TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Auginti vaikų sugrįžo namo

2014 12 13 6:00
Viktorija prie Uluru - švento Australijos aborigenų kalno. Asmeninio albumo nuotraukos

Prieš šešerius metus Viktorija Butautis su vos mėnesio dukrele Marija ant rankų ir vyru Jonu skrido kone per pusę pasaulio - iš Australijos, kur pagyveno šešerius metus, namo į Lietuvą. "Vaikui reikia močiučių. Tai supratau dukrai gimus", - įsitikinusi jau trečią romaną parašiusi Viktorija.

"Prieš trylika metų abu su vyru buvome jauni, niekam neįsipareigoję, jau baigę universitetus ir smalsūs. Ieškojome galimybės legaliai išvažiuoti pasidairyti po pasaulį, pagyventi kitur, susipažinti su skirtinga kultūra", - prisiminė V. Butautis.

Septyniolikos metų ji pradėjo studijuoti Taline rinkodarą, gyventi savarankiškai merginai buvo įprasta ir smagu. Po bakalauro studijų Estijoje magistro laipsnio ji siekė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Italijoje, ten susipažino su būsimuoju vyru. Jis - taip pat VDU absolventas.

Grįžusi iš Australijos Viktorija Butautis labiausiai džiaugėsi lietumi. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šilumos ir legalaus darbo

Viktorijos teigimu, juodu su vyru vykti buvo pasirinkę penkias šalis, kuriose kalbama angliškai. Jaunus žmones domino trys būsimos gyvenamosios vietos prioritetai: kad šalyje būtų kalbama angliškai, šiltas klimatas ir galimybė nuvykus legaliai gauti darbą pagal specialybę. "Tuo metu į Angliją vykti dirbti dar nebuvo teisėta. Į Ameriką - taip, bet nesinorėjo laukti ir lošti vadinamąją žaliąją kortą: gausi, negausi? Kanadoje mums pasirodė per šalta, o kad nevykome į Pietų Afrikos Respubliką džiaugiuosi iki šiol. Kas liko? Australija - egzotiška šalis, apie kurią tada dar tikrai mažai žinojome", - prisiminė pašnekovė. Ji prisipažino, kad tuomet neturėjo tikslo emigruoti visam laikui. Su vyru svarstė: jeigu patiks - liks ilgiau, nepatiks - susikraus lagaminus ir grįš namo.

Australija jauniems, išsilavinusiems profesionalams pasirodė patraukli tuo, kad priima legaliai dirbti savo srities specialistus - tereikia pagal specialią programą "Skilled migration" surinkti tam tikrą sumą "taškų". Lietuviai tai padarė nesunkiai: abu buvo išsilavinę, jauni, jau sukūrę šeimą, dar nesusilaukę vaikų - visi privalumai patikimų profesionalų laukiančiai šaliai. Kai nuvyko į Australiją, Viktorijos sutuoktinis jau turėjo darbą - įsidarbino internetu, nors būsimi darbdaviai lietuvio net akyse nebuvo matę. "Būtume važiavę bet kokiu atveju - turėdami darbą ar ne. Manėme, patirsime nuotykį, pakeliausime. Tačiau Jonas tada dirbo rinkų modeliavimo srityje, tai buvo naujas dalykas Lietuvoje, o pasaulyje - gerai žinomas ir vertinamas. Darbdaviai jį priėmė bandomajam laikotarpiui, pasitiko oro uoste. Juokėmės, kad vyras darbą gavo todėl, kad australams Lietuva - visiška egzotika, kaip ir mums tada Australija", - teigė Viktorija.

Laukiniai Vakarų Australijos paplūdimiai.

Australai ir jų "išrasti dviračiai"

Laikinas vyro darbas virto nuolatiniu, Jonui gerai sekėsi. Pora daug keliavo po šalį, tyrinėjo Australijos ypatumus. Iš pradžių Viktorija neskubėjo ieškotis užsiėmimo, tačiau ilgainiui įsidarbino ir ji. Trejus pirmuosius metus sutuoktiniai leido Sidnėjuje, jo apylinkėse. Paskui persikėlė į Melburną. Pasak Viktorijos, Australija - visais atžvilgiais šilta šalis. Čia ne tik puikus klimatas, bet ir labai geranoriški žmonės. Didelio kultūrinio šoko atvykėliai nepatyrė, tiesiog reikėjo išsiaiškinti daug praktinių australiečių gyvenimo dalykų: susitvarkyti dokumentus, įsigyti vairuotojo pažymėjimą, nes čia eismas kita puse, nei pratę.

"Nuvykome jauni, smalsūs, viskuo besidomintys. Todėl viskas ir atrodė puiku: šilta, gražu, įdomu. Žinoma, ten yra mums neįprastų dalykų - šalis gana uždara, ir daug kur australai patys "išradinėja dviratį". Kad ir vairavimo ypatumas, būdingas tik Melburne - posūkis kabliu. Visame pasaulyje vairuotojai į dešinę suka iš pirmos kelio juostos, o Melburne - privaloma iš antros arba net trečios, jeigu kelias trijų juostų. Atrodo, nepatogu: vairuotojas užtveria kelią kitiems važiuojantiems automobiliams, bet ten - tokios taisyklės ir visi taip įpratę", - šypsodamasi pasakojo Viktorija.

