TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Auksarankė kuria liturginius drabužius

2013 04 20 9:01
Tautodailininkė A.Grigaitienė - viena iš trijų auksarankių, kuriančių Lietuvoje sakralinio meno kūrinius. /Asmeninio albumo nuotraukos

Klaipėdietė tautodailininkė Aušra Grigaitienė savo nagingomis ir jautriomis rankomis jau 13 metų kuria arnotus, stulas, kapas, veliumus ir altoriaus staltieses. Moteris siuvinėja taip preciziškai, kad dažnai net suabejojama, ar tai tikrai rankų darbo bažnytiniai liturginiai rūbai.

Paklausta, kaip pradėjo kurti liturginius drabužius Bažnyčios tarnams, Aušra svarstė, kad šis užsiėmimas galėjo būti nulemtas protėvių. "Anksčiau man tokio klausimo niekas neužduodavo. Pati buvau pamiršusi įdomų savo giminės biografinį faktą: mano prosenelis iš mamos pusės buvo kaimo "kriaučius". Jis eidavo per kaimus ir siūdavo žmonėms drabužius. Po savaitę ir ilgiau gyvendavo kaimiečių trobose, kol pasiūdavo, kas buvo prašoma. Kitas prosenelis, taip pat iš mamos pusės, buvo Stačiatikių bažnyčios popas. Kai mane kuriančią sakralinius rūbus kartais užklupdavo abejonės dėl savo darbo, ar tikrai einu tuo keliu ir darau tai, kas reikia, buvau pamiršusi šiuos savo giminės istorijos faktus. Vyras tada mane paprotino: "Vienas tavo prosenelis popas, kitas - siuvėjas, ko tu dar nori? Darai tai, kas nulemta genų ir likimo", - su šypsena pasakojo auksinių rankų moteris.

Moters rankos išsiuvinėja kiekvieną arnoto puošybos dygsnį.

Mokytoja įkvėpėja

Pasak Aušros, su liturginių rūbų kūrimu ją supažindino jos mokytoja Loreta Valienė, šia veikla užsiimanti iki šiol. "Loreta yra labai garsi savo srities specialistė. Ji buvo mano dvasinė įkvėpėja, mačiau jos darbus, jais be galo žavėjausi, iki šiol žaviuosi. Jos įtaka, kad pati tapau sakralinio meno kūrėja, yra didžiausia", - prisipažino A.Grigaitienė. Kurti liturginių drabužių Lietuvoje nemokoma, tuo užsiima tik keletas moterų, į sakralinio meno sritį patekusios susiklosčius įvairioms aplinkybėms. "Į sakralinį meną ateinama labai asmeniškai, į šią erdvę atveda neapibrėžiami dalykai, to neįmanoma paaiškinti. Gal iš aukščiau kažkas sudėlioja taip, kad nukreipia tave būtent čia, o ne kur kitur", - svarstė Aušra.

Klaipėdietės kuriami liturginiai drabužiai turi originalų, menininkei būdingą braižą, tačiau ji patikino, kad egzistuoja gana griežti reikalavimai, kurių privalu laikytis. Menininkas negali nuklysti į lankas, įsijausti į nežabotas fantazijas, kurti nebūtus simbolius. Privalu laikytis ir spalvinių reikalavimų, bažnytiniam rūbui naudojamos simbolikos. "Yra konkretūs sakralinio meno rėmai, kurių negalima peržengti. Žinoma, kiekviena kūrėja taiko savas siuvinėjimo technologijas, raštus, pynimo ar kutų rišimo techniką", - pasakojo A.Grigaitienė. Jos darbus iš kitų kaip tik ir išskiria pačios sukurta unikali pusinio kryželio siuvinėjimo technologija, savotišku makrame stiliumi rišami liturginių rūbų apdailos kutai.

Makrame technika rišami bažnytinio rūbo kutai - kiekvieną kartą skirtingi.

Metų ciklas - arnotų spalvose

Tautodailininkė pasakojo, kad paprastai ji kuria visą arnotų kolekciją, skirtą dėvėti skirtingomis bažnytinių liturginių metų ciklo progomis. Žalios spalvos arnotus įprasta vilkėti paprastomis dienomis, tai - kasdienis kunigo drabužis bažnyčioje. Violetiniai arnotai dėvimi per adventą, gavėnią, ši spalva simbolizuoja atgailą, laukimą. Raudonas bažnytinis apdaras simbolizuoja kankinių kraują, šventąją dvasią, jis dėvimas retokai, specialiomis progomis prieš Velykas. Baltą arba auksinį arnotą kunigas rengiasi per iškilmes, jis skirtas įšventinimams ir kitoms bažnytinėms iškilmėms - Velykų, Kalėdų mišioms.

