TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Baikeris net naktimis gamina ikonas

2008 05 03 0:00
Norėčiau kada nors pereiti prie ikonų tapymo", - akimirką V.Klemanskis prisimena svajonę.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

33 metų vaikinukas pasitinka mus Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios kieme. Pusę gyvenimo motociklu lakstantis vilnietis mus nusives į savo dirbtuvę, kur ant nudailinto medžio lentelių klijuoja šventųjų paveikslų reprodukcijas - ikonas. Valdas Klemanskis įsitikinęs, kad krikščionys baikeriai greitai nieko nestebins.

Mūrinių sienų vėsa ir vos girdimi muzikos garsai (antrame aukšte repetuoja grupė) skamba nesutvarkytame, šviesiame koridoriuje, buvusio Vilniaus domininkonų vienuolyno pastate. "Man šios arkos - kažkas nepaprasto", - vesdamas pas save tarsteli vaikinas. Džinsai, megztinis aiškiai nedarbiniai, kitaip būtų pilni medžio dulkių. Vos įėjus į kelių kvadratinių metrų kambarėlį, Valdas pasiūlo švaresnę - turbūt vienintelę tokią - savo darbo kėdę. Visur kitur - kaip apsnigta. "Reikia tvarkyti du kartus per savaitę", - pasiguodžia meistras.

Airijoje neliko.

Dirbtuvėje, iš nuo dulkių paslėpto magnetofono, skamba Alinos Orlovos balsas. Vaikinas mielai klausosi įvairios muzikos - nuo klasikos iki sunkiojo roko. O ilgus plaukus pasileidžia per metalo muzikos koncertus.

Dirbtuvėje vietos nedaug. Į sieną atremtos nušlifuotos lentos, šalia stūkso lentyna su keliomis dešimtimis įvairaus dydžio ikonų. Daugiausia - Gailestingojo Jėzaus ir šventosios Faustinos paveikslėliai. Valdas neseniai gavo užsakymą pagaminti kelis šimtus tokių ikonų, kurios bus pardavinėjamos neseniai atidarytame sesers Faustinos namelyje Antakalnyje. Turbūt vien dėl šio užsakymo Valdas yra Lietuvoje.

Prieš metus šiame kambaryje jis pradėjo gaminti ikonas. Šlifavo medieną, klijavo reprodukcijas, per renginius pardavinėjo gaminius. Ikonų gamybos pradžia buvo sunki. Galvodamas, ką daryti, kaip prakusti, Valdas nutarė pinigų užsidirbti Airijoje. Ten porą mėnesių surinkinėjo virtuvės baldus. Grįžęs pailsėti ir aplankyti draugų, gavo jau minėtą užsakymą. "Reikia likti čia, nesiblaškyti, tobulėti šioje srityje", - suprato lietuvis. Airijoje iki šiol likę odiniai baikerio drabužiai. Pats baikeris Lietuvoje dienomis, o kartais ir naktimis, daro ikonas.

Įperka ir močiutė

Prieš pradėdamas savarankiškai dirbti, Valdas ikonų klijavimu susidomėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialiniame centre.

Iš pradžių vežiojęs neįgaliuosius, vėliau tvarkęs centro ūkį, galiausiai su "neįgaliukais" pradėjo gaminti ikonas. Valdą "užkabino" naujas darbas.

Dabar iš ikonų gamybos vilnietis sugeba pragyventi. Be to jis, kaip tikintis žmogus, per darbą skelbia, kad Dievas myli žmones. "Tapytų ikonų ne kiekvienas išgali įsigyti, jos dešimtkart brangesnės, o klijuotas bet kas įperka - ir močiutė kaime, ir vaikas pirmosios komunijos proga", - paaiškina. Valdo gaminamos ikonos kainuoja nuo 7 iki 50 litų, jos yra nuo degtukų dėžutės iki lapo popieriaus dydžio.

Vaikinas nebaigęs jokių mokslų, užtat gyvenimo vėtytas ir mėtytas: prekiavęs, dirbęs suvirintoju, rąstinių namų statybose, reklamos studijoje, studijavęs tuometinėje Konservatorijoje (mokytis groti saksofonu pradėjo, kai išsiskyrė su mergina, kuriai be proto patiko šio instrumento muzika).

"Norėčiau kada nors pereiti prie ikonų tapymo", - akimirką Valdas prisimena svajonę. Jam labiausiai patinka XIII amžiaus ikona "Jėzus Pantokratorius" (liet. "Visatos valdovas") ir A.Rubliovo nutapyta Šv. Trejybė. Rodydamas pluoštą įvairaus dydžio reprodukcijų, pasakoja jų istoriją. "Kai norėjau pradėti klijuoti ikonas ir neturėjau paveiksliukų, pardaviau automobilį ir dalį pinigų investavau, kad jų parvežtų iš Romos", - prisimena V.Klemanskis.

