TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Barzdų madas lietuviams diktuoja siras

2013 10 19 6:00
Suformuoti patrauklią barzdos formą gali tik profesionalas. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Perėjęs kančių kelius bėgdamas iš gimtosios Sirijos, profesionalus kurdų kilmės barzdaskutys Mahranas Karho šiandien savo meistriškumą rodo puoselėdamas barzdotų lietuvių veidus.

Pusantrų metų Lietuvoje gyvenantis Mahranas patyrė visą pabėgėlio gyvenimo siaubą - nelegaliai išvyko iš pilietinio karo apimtos Sirijos, prieglobsčio ieškojo Maskvoje, o vėliau likimas jį atvedė į Lietuvą. Gyveno Ruklos ir Pabradės pabėgėlių priėmimo centruose, mokėsi europietiško kirpėjo amato ir lietuvių kalbos. Profesionalus barzdaskutys iš Rytų šalies tikėjosi savo žinias ir sugebėjimus vieną dieną pritaikyti Lietuvoje - šalyje, kuri kurdui labai patiko. Po "Lietuvos žinių" publikacijos (šių metų liepos 9 dieną) "Lietuva - tarpinė stotelė ne visiems pabėgėliams", kur buvo aprašytos nesėkmingos barzdaskučio pastangos rasti darbą pagal gana išskirtinę Lietuvoje specialybę, sirą susirado barzdaskučių saloną sostinėje įkūrę jauni verslininkai ir pasiūlė jam darbą.

Gimtinėje liko šeima

Mahranas pasakojo, kad iš Sirijos bėgo dėl jau daugelį dešimtmečių šioje šalyje egzistuojančio kurdų tautinės mažumos persekiojimo. Pilietinio karo apimtoje šalyje kurdui - itin nesaugu. Gimtinėje jis buvo žmogus be pilietybės, Sirijos sieną kirto nelegaliai, be dokumentų. Kurį laiką gyveno Rusijoje kaip nelegalus migranats, vėliau gavo pabėgėlio statusą. Likimas pasisuko taip, kad Sirijos kurdas atsidūrė Lietuvoje. Pradžioje apsigyveno Pabradės, vėliau - Ruklos pabėgėlių centre. Profesinio rengimo centre baigė kirpėjų kursus, taip papildydamas rytietiško kirpimo ir barzdos skutimo ritualo žinias europietiškos kirpėjų mokyklos elementais.

"Sirijoje liko visa mano šeima - tėvas, mama, du broliai ir dvi seserys. Bendrauti su šeima beveik nėra galimybės. Vykstant pilietiniam karui susisiekti su jais labai sunku. Kartais pavyksta pakalbėti mobiliuoju telefonu, jeigu kas nors iš šeimos narių nuvyksta į Irako pasienį, kur įmanomas ryšys. Tačiau taip nutinka labai retai. Svarbiausia - žinau, kad jie gyvi, karo mėsmalė jų dar nesunaikino", - tvardydamas skausmą dėl artimųjų sakė Mahranas.

Gyvas modelis - Mahranas savo barzdelės formą nuolat keičia.

Barzdaskutys - populiari profesija

Pasak M.Karho, jo gimtojoje Sirijoje ir kitose Rytų šalyse barzdaskutys - populiari ir paklausi profesija. Kurdas amato paslapčių mokėsi iš pažįstamo mokytojo, dirbo pagal specialybę jo kirpykloje beveik dvylika metų. Prisipažino, kad tekdavo vykti barzdos skusti net į sotinę Damaską, nors pats gyveno provincijoje, netoli sostinės. Tradiciškai rytiečiams barzda skutama tik tobulai išgaląstu skustuvu, jokių mechaninių skutamųjų mašinėlių ar vienkartinių peiliukų tikras meistras nenaudoja.

"Kai atsidūriau Lietuvoje, nutariau, kad savo žinias reikia papildyti europietiškomis. Ruklos pabėgėlių centre man padėjo rasti kirpėjų kursus, keturis mėnesius mokiausi papildomai. Prisipažinsiu, kad moterų kirpti aš nemoku, esu vien vyrų kirpėjas ir barzdaskutys", - šypsojosi Mahranas.

Pasak barzdos skutimo meistro, tradicinis rytietiško stiliaus skutimas yra tikras ritualas, trunkantis apie valandą. Pirmiausia kliento veidas apvyniojamas pašildytu rankšluosčiu, kad oda suminkštėtų, atsivertų poros. Mahranas tikino, kad nepašildžius veido ir nesuminkštinus odos skutimas gali būti net skausmingas. Muilo putomis nuteptas smakras švelniai skutamas maksimaliai aštriu rankiniu skustuvu, jeigu reikia - barzda formuojama skustuvu ir žirklėmis. Būtinai daromas veido masažas, o po skutimo ritualo veidas dezinfekuojamas rytietišku santalo medžio kvapo losjonu. "Moterys dėl šio kvapo eina iš proto, o kai vyras priglunda prie savo ponios švelniu, lygiai nuskustu skruostu, stiprėja net šeimos ryšiai", - tikino barzdų meistras.

