TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Atsikratyti slegiančios nuotaikos padėjo druska

2014 08 02 6:00
"Druskenių namų" dirbtuvė - tarsi meno galerija. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Druska gardinamas maistas. Tačiau ji gali tapti ir meno skanėstu, jei atsiduria kūrybingų žmonių rankose. Tauro ir Aušros Česnulevičių sodyba dažnai lankoma turistų. Matydami iš šios medžiagos sukurtus darbus, jie stebisi šeimininkų kūrybingumu ir išradingumu. O Aušra LŽ prisipažino, kad druska jai net padėjo išsivaduoti nuo slogučio.

Česnulevičių poros sodyba yra Druskininkų Ratnyčios rajone ir vadinama "Druskenių namais". Šeimininkams druska yra ir maisto pagardinimas, ir vietovės, kurioje gyvena, istorija, ir kūrybinė medžiaga, ir pragyvenimo šaltinis. Šeimos galva Tauras kala skulptūras ir kitus darbus dirba, o žmona Aušra namuose sukasi kaip šeimininkė, po sodybą lydi ekskursijas kaip gidė, veda pamokas lankytojų grupėms kaip mokytoja. LŽ žurnalistei ji pasakojo, kaip šeimos gyvenimas susiejo su druska.

Pagrindinė šių meniškų darbų medžiaga - druska.

Kad nebūtų liūdna

Iki tol, kai T. Česnulevičius pradėjo kurti skulptūras iš druskos, apie ją sutuoktinių pora žinojo tiek, kiek daugelis mūsų. Dabar "Druskenių namų" šeimininkė apie ją gali labai daug papasakoti. Kada ir kaip pati susidomėjo šia medžiaga? A. Česnulevičienė buvo pagimdžiusi antrą dukrą Vaivą. Energinga moteris turėjo daryti veiklos pertrauką. Tačiau motinystės atostogos pasirodė per ilgos. "Kai gyvenau Kaune, studijavau Vytauto Didžiojo universiteto dieniniame skyriuje, turėjau savo versliuką ir viską spėdavau, - pasakojo Aušra. - Gimus pirmai dukrai Mildai, mama man net sakydavo, kad su vaikišku vežimėliu nelakstyčiau po Laisvės alėją, nes tai neoru. O kai jau gyvenome Ratnyčioje su abiem mergaitėmis, pradėjo trūkti veiklos. Kaip gidė ekskursijų vesti negalėjau, būtų sudėtinga kartu imti vaikus." Matydamas, kad žmona liūdi sėdėdama namie, vyras Tauras suprato, kad ją reikia įtraukti į veiklą, ir pažadėjo padėti. A. Česnulevičienei kilo idėja apie "sūrias pamokas". Gerai pasirengė ir pradėjo jas vesti.

Druskininkų druska iš vietinio šaltinio.

Vienija visą šeimą

Šiuo metu Česnulevičių vyresnėlei Mildai - 15 metų, o jaunėlei Vaivai - septyneri. Apie druską ir ką galima su šia medžiaga daryti, mergaitės taip pat daug žino - yra prisiklausiusios iš mamos. "Dukros man puikiai padeda. Viską tvarko, kai ateina svečių, - tvirtino A. Česnulevičienė. - O lankytojų grupės būna labai įvairios - nuo ketverių metų darželinukų iki senolių." Ji sakė, kad sodyboje lankosi grupės neregių vaikų, jie liečia darbus ir tokiu būdu susipažįsta su kūryba ir medžiaga - druska, pasakoja, ką jaučia.

Taigi jau penkerius metus Aušra veda "sūrias pamokas", o vyras Tauras toliau iš druskos luitų skaptuoja skulptūras. Druska vienija kūrybingą šeimą. A. Česnulevičienė dabar sukasi kaip bitutė. "Mano veikla yra ir vadybininko, nes viešinu vyro darbus, o sodybos lankytojams vedu pamokas, pasakoju apie Druskininkus", - vardijo ji. Dukra Milda su malonumu dar ir lėles iš medžiagos siuva, gamina auskarus, o Vaivai patinka iš polimerinio molio lipdyti animacinių filmų personažus, mažąją plastiką mergaitė kuria ir iš druskos bei miltų mišinio.

Šiuose druskos luituose yra ir geležies.

