TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Atvėrus J.Stauskaitės kūrybinės laisvės duris

2014 02 22 6:00
Dailininkė J.Stauskaitė Vaikų ir jaunimo galerijoje prie rato - naujausios parodos simbolio. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dailininkė Jūratė Stauskaitė, prieš 23 metus įsteigusi pirmą privačią vaikų dailės mokyklą, o prieš 10 metų pradėjusi vadovauti ir vaikų galerijai, teigė: "Per meną rodome kelią į gyvenimą."

Grafikė J.Stauskaitė su menotyrininke Aldona Dapkute pirmą Lietuvoje privačią dailės mokyklą po nepriklausomybės atkūrimo įsteigė 1991 metais. "Tai buvo naujiena ir pačioms, - prisiminė menininkė. - Tačiau tuo metu daug kas ką nors pradėjo. Jei turėjo neįgyvendintų svajonių, sumanymų, tada atsivėrė išsipildymo durys." J.Stauskaitės teigimu, tas laikotarpis buvo smagiausias, kartu ir sunkiausias. Mat viskas daryta iš idėjos, užsidegimo, o didesnės patirties radosi su laiku. Vadovauti menininkei sekėsi. J.Stauskaitė su šypsena prisiminė, kad nuo mažens turėjo lyderio savybių. Kieme ji būdavo lėlių teatro režisierė, koncerto organizatorė ir panašiai. "Kordebalete šokti negalėčiau, - vaizdžiai palygino menininkė. - Norėčiau būti arba solistė, arba ieškočiau kito teatro, kad, tarkime, galėčiau režisuoti. Matyt, tokia prigimtis."

Be to, J.Stauskaitė yra ekstravertė, todėl ilgam užsisklęsti dirbtuvėje prie meno kūrinių nemėgsta. Kūrybinės erdvės jai visada buvo per mažai. Dėl to, kad nuolat turėdavo daugiau norų, buvo veikli, grafikė sakė jautusi to meto visuomenės atmetimą. O dėl požiūrio į meną ji teigė buvusi tam tikroje opozicijoje. "Tačiau kai tos durys atsidarė, atsivėrė ir antras kvėpavimas, nepaprastai pakeitęs mano gyvenimą", - teigė menininkė. Tada ji galėjo įgyvendinti savo sumanymus.

Vaikų piešiniai Gerontologijos centro valgykloje./VVJDM nuotrauka

Tinka visiems

Idėja steigti dailės mokyklą J.Stauskaitei buvo artima, nes iki tol ji buvo vedusi televizijos laidą "Mano pasaulis", studijuodama tuomečiame Dailės institute, mokėsi psichologijos ir pedagogikos. Todėl prieš 23 metus vasarį savo sumanymą įgyvendino ir privačią mokyklą įkūrė. Dabar J.Stauskaitei tai - milžiniška patirtis.

"Pirmieji galbūt penkeri metai buvo itin sunkūs", - prisiminė ji. Mat buvo neaišku, kaip plėtosis idėja, koks mokyklos statusas, kaip seksis idėją įgyvendinti. Pasak J.Stauskaitės, keletą metų buvo dirbama vien iš entuziazmo. Po truputį pradėjo aiškėti, kokia yra nauja kūrybos mokymo erdvė. Privačios dailės mokyklos valstybė neremia, iš dalies finansavimo pavyksta gauti rengiant konkrečius projektus. "Tačiau skųstis negaliu. Mano darbas buvo labai gerai įvertintas: ir vyriausybine premija, ir kunigaikščio Gedimino ordinu, ir Šv. Kristoforo statulėle, - kalbėjo J.Stauskaitė. - Sukūrėme programų, išleidome vadovėlių, kuriais visi gali naudotis. Mūsų tikslas - asmenybę ugdyti per meną. Tai buvo itin svarbu laisvės atsivėrimo metu."

Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos (VVJDM) vadovės teigimu, ugdyti kūrybišką asmenybę svarbiau, negu parengti vieną ar kitą profesionalų menininką. Kai orientuojamasi ne į rezultatą, bet į procesą, toks mokymas tinka visiems - ir talentingiems, ir neturintiems išskirtinių meninių gebėjimų. J.Stauskaitė sakė, kad apie 70 buvusių auklėtinių baigė Dailės akademiją, du tapo katedrų vedėjais, keturi mokytojauja jos vadovaujamoje mokykloje. "Rezultatas sėkmingas, nes toks mokslas gabiajam suteikia galimybių atsiskleisti, o tas, kuris nebus menininkas, kaip asmenybė įgauna pasitikėjimo, kuris vėliau praverčia bet kurioje veikloje - mediko, matematiko, verslininko ir taip toliau", - tvirtino J.Stauskaitė.

Vaikų ir jaunimo dailės mokyklos piešiniais nuo gruodžio džiaugiasi sostinės Gerontologijos ir reabilitacijos centro gyventojai./VVJDM nuotrauka

Gerumo pamokos

VVJDM mokoma ne tik dailės, bet ir gerumo. Rengiamos akcijos, kai auklėtiniai savo kūrybą dovanoja ligoninėms, senelių namams ir kitoms įstaigoms. Pasak J.Stauskaitės, tai įeina į programą, mat mokoma ne tik dailės, bet ir meno istorijos, bendravimo, paties gyvenimo. Grafikė sakė, kad ir kaip kūrėja laikosi tokių principų: "Negaliu atsitraukti nuo gyvenimo. Mano darbai yra dienoraštis, gyvenimo refleksijos, įvilktos į profesionalią formą."

