TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Autoritariški ir demokratiški politikai

2010 12 18 0:00

Politikas turėtų siūlyti rinkėjams savo pažiūras ir, sulaukęs pritarimo, jas įgyvendinti. Ši aiški politinės veiklos schema Lietuvoje nuolat iškraipoma, o bandžiusieji tyrinėti ideologijų apraiškas paprastai konstatuoja, kad politikai daug labiau nei ideologinėmis vertybėmis vadovaujasi pragmatinėmis nuostatomis. Kita vertus, nuvertinus ideologijas, ypatingą reikšmę įgyja psichologiniai politinių nuostatų pagrindai: laisvės, lygybės bei autoritarizmo ir demokratijos sampratos, kurios, iki galo ar tik iš dalies įsisąmonintos, daro įtaką politikų bei jų atstovaujamų rinkėjų jausmams ir sprendimams.

Autoritarinės nuostatos

XX amžių galima pavadinti demokratijos ir autoritarizmo priešpriešos amžiumi. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui visuomenei kilo klausimų, kodėl kultūringa, turinti žymių mokslininkų, filosofų, menininkų vokiečių tauta pasidavė nacizmo ideologijai, tiesiogiai pritarė arba bent jau abejingai stebėjo, kai buvo žudomi milijonai žmonių. Psichologai atsiliepdami į šį klausimą pasiūlė autoritarinės asmenybės sampratą. Theodoras Adorno ir jo bendradarbiai apibūdindami tokią asmenybę nurodė, kad ji pasižymi nepakantumu kitokiems, silpnumo netoleravimu, pritarimu griežtoms bausmėms, nuolankumu autoritetams bei linkusi pasiduoti prietarams ir stereotipams.

Jų surinkti duomenys parodė, kad autoritarizmo ištakos - griežta vaikų kontrolė ir baudimas, reikalavimai besąlygiškai paklusti tėvų nuomonei, sekti jų vertybėmis. Autoritarišką asmenybę ugdo ir tėvų emocinis atsiribojimas nuo vaiko. Užaugęs toks žmogus į valdžios atstovą žvelgia tarsi į tėvą ir nesvarstydamas vykdo jo nurodymus. Autoritariški žmonės nesijaučia saugūs, todėl perdėtai rūpinasi savo statusu bei valdžia. Jie nemėgsta dviprasmybių ir linkę vadovautis kategorijomis "juoda - balta". Drauge jie pasižymi slopinamu priešiškumu tėviškai valdžiai, kurį nukreipia "tėvo - vado" nurodyta linkme.

Pirmieji autoritarizmo psichologinių prielaidų tyrimai buvo orientuoti į dešiniosios ideologijos šalininkų pažinimą, o kairuoliškas autoritarizmas nesulaukė pakankamo dėmesio. Vėlesnieji tyrimai atskleidė, kad ir kairuoliškos politinės pakraipos atstovai gali būti autoritariški. Pastaruoju metu, nagrinėjant autoritarizmo psichologinę esmę, pradėti tirti žmonės, kuriuos apibendrintai galima pavadinti homo sovieticus. Antai Samas G.McFarlandas ir Vladimiras Agejevas teigia, kad dabartinėje Rusijoje autoritarinės asmenybės remia Sovietų Sąjungos atkūrimo idėją, laikosi komunistinių pažiūrų, priešinasi demokratinėms permainoms. Galima manyti, jog esminis skirtumas tarp jų ir dešiniųjų autoritarų tas, kad dešinieji labiau linkę pasikliauti lyderiu, o kairieji - išskirtinius įgaliojimus turinčia vadovų grupe. Tačiau tiek vieni, tiek kiti atsisako savarankiško, kritiško mąstymo, o kitaip manančiuosius laiko priešais. Galima teigti, kad autoritarizmas nepriklauso nuo ideologinių nuostatų ir atspindi ne tiek jas, kiek jų įgyvendinimo būdus. Vis dėlto visiškai sutapatinti jį su politiniu metodu taip pat nebūtų pagrįsta, nes įsivaizduoti "demokratišką konclagerį" ar "liberalų diktatorių" vargu ar pavyktų.

