimirksniu

Pirmi dešimt asmeninių U. Orlovos bičiulių paragino ją pasinaudoti socialinių tinklų galimybėmis ir sukurti senjorų paramai skirtą puslapį. Taip atsirado socialinė iniciatyva "Senučiukai" - feisbuko puslapis, kuriame susibūrė senjorų gyvenimo gerovei neabejingi žmonės. "Mintis padėti tvyro ore, tačiau kartais ji tiesiog nevirsta darbais. "Senučiukai" rodo, kad užtenka minimalios pastangos, ir ji duoda fantastišką rezultatą", - teigė pašnekovė. Pradžiuginusi senjorus kalėdiniais saldainiais, Urtė vėl susimąstė: o ką šie seni žmonės veikia laisvalaikiu?

Ši mintis paskatino pagalvoti, ką ji pati galėtų padovanoti senukams? Apsidairiusi pamatė, kad namai pilni knygų - puikių, bet jau perskaitytų. Jos tikrai praskaidrintų senjorų laisvalaikį. Šią idėją "pamėtėjo" į socialinį tinklą. "Štai tada feisbukas ir pasigrobė mano sumanymą, - juokėsi jauna moteris. - Tą šūkį "Padovanokime seneliams knygų", matyt, pamatė knygas skaitančių žmonių bendruomenės. Jis ėmė plisti žaibiškai. Man iki šiol staigmena, kad tokia daugybė žmonių atsiliepė maloniu bendravimu, parama. Tai geroji dažnai keikiamos socialinės žiniasklaidos savybė." Per labai trumpą laiką "Senučiukų" socialinė iniciatyva nuo dešimties Urtės artimų draugų palaikymo išaugo iki dviejų tūkstančių sekėjų.

Urtės kuruojamas "Senučiukų" puslapis jau tapo savita duomenų baze, mat moteris turi plačių kontaktų su įvairiais senelių globos namais. Į ją kreipiamasi patarimo, kuriems senelių namams dovanoti knygų, kokių dar dalykų senjorams trūksta. "Senelių namai mielai įsileidžia visus savanorius ir priima pagalbą. Tai nebėra tie uždari pensionai, kokius vyresni žmonės atsimena iš senesnių laikų, - tikino socialinę iniciatyvą įžiebusi moteris. - Ten dirba daug jaunų specialistų, baigusių universitetus, vyksta daug pokyčių į gera."

Urtė su senelių globos namų darbuotojais palaiko glaudžius ryšius.

Lašas, tačiau svarus

Knygų dovanojimas senjorams tikrai nesprendžia didžiųjų senelių namų problemų - personalo, finansavimo, priežiūros - bet ir šis lašas, pasak Urtės, labai reikalingas gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems žmonėms. "Padaryti gerą darbą nesunku. Pati matau, kaip man į "Senučiukų" puslapį rašo žmonės ir siūlo savo pagalbą: renkame knygas, o viena moteris pasiūlo laisvą sandėliuką joms sudėti. Net neprašyta. Tai puiku", - neslėpė džiaugsmo U. Orlova.

Šiuo metu Urtė dirba Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedroje, skaito paskaitas socialinio darbo ir politikos studentams. Dėstytoja pasakojo, kad ėmusis "Senučiukų" projekto patyrė linksmą nuotykį su savo studentais. "Man paskambino jauni žmonės, kurie sakė norintys prisidėti prie "Senučiukų" veiklos, išdidžiai prisistatė, jog yra Vilniaus universiteto socialinės politikos disciplinos studentai. Pradėjau juoktis ir prisipažinau, kad man itin maloni jaunuolių parama, nes esu jų dėstytoja", - savo auklėtiniais didžiavosi U. Orlova.

Dovanotos knygos visada randa skaitytoją.

Socialiniai mokslai "užkabino"

Iš Panevėžio kilusi moteris baigusi vidurinę mokyklą gana atsitiktinai pasuko į socialinius mokslus. Jos šeimoje dauguma giminaičių iš mamos pusės "prie meno" - užsiima fotografija, grafiniu dizainu. Urtė taip pat laiko save humanitare, kūrybinės specialybės ją irgi viliojo. Prisipažino svarsčiusi studijuoti psichologiją, mat noras padėti kitiems lydėjo visada. Tačiau į psichologiją nesiryžo stoti vien dėl to, kad reikėjo laikyti matematikos egzaminą. Tikslieji mokslai nebuvo Urtės mėgstamiausi.

"Pasirinkau sociologiją. Turėjau labai gerus dėstytojus, su jais iki šiol puikiai bendraujame. Jie sugebėjo tą mokslą padaryti įdomų, mane "užkabino", - tvirtino pašnekovė. Baigusi studijas Urtė kurį laiką dirbo draudimo bendrovėje, nes tėvai negalėjo dukters remti finansiškai, teko ant kojų stotis pačiai. Kurį laiką padirbėjusi susimąstė: o ką darytų, jeigu užsidirbtų tiek pinigų, kad nebereikėtų galvoti, rūpintis, kaip išgyventi. "Ta mintis išmušė iš pusiausvyros. Ilgai svarsčiau ir supratau, kad noriu logiškai baigti savo išsimokslinimą. Taigi grįžau į universitetą rašyti daktaro disertacijos. Pernai apsigyniau ir gavau pasiūlymą dirbti dėstytoja savo gimtojoje alma mater. O dabar štai prisidėjo dar viena logiška veikla - "Senučiukų" projektas", - šyptelėjo socialinių mokslų daktarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"