Ir J.Stauskaitės vadovaujamos mokyklos programa orientuota į emocinį santykį su viskuo, kas vyksta realybėje. Maždaug prieš dešimtmetį pradėtos rengti labdaros akcijos, per kurias kasmet dovanojami dailės darbai. Mokyklos auklėtiniai iš anksto žino, kokiai įstaigai bus skiriami darbai, aptariamos temos, šiuo tikslu rengiamos specialios pamokos. Piešdami ir tapydami vaikai džiaugiasi, be to, žino, kad ir kitiems suteiks džiaugsmo, ir jiems tai patinka. Dažniausiai kuriami didelio formato darbai, kurių autorius būna ne vienas, o keletas mokinių. Pasak J.Stauskaitės, per tokias akcijas naikinamas egocentrizmas ir mėgaujamasi kūrybine bendryste.

"Pirmoji akcija buvo skirta tuometei Greitosios pagalbos ligoninei, darbai ir dabar ten puošia sienas, - pasakojo J.Stauskaitė. - Dar viena tokių įstaigų - Žalgirio stomatologijos klinika. Ten nuo senų laikų iškabinti abstraktūs darbai. Tokie gražūs, kad keli net buvo pavogti. Neseniai klinikos valgyklai padovanojome darbų kolekciją. Be to, mes ten turime lyg filialą - vis keičiame ekspozicijas bent keturis kartus per metus. Kitas toks savotiškas filialas - Nacionalinėje filharmonijoje. Ten antrame aukšte nuolat rengiame parodas."

VVJDM darbų yra padovanojusi vienam Santariškių vaikų ligoninės skyriui, Vilniaus gimdymo namams ir kitoms įstaigoms. Praėjusių metų gruodžio mėnesį mokykla paveikslais papuošė Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centro koridorius bei valgyklą. "Dabar norėtume darbais pagražinti Vilkpėdės senelių namus, - sakė J.Stauskaitė. - Taigi skleidžiame žinią, kad ir toliau ketiname tai daryti."

Iš lietuvių rašytojui K.Donelaičiui skirtos ekspozicijos./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vaikų galerija - unikali

Yra ir pagrindinės erdvės, ten J.Stauskaitė su keliais darbuotojais pasirūpina, kad nuolat vyktų parodos, būtų rengiamos pamokos, organizuojami kitokie renginiai. O buvo taip... Vienu metu menininkė suprato, kad dailės mokykloje nenorėtų užsidaryti. Kilo nauja idėja, kad jaunosios kartos kuriamą meną reikia eksponuoti. "Vaikų kūrybos skaidos yra per mažai, - teigė dailininkė. - Profesionalusis menas neatsiranda neperėjus vaikystės ir kitų pakopų. Kūrybinis auklėjimas svarbus bet kokiu asmenybės tapsmo laikotarpiu. To reikia, kad visuomenė būtų brandi." Pasak J.Stauskaitės, sovietmečiu vieninteliai armėnai turėjo Vaikų meno muziejų.

Tad prieš 10 metų J.Stauskaitė įsteigė Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją. Pavyko gauti prie Vilniaus mokytojų namų nusižiūrėtas atsilaisvinusias miesto savivaldybės patalpas. Galerijos steigėja kartu su Vaikų dailės mokykla yra ir savivaldybė. O pagrindinė veikla - J.Stauskaitės rūpestis. Ji tvirtino, kad tai yra vienintelė vaikų meno galerija Baltijos šalyse, galbūt ir didesniame regione. J.Stauskaitė pasakojo, kad neseniai apsilankę švedai maloniai stebėjosi tuo, ką matė. "Išsivysčiusios šalys turi visko, bet trūksta idėjų, o pas mus priešingai - nieko neturime, bet perviršis gerų sumanymų, - šypsodamasi kalbėjo dailininkė. - Todėl iš ten atvažiuoja čia, siūlo bendradarbiauti ir taip toliau."

Šiuo metu, kaip rodė po galeriją žurnalistę lydėjusi J.Stauskaitė, veikia paroda "Jau saulelė vėl atkopdama", skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Vaikų kūriniai ne iliustruoja garsaus lietuvių rašytojo kūrinį "Metai", bet savaip interpretuoja. Jiems buvo pasiūlyta per ratą, per saulės simbolį suvokti, kas yra metų laikai, gyvenimo ciklas, pasaulio esmė, ir tai pavaizduoti darbuose.

J.Stauskaitė pasakojo, kad vilnietiškoje vaikų galerijoje per 10 metų surengta daugiau kaip 100 parodų. Ateinantį balandį per Kultūros dieną bus atidaryta jubiliejinė. Idėja tokia pati kaip ir pirmosios parodos - eksponuoti žymių menininkų vaikystės piešinius ir dabarties kūrinius. Bus ir pačios J.Stauskaitės darbų. "Turiu pirmos-ketvirtos klasės sąsiuvinį su piešiniais, jį išsaugojo mano mokytoja", - su šypsena sakė menininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"