Dukra ir nostalgija

Viktorijos mama Sidnėjuje su vietiniu aborigenu mokosi groti.

Pradėjusi lauktis pirmagimės Marijos, Viktorija susimąstė: kas toliau? Kol buvo tik dviese su vyru, Australija buvo puiki vieta gyventi, čia jie jau turėjo draugų. Tačiau būsimasis vaikelis iškėlė klausimą: o kur jo močiutės? Nejaugi pirmagimiui teks augti be jų meilės ir globos? Anot Viktorijos, kaip paskata grįžti į Lietuvą buvo ir dar vienas veiksnys - tai nostalgija. Kaip prisipažino pašnekovė, gyvendamas svetur nejučia imi idealizuoti viską, kas liko Lietuvoje, pasiilgsti net tautinių šokių ar anuomet pabodusių didžkukulių.

Viktorija pasakojo, kad Australijoje labai sėkmingai veikia lietuvių klubai. Per Antrąjį pasaulinį karą priversti emigruoti vyresnio amžiaus kraštiečiai savo vaikus augina lietuvybės dvasia. Jau Australijoje gimę Viktorijos amžiaus karo emigrantų vaikai lietuviškai kalba tobulai - tai tėvų nuopelnas. "Nemažai jaunų Australijos lietuvių veržiasi dirbti ir gyventi į Lietuvą. Pažįstu tokių, kurie atvyko ir sėkmingai dirba čia, nors patys lietuviai masiškai traukia laimės ieškoti svetur, kad ir tą pačią Australiją. Tai, kad jie grįžta - nuostabu", - įsitikinusi pašnekovė.

Termitų namukas Šiaures Australijoje.

Grįžusi su dukrele iš šalies, kur visada šilta, iš pradžių Lietuvoje Viktorija jautėsi suglumusi - kuo kūdikį aprengti? Žiemą reikėjo rūpintis šiltu kombinezonu, prisiminti, jog verta po juo apmauti mažylei pėdkelnes. Susidūrusi su šiomis problemomis ne kartą pasvarstė, kad ant šilto Australijos smėlio vaiką būtų buvę daug lengviau auginti. Tačiau Lietuvoje moters laukė ir nuostabių dalykų - kad ir lietus, kurio tolimoje šalyje buvo pasiilgusi.... "Kai parvažiavau, Lietuvoje daug lijo. Nusipirkau guminius batus ir ištisai mirkau su dukrele lietuje - man buvo taip gera. Mama nuolat barė: "Nelįsk į lietų, nesveika, peršalsit." Be to, vėl pamačiau nuostabų lietuviška rudenį ir jo nepakartojamas spalvas", - prisiminė Viktorija.

Planų vėl išvažiuoti iš Lietuvos moteris tikino neturinti. Nors kurį laiką pagyvenusiai svetur kai kas tėvynėje atrodo kitaip, šeimos šaknys dabar įleistos čia. Lietuvoje gimė ir antroji dukrelė Luka, jai dabar ketveri. "Mes gana dažnai grįžtame į Australiją, porą kartų jau ten buvome nuvykę ir su vaikais. Šiemet ten praleidome tris mėnesius. Mažoji jos nebuvo mačiusi, dabar susipažino. O Marija Australiją laiko savo gimtine, juk ji ten gimė", - pasakojo V. Butautis.

Parašė trečiąją knygą

Tokie paplūdimiai Australijoje driekiasi tūkstančius kilometrų.

Grįžusi iš Australijos Viktorija išleido pirmąją knygą, parašytą dar studijų laikais, nes vis neprisirengė jos publikuoti. Antroji knyga "Kiek kainuoja vaikai" - romanas apie su vaisingumo problemomis susiduriančias šeimas. Ši knyga sukurta jau po ilgos kelionės į Australiją. Autorė joje nagrinėja skaudžią ir Lietuvoje kone tabu laikomą temą - pagalbinį apvaisinimą poroms, negalinčioms natūraliai susilaukti atžalų. Viktorijos teigimu, šių problemų viešai stengiamasi neaptarinėti, jas nutylėti. "Pamaniau, pakalbėkime apie tai lengvesne, romano forma - savo knyga norėjau pasakyti, kad nevaisingumas yra tokia pati problema kaip ir kitos, pasitaikančios šeimose - liga, nesupratimas, konfliktai", - sakė pašnekovė. Moters dažnai klausia, ar knygoje aprašė asmeninę patirtį, o ji atsako, kad problemą žino, tačiau tai - ne autobiografinė knyga.

Spaudai rengiama jau ir trečioji V. Butautis knyga, ją planuojama išleisti iki ateinančios Knygų mugės. Autorė sakė, kad darbinis romano pavadinimas "Vogti šokoladą", o jis pasakos apie kraujo ryšį. Daugiau detalių neatskleidė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"