Aušra sakė, kad, nelygu siuvinėjimo sudėtingumas, liturginį rūbą sukurti užtrunka nuo pusantro ir trijų mėnesių. Visas jos darbas atliekamas rankomis. Šiuo metu ji kuria arnotų kolekciją, kur kiekvienam arnotui siuvinėti sugaišta tris mėnesius ir daugiau. Jos siuvinėjimai yra tokie preciziški, kad pašaliečio akiai atrodo, lyg būtų atlikti siuvinėjimo mašina. "Taip, gaunu pastabų, kad nereikėtų šitaip kruopščiai dirbti, nes kartais atrodo, kad tai - jau ne rankų darbas. Bet aš tiesiog nemoku kitaip", - šyptelėjo auksarankė. Ji prisiminė, kaip vienas bažnyčios tarnas, kažkam suabejojus, kad jo arnotas, kurį sukūrė Aušra, siuvinėtas rankomis, jos teiravosi, ar tikrai visą darbą atliko pati. Tuomet tautodailininkė paėmė siuvinėjimo lankelį ir čia pat parodė abejojančiajam savo darbo kokybę.

Retomis liturginių metų progomis dėvimas raudonas arnotas, jo autorė A.Grigaitienė.

Darbai pasklidę po pasaulį

Per 13 darbo metų A.Grigaitienės liturginius drabužius užsako daugiausia Klaipėdos krašto Bažnyčios tarnai. Pastaruoju metu vis daugiau užsakymų atkeliauja iš užsienio šalių. Tautodailininkės darbai jau plačiai paplitę po pasaulį. Viena stula yra Vatikane. Liturginių rūbų - keturių tradicinių arnotų kolekcijos išvežtos į Pietų Korėją, Italiją, Prancūziją. Jų yra visoje Europoje, šiuo metu moteris turi užsakymą iš Filipinų, kita jos kuriama kolekcija keliaus į Vilnių, į Dievo Gailestingumo šventovę.

Aušra prisipažino, kad dažnai girdi nuomonę, jog jos darbai alsuoja baltiškuoju archajiškumu, juose gali pajusti net pagonybės dvasią - dažnas, pamatęs tautodailininkės siuvinėtą baltą arnotą, gali įsivaizduoti tokiu drabužiu vilkintį pagonių krivių krivaitį. "Sąmoningai to nedarau. Net pasakyčiau, kad savo vidumi nesu į tai orientuota. Tiesiog vykstant kūrybos procesui leidžiu darbui tekėti savo vaga. Ramiai laukiu, kas iš supančios erdvės į mane ateina, tą ir "transliuoju" į siuvinėjamus raštus. Dirbdama nemąstau, tiesiog kuriu", - šyptelėjo A.Grigaitienė.

Violetinį arnotą Bažnyčios tarnai vilki per gavėnią ir adventą.

Mažiausiai pavaldūs madai

Pasak Aušros, liturginiai drabužiai iš visos žmonijos aprangos yra mažiausiai kintantys. Per amžių amžius specialistai išskiria tik keletą šių rūbų kaitos etapų. Jie, galima sakyti, nepavaldūs madai. Šiuolaikinė bažnytinė apranga, anot tautodailininkės, yra siuvama iš lengvesnių audinių, mažiau perkrauta puošyba, auksu, brangakmeniais, naudojama mažiau dekoro. "Liturginiai rūbai įgavę daugiau lengvumo, "oriškumo" ir paprastumo, jei lyginsime juos su, tarkime, romėniškuoju periodu", - pasakojo drabužius kurianti moteris.

Vatikane gyvuoja šimtus metų skaičiuojančios liturginių rūbų siuvimo įmonės, kuriančios aprangą aukščiausiems Bažnyčios hierarchams, popiežiui. Pasak Aušros, Lietuvoje tuo užsiima pavienės autorės, jų yra vos keletas. "Šiauliuose sakralinių rūbų kūryba užsiima mano idėjinė mokytoja L.Valienė, Vilniuje juos siuva Ramunė Žutautienė, Klaipėdoje esu aš, o daugiau autorinių darbų, mano žiniomis, niekas nedaro. Yra pavienių nedidelių įmonių, kopijuojančių itališkus, lenkiškus darbus. Jos tiekia vadinamąją masinę produkciją. Vienetinius rankų darbus, kiek žinau, kuriame tik mes trys", - sakė Aušra.

Tokio lygio kūriniai turėtų kainuoti labai brangiai, tačiau Aušra prisipažino, kad jeigu ne šeimos palaikymas, iš savo darbo Lietuvoje nepragyventų. "Taip, jie turėtų kainuoti labai brangiai. Kai pasikalbu su dvasininkais, grįžusiais iš Italijos, visi tvirtina, kad ten mažiausias rankomis siuvinėtas daiktelis kainuoja didžiulius pinigus. Lietuvoje taip nėra. Man gyvenimas suteikė galimybę leisti sau dirbti tokį darbą. Jeigu turėčiau galvoti apie tai, kaip išmaitinti šeimą, liturginių rūbų tikrai nekurčiau", - prisipažino A.Grigaitienė.

Pasak tautodailininkės, jaunoji kunigų karta labai vertina auksarankių meistrių kūrybą, stengiasi užsisakyti bent nedidelius unikalius gaminius - stulas, kurios kainuoja ne taip brangiai, nes yra mažesnio "formato". Ji su šypsena prasitarė, kad masinė bažnytinio kičo produkcija, plūstanti iš Lenkijos fabrikėlių, niekaip negali būti lyginama su meistrų rankomis kurtais liturginiais drabužiais.

Kapa dėvima per bažnyhtines iškilmes.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"