Autoritarinė asmenybė, teigia Erichas Frommas, siekia pajungti savąjį "aš" kam nors, kas suteiks jėgą, ir atsisakyti jai pernelyg sunkios sprendimų bei atsakomybės laisvės. Jai būdingas griežtas pasaulio padalijimas į "gėrį", kuris tapatinamas su valdžia bei jėga, ir "blogį", kuriam atstovauja savarankiškumas ir silpnumas. Lygybės kategorijos autoritarinė asmenybė nesuvokia ir ja nesivadovauja. Jai vienu metu būdingos sadistinės ir mazochistinės nuostatos, kurios pasireiškia neribotos valdžios siekimu ir pasirengimu paklusti stipresniam.

Demokratinės nuostatos

Demokratinės asmenybės tapsmas psichologijoje tyrinėtas palyginti mažiau. Sutariama, kad tokiai asmenybei būdingi pagarbos ir pasitikėjimo santykiai su kitais, pakantumas ir kompromiso siekimas, informuotumas, racionalumas, sprendimų savarankiškumas, socialinis bei politinis aktyvumas ir pagarba bendražmogiškoms vertybėms.

Autoritarinės ir demokratinės asmenybės skirtingomis nuostatomis vadovaujasi ir vertindamos politikus. Demokratinei asmenybei svarbiausios politikų dalykinės savybės, jų gebėjimas dirbti bendruomenės labui. Ji taip pat gana atlaidi tiesiogiai su politiko veikla nesusijusioms jo savybėms ar nusižengimams. Autoritarinės asmenybės požiūris į politiką paremtas neįsisąmonintais kompleksais, todėl jai svarbesnė ne reali politiko veikla, o tie simboliai, kuriais politikas praneša apie save. Šios nuostatos, anot Philo Tetlocko, susijusios su būdu tvarkyti informaciją. Jis rašo, kad autoritarinės asmenybės paprastai nesugeba sujungti ir suvokti gausios politinės informacijos, todėl ją vertina vadovaudamosi išankstinėmis nuostatomis, emocijomis. Jos linkusios įsiklausyti į pesimistines bei iracionalias pranašystes ir kliautis ne savimi, bet galinčių "išgelbėti" nuo katastrofos lyderiu. Toks žmogus nesiekia didesnės asmeninio veikimo laisvės ir nori suteikti neribotus įgaliojimus politikui, su kuriuo save tapatina.

Demokratinė asmenybė kitaip žvelgia į žinias apie politiką. Ji ieško informacijos apie politinius sprendimus ir bando savarankiškai juos vertinti. Tokia asmenybė kritiškiau analizuoja politines programas, o spręsdama apie jas remiasi sudėtingesne sąvokų sistema bei politinės veiklos niuansų vertinimu. Jai būdingas menkesnis domėjimasis praeities istoriniais įvykiais, su kuo dera orientacija į ateitį ir optimizmas.

Patrauklus lyderis

Dabartinėmis aplinkybėmis autoritarinei asmenybei tenka maskuotis, slėpti tikrąsias savo savybes. Tai lengva pastebėti ir politikoje, nes jau daugiau nei pusę amžiaus diktatoriai visose šalyse teigia, kad jų valdymas - tai perėjimas nuo chaoso prie demokratijos, kad toks valdymas tik atsakas į ypatingas aplinkybes, ir bent žodžiais pripažįsta piliečių teises. Kai kurias analogijas su šia situacija įžvelgtume ir Lietuvoje. Valdantieji ir piliečiai retkarčiais leidžia sau suabejoti demokratijos veiksmingumu, bet retai kada užsimena apie jos principų atmetimą. Drauge palankiai vertinamas demonstratyviai griežtas politinis veikimas, jį atitinkančios autoritarinės asmenybės savybės ir kritiškai žvelgiama į demokratinę asmenybę.

Tyrimas

58-ių rinkimuose į vietos savivaldą dalyvaujančių asmenų grupei buvo pasiūlyta apibūdinti politinį lyderį, išvardyti ne mažiau kaip dešimt jo savybių. Vėliau šios savybės sugrupuotos. Dalis jų buvo priskirtos prie būdingų autoritarinei asmenybei, dalis - demokratinei ir dalis - nepriskirtos nė vienai iš šių grupių.

29 aprašymai atitiko autoritarinės asmenybės aprašą, 12 - demokratinės. Likusieji atsakymai nebuvo priskirti kuriai nors grupei. Galima prielaida, kad šie apibūdinimai atspindi tirtųjų nuostatas į demokratinio ir autoritarinio valdymo pranašumus bei trūkumus.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"