Kitaip plaukuoti

Profesionalas prisipažino, jog pradėjęs kirpti ir skusti lietuvius pamatė, kad jų plaukų ir barzdų struktūra gerokai skiriasi nuo rytiečių. "Arabų barzdos - vešlios, plaukai stori ir kieti. Europiečių barzdaplaukius kartais gali tiesiog suskaičiuoti, jų gerokai mažiau, - šmaikščiai lygino Mahranas. - Sunkiausia įtikti klientui, kuriam jau šviečia plikė pakaušyje, o jis nori vešlios šukuosenos. Bet ir čia kirpimo bei šukavimo triukais galima pagelbėti." Anot barzdaskučio, jo gimtinėje vyrai labiau linkę puoštis egzotiškai atrodančiais barzdų raštais, skutinėtais ornamentais ant smakro, siauručiais ūsiukais ar plaukų ruoželiu, rėminančiu smakrą. Madingos trikampės, pleištinės barzdelės, Mahranas pats tokia puošiasi. "Nekyla problemos suformuoti sau norimą barzdos formą, bet kada galiu ją keisti. Darau tai gana dažnai. Be to, iki šiol nesutikau Lietuvoje meistro, kuris galėtų padaryti tai, ką aš noriu, čia jų nėra, nes kiek buvau užėjęs į kirpyklas, visur dirba moterys, o jos nemoka barzdos skutinėjimo meno", - šypsodamasis tikino kurdas.

Profesionalaus barzdaskučio rankose vyro skruostai tampa glotnūs ir lygūs.

Prakalbo lietuviškai

Dar gyvendamas Ruklos pabėgėlių centre M.Karho pradėjo mokytis lietuvių kalbos, dabar žinias tobulina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos organizuojamuose kalbos kursuose pabėgėlio statusą turintiems asmenims. Prisipažino, kad kalba arabų, kurdų, rusų kalbomis ir jau neblogai susikalba lietuviškai. Mahrano darbdaviai su juo šneka tik lietuvių kalba ir tikina susikalbantys ne tik dėl profesinių dalykų, bet pasikalbantys ir filosofinėmis ar gyvenimo temomis. "Tik reikia jo neskubinti, tada lėtai su Mahranu galima kalbėti apie viską", - aiškino pašnekovo darbdavys Kazimieras Norkus.

Tobulinti lietuvių kalbos žinias kurdui padeda ir Kaune gyvenanti lietuvė draugė. Jis prisipažino su savo mergina susikalbantis rusiškai ir lietuviškai, pastaruoju metu ima dominuoti tik lietuvių kalba. Nors yra musulmonas, Mahranas teigė, kad į Kaune esančią mečetę užeina tik išskirtinėmis progomis, per religines šventes. "Savo namazą - kasdienę musulmono maldą - galiu sukalbėti bet kur. Dažniausiai tai darau namie. Esu tikintis, bet ne radikalas", - pabrėžė kurdas. Kasdien Mahranas iš Kauno važinėja dirbti į Vilnių, grįžęs po darbo į laikinąją sostinę dar suskumba padėti savo gyvenimo draugei jos vadovaujamame restorane. "Esu ne tik barzdaskutys, dar moku gerai gaminti tradicinę rytietišką šaurmą - kebabą, rengiu kaljano rūkymo ceremoniją, kuri labai populiari mano gimtinėje", - pasakojo M.Karho. Pasak jo, jam smagiausia po darbų su širdies drauge ramiai laiką leisti jaukiuose namuose, kuriuos abu susikūrė. Jiedu nelinkę naktinėti diskotekose ar vakarėliuose. "Vertinu namų jaukumą ir jį labai branginu", - tikino nelengvą gyvenimo kelią nuėjęs jaunas vyras.

Lemtingas sutapimas

Kurdo darbdaviai pasidžiaugė, kad laimingai susiklosčius aplinkybėms jiems pavyko rasti savo kuriamam salonui darbuotoją, kokio ieškojo net Londone. "Lietuvoje barzdaskučių nėra, ši tradicija išnykusi. Kai perskaitėme straipsnį apie Mahraną, kad jis yra būtent toks profesionalas, kurio mums reikia, nutarėme: čiumpame, kol kiti nepačiupo, - šmaikščiai pasakojo K.Norkus. - Nors dirbame dar tik pirmą mėnesį, jau matome, kad pataikėme užimti buvusią tuščią nišą. Po ypatingos skutimosi procedūros, kai naudojami karšti rankšluosčiai, veido masažas, santalmedžio losjonas, dažnas klientas spaudžia Mahranui ranką ir sako "bravo", nes Lietuvoje tokios tradicijos buvo pamirštos. Vyrams rasti klasikinių šukuosenų, barzdų formavimo profesionalo iki šiol nebuvo galimybės. Mūsų kirpyklose to nėra."

Kazimieras juokavo, kad ypatingą skutimo procedūrą vertina ir moterys, nes jų vyrai po jos tampa ne tik glotniaveidžiai, bet ir įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, be to, gardžiai kvepia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"