TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Bendraudami tampame turtingesni

2011 04 16 0:00

Lyg ir akivaizdi mintis - turtinga šalis turi daugiau kapitalo nei skurdi. Įdomesnis klausimas: ką vadiname kapitalu? Paprastai kalbant, apie jį galvojama kaip apie pinigus. Nors šiandien jau ne tik apie juos. Modernių šalių politikai vis dažniau prisimena ir socialinį kapitalą.

Ši sąvoka aiškinama įvairiai. Vieni ją vartoja kalbėdami apie žmonių pasitikėjimą vienas kitu ir valdžia, kiti - daugiau akcentuodami piliečių įsitraukimą į įvairių organizacijų veiklą, treti - nagrinėdami visuomenės struktūrą, sukuriančią piliečių norą dalyvauti finansinio kapitalo plėtroje.

Skirtingų šalių visuomenė turi ir skirtingą bendradarbiavimo patirtį. Suprantama, Lietuvos socialinis kapitalas skiriasi net nuo kitų pokomunistinių šalių, jau nekalbant apie palyginti netoli gyvenančius skandinavus.

Todėl pravartu pasiaiškinti, ar lietuviai yra socialiai aktyvūs, ar bendradarbiauja vieni su kitais, siekdami tiek asmeninės, tiek bendros gerovės, kitaip sakant, kiek yra sukaupę socialinio kapitalo. Tai gali padėti suprasti, ko reikia Lietuvai, kad ji taptų klestinčia valstybe.

Uždara visuomenė?

Kaip rodo apklausos, tik 3,7 proc. Lietuvos žmonių dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje, ne ką daugiau -11,6 proc. - dalyvauja vienos NVO veikloje, užtat 84,8 proc. joje visai nedalyvauja.

Galima teigti, kad Lietuvos gyventojų dalyvavimo NVO veikloje lygis yra žemas. Nėra aišku kodėl, bet priežasčių gali būti pačių įvairiausių - nuo laiko stygiaus iki pilietinio abejingumo.

Čia tiktų paminėti ir mūsų tautiečių laisvalaikio praleidimo savitumą. Apklaustų lietuvių, tvirtinančių, kad su šeima ir giminėmis praleidžia daugiau laisvalaikio nei su draugais ir pažįstamais, yra kur kas daugiau negu Vakarų Europos kraštų gyventojų. Taigi Lietuvoje žmonės nėra linkę artimai bendrauti ir plėsti draugų bei pažįstamų būrio.

Tautiečiai nelabai domisi ne tik visuomenės reikalais, bet ir politika. 17 proc. jų apie politiką kalba beveik kasdien, 32 proc. - keletą kartų per savaitę, 28 proc. - keletą kartų per mėnesį, 9 proc. - keletą kartų per metus, 14 proc. - niekada arba beveik niekada. Akivaizdu, kad kalbėti ir kalbėtis apie politiką lietuviai nelinkę.

Kaip kraunamas socialinis kapitalas

Turtingos valstybės sukaupė ir didesnį kapitalą, taip pat ir daugiau patirties jį vertinant. Nustatyta, kad socialinis kapitalas efektyviai veikia tada, kai žmonės pasitiki valdžios institucijomis ir jėgos struktūromis, nevalstybinėmis organizacijomis, Bažnyčia ir ligoninėmis, bendrauja su artimaisiais ir bičiuliais, turi draugą (geriau - draugų), kuris padės nelaimėje, pasitiki kitais žmonėmis, dalyvauja šalies arba vietos rinkimuose, bendrauja su savo rinktu politiku (-ais), dirba politinėje partijoje, padeda per rinkimus, dalyvauja NVO arba kitokioje savanoriškoje veikloje, prisideda prie protesto veiksmų, lanko pamaldas.

Tyrimai patvirtina, kad kiekvienas iš paminėtų veiksnių daro įtaką ir materialiniam gyvenimo lygiui, ir gyvenimo kokybei. Regis, ką bendra gali turėti pamaldų lankymas ir turtingesnis gyvenimas? Paaiškėjo, kad turi. Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad pamaldų lankymas yra nuolatinio tarpasmeninio bendravimo šaltinis, kuris stiprina pasitikėjimo ir įsipareigojimo jausmus, o tai tampa geresnio mokymosi prielaida, kas savo ruožtu siejasi su aukštesniu išsilavinimu, o kaip rezultatas - didesniu išsilavinusių asmenų atlyginimu.

Nevenkime net mažų darbų

Palyginti su turtingesnėmis valstybėmis, socialinio kapitalo situacija Lietuvoje nėra pakankamai tyrinėta. Tačiau akivaizdu, kad žemas socialinio kapitalo lygis mūsų krašte menkina visuomeninį veikimą. Galima prielaida, kad tai yra sovietinio laikotarpio palikimas, kuris lėmė stiprius asmeninės draugystės ryšius, mažus ir uždarus socialinius tinklus, menką tarpasmeninį ir institucinį pasitikėjimą.

Socialinis kapitalas turi didesnį poveikį kolektyviniams, visuomeniniams ir politiniams veiksmams nei individualiems. Tarp socialinių kapitalo sričių didžiausią poveikį kolektyviniams veiksmams turi narystė NVO, o individualiems veiksmams - kalbėjimo apie politiką dažnumas.

Kadangi Lietuva dar negali pasigirti stipriu socialiniu kapitalu, tad pragmatiškiausia - didinti jį organizaciniais veiksmais, nelaukiant kokio nors įstabaus politinio praregėjimo. Praktiškai tai reikštų dalyvavimą didesniuose ar mažesniuose bendruomenės projektuose, kurie žingsnis po žingsnio spręstų vietos problemas. Tai yra patikimesnis būdas, kuriant socialinę gerovę nei abstraktūs raginimai dalyvauti visuomenės veikloje.

Nors kartais (pavyzdžiui, per rudens talką) kam nors gali pasirodyti, jog užsiimama pernelyg smulkiais buitiniais reikalais, vis dėlto tik tokiu būdu yra dauginamos viešosios gėrybės, bendruomenės gerovė, didinamas tarpasmeninis pasitikėjimas, įtvirtinamos pilietiško gyvenimo normos ir tradicijos.

Jau keletą dešimtmečių įvairių šalių mokslininkai kalba apie socialinio kapitalo reikšmę ir naudą. Tačiau iki šiol trūksta aiškumo, ką daryti, kad jis gausėtų ir veiktų. Visiems tinkančių receptų nėra, tačiau aiškesnis socialinio kapitalo svarbos suvokimas ir apsisprendimas jį didinti visada pozityviai veikia visuomenę ir kiekvieno jos nario gyvenimo kokybę.

P. S. Tyrimo, atlikto Šveicarijoje ir Rusijoje, rezultatai. Socialinio kapitalo gausinimo problemoms skirtas straipsnis paskelbtas interneto tinklalapyje ir išsiųstas 100 jo skaitytojų, prašant parašyti komentarą. Iš 100 šveicarų į prašymą atsiliepė 38, iš jų 30 komentarų - pozityvūs, 2 - neutralūs, 6 parašiusieji sukritikavo autorių ir tekstą. Rusijoje į prašymą atsiliepė 22 žmones. 18 iškeikė autorių, tekstą ir juos trukdančius komentarų prašinėtojus, du paskelbė tekstus apie savo problemas, du pritarė minčiai, kad socialinį kapitalą dera gausinti. Skaičiai tokie iškalbingi, kad jų net komentuoti nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"