Nuo visuomeninės veiklos iki meilės

Kaunietė A. Česnulevičienė, klausiama, kaip atsidūrė Druskininkuose, vadino save laiminga meilės tremtine. Su būsimu vyru Tauru susipažino Kaune, kai šiame mieste abu mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. Tauras ruošėsi tapti baldžiumi, o Aušra mokėsi reklamos ir dizaino. "Iš pradžių mus siejo ne meilė, bet visuomeninė veikla. Tai buvo 1988 metai, kartu kėlėme lietuvišką Trispalvę", - prisiminė moteris. Kai baigė mokslus, kiekvienas gyveno savo gyvenimą. Vėl susitiko beveik po 10 metų - tiesiog atsitiktinai. Pažintį atnaujino. Ryšys stiprėjo ir virto meile. Galiausiai pora sukūrė šeimą. Gimė dvi dukros. Kadangi Druskininkuose tuo metu gyveno T. Česnulevičiaus mama, jauna šeima nusprendė iš Kauno keltis ten. Jau dešimt metų Tauras ir Aušra yra įsikūrę gražioje miškingoje Lietuvos vietoje. Kartu rūpinasi sodyba, o ši darosi vis gražesnė - jauki sutvarkyta aplinka, daug meninių objektų.

Aušra Česnulevičienė parodė, kaip iš druskos ir miltų mišinio galima kurti mažąją plastiką.

Pirmas kūrinys - virtuvės baldai

Vienas pirmųjų T. Česnulevičiaus darbų, sukurtų, kai baigė mokslus ir jam buvo 18 metų, - virtuvės baldai. Šis diplominis darbas iki šiol tebestovi namuose ir daug ką primena Aušrai, kai ji čia šeimininkauja. O vyras nuo tada pagamino daug įvairių baldų, taip pat rado laiko meninei kūrybai. "Šiuo metu Tauras kala kryžius, gavo jau ketvirtą užsakymą, - sakė T. Česnulevičiaus žmona. - Prieš tai gamino keturis virtuvės baldų komplektus."

Druskos skulptūras 45 metų menininkui kurti ypač patinka. Jos būna įvairių formų, apimties ir atspalvių. Kaip sakė A. Česnulevičienė, kūriniai sveria maždaug nuo 5 iki 800 šimtų kilogramų. Druskos luitai kalami, skaptuojami, jungiami, klijuojami. "Tai sunki medžiaga, - sakė apie druską daug žinanti Aušra. - Mes ją perkame po tris tonas. Tauras sako: visus namus užversime. O aš tikinu, kad tvarkingai sudėsime ir sutalpinsime." Česnulevičiai šią kūrybinę medžiagą perka iš vienos įmonės. Pasak Aušros, tai yra gabalinė maistinė druska, skirta gyvuliams laižyti. Gali būti balta arba rausva, jei sudėtyje yra geležies, ir rupesnė negu parduodama, tarkime, prekybos centruose.

Kad kūriniai neištirptų

Kartą A. Česnulevičienė nusprendė patikrinti, kiek lieka druskos, išgarinus giliausio Druskininkų "Grožio" šaltinio vandenį. Po 7 valandų iš vieno litro susidarė 71 gramas druskos ir mineralų, kitaip tariant, trys valgomieji šaukštai. Šio eksperimento ji ėmėsi norėdama įsitikinti, ar per "sūrias pamokas" teikia tikslią informaciją. Lankytojų grupėms A. Česnulevičienė pasakoja apie Druskininkus ir druską, kuo ji naudinga, ką galima įdomaus padaryti iš šios medžiagos, rodo skulptūras ir mažosios plastikos darbus, siūlo patiems pabandyti lipdyti. "Manau, tai - pats sūriausias Lietuvos miesto pavadinimas", - LŽ su šypsena sakė Aušra.

O sutuoktinis Tauras daugiausia laiko leidžia dirbtuvėje. Čia atsiranda įvairių darbų iš druskos, medžio ir metalo. Kūriniai originalūs, netikėti. Tarkime, pernai menininkas pademonstravo išmonę, kurdamas prizus - septynias druskos kaukes tarptautiniam Druskininkų teatro festivaliui. Vienas naujausių darbų - iš 800 kilogramų šios medžiagos sukurtas židinys. O vienas klebonas užsakė iš druskos skaptuotų rūpintojėlių.

Lankydamasi "Druskenių namuose", LŽ žurnalistė lietė iš druskos sukurtus darbus. Susidarė įspūdis, kad vėsokas, kietas, kiek grublėtas paviršius veikia raminamai. Pasak sodybos šeimininkų, meno darbai iš druskos gali būti ilgaamžiai. Pavojinga tik drėgmė. Nuo jos kūriniai gali pro truputį tiesiog ištirpti. Kaip sakė A. Česnulevičienė, susiverkti, tai yra pavirsti ašaromis. Todėl "Druskenių namuose" palaikoma tam tikra temperatūra, žiūrima, kad nebūtų drėgna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"