"Esmė - keliauti"

Vaikinas neliko be automobilio - juo patogiau atsivežti medienos. Garaže stovi ir motociklas. Jau nežinia kelintas Valdo gyvenime. Nuo šešiolikos metų vaikinas važinėja motociklu. Jis prisimena tokių savaitgalių, kai per dvi dienas nuvažiuodavo per tūkstantį kilometrų - Vilnius, Naujoji Akmenė, kur yra gimęs, pas seserį į Tauragę ir atgal. 220 kilometrų per valandą - didžiausias greitis, kokiu vaikinas yra lėkęs.

Praėjusią vasarą, tarp kelių motociklais važinėjančių draugų, gimė tradicija savaitgaliais nulėkti į Trakus, o ten - pas vieną jų, kunigą Algį Toliatą - valgyti pyrago. "Jokios "pakazūchos", mūsų motociklai paprasti, kelioniniai. Esmė - keliauti", - sako 33 metų motociklininkas.

Krikščionys motociklininkai

Jis laukia, kada Lietuvoje, kaip Europoje ir Amerikoje, susiburs krikščionys, važinėjantys motociklais. Lenkijoje, Vokietijoje yra tikinčiuosius motociklininkus buriantys klubai, turintys savo krikščionišką atributiką, tradicijas. Pradėjęs tuo domėtis, Valdas "apako", kokia judėjimų įvairovė egzistuoja.

Vaikinas patyrė, kad jo tikėjimas ir važinėjimas motociklu niekaip neprieštarauja vienas kitam: "Tikėjimas - tai, kai Dievui leidi dalyvauti visose gyvenimo srityse: santykiuose, piniginiuose reikaluose, važinėjant motociklu. Tikiu, kad Jis mielai važiuoja kartu su manimi. Nevadinu savęs baikeriu, vadinu motociklininku", - pasitikslina Valdas. Jam baikerių kultūra ir gyvenimo būdas nėra visiškai priimtini. Motociklas - priemonė keliauti su vėju. Valdas žino modelius, atsisuka gatvėje, kai išgirsta motociklo variklį, skaito specializuotus žurnalus, pats pasiremontuoja savo "suzukį". "Tiesiog mūsų kitas stiliukas", - sako jis.

Važinėja iki šiol

Viskas prasidėjo nuo "Javos" su lopšeliu. Dėdė tokią turėjo, davė kelis kartus sūnėnui pralėkti. Iki šiandien Valdas prisimena, kaip lėkė tiesiai per duobes, ir kaip dėdės žmona, sėdėdama lopšelyje, vos dantų neišsibarškino. Todėl jo važinėjimų pradžia paženklinta "šeimyniniu konfliktu".

Atvažiavęs į Vilnių Valdas pamatė daug įspūdingesnių, "tiuninguotų" motociklų. Užsidegė noru nusipirkti panašų. Kartą tėvas, grįžęs pietų iš darbo, parnešė džiugią žinią - yra naujas motociklas "Minsk". Tai, pagal savo klasę, mažiausias modelis. 16 metų berniukui, dar ne iš stambiųjų, "Minsk" buvo pats tas. Tėvai ūkinių prekių parduotuvėje paklojo 400 rublių. Ir dar nespėjus išsivaryti laukan, Valdas jį parvertė žemėn. "Nebus iš tavęs motociklininko", - tada leptelėjo tėtis. Tačiau Valdas iki šiol važinėja. Ir važinės, kai tik naujam sezonui parengs daugiau nei 20 metų motociklą "Suzuki".

Trumpai

* Save ne baikeriu, bet motociklininku vadinantis V.Klemanskis yra važinėjęs su įvairiausių modelių motociklais: "Dniepru" - sunkiu rusišku motociklu, vadinamomis britvomis, čioperiais.

* Per 17 metų, kai Valdas važinėja motociklais, yra patyręs vieną rimtesnį incidentą. Iš šalutinio kelio išsukdamas taksistas nepastebėjo motociklo, ir Valdas su mergina virto ant šono. Viskas baigėsi laimingai dėl nedidelio greičio.

* "Norisi, kad Dievo atvaizdas būtų pateiktas pagarbiai", - apie ikonų gaminimą sako V.Klemanskis, nepatenkintas importuotomis, prastai pagamintomis ir dažnai brangesnėmis ikonomis religinių prekių parduotuvėse.

* Prieš penkiolika metų Valdas su pažįstama užsuko į Tikėjimo žodžio bažnyčios susitikimą. Nuo to prasidėjo Dievo paieškos, atvedusios vaikiną į katalikų bendruomenę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"