TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Bites pamilę broliai dvyniai

2016 08 13 6:00
Ignas (kairėje) ir Vilius Jackevičiai prie pačių išdrožtos bičių ir medaus dievo Bubilo skulptūros. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Kupiškėnų automobilių transporto inžinierių Igno ir Viliaus Jackevičių, netrukus švęsiančių 23-iąjį gimtadienį, gyvenimas jau penkerius metus atiduotas bitėms. Ignas nuo jų beveik išvis nesitraukia, o jo brolis Vilius ryžosi trumpam išvykti į užsienį, kad uždirbtų pinigų įrangai, būtinai bitininkystei plėtoti. Tačiau abu broliai sutartinai tvirtina savo ateitį siejantys tik su Lietuva.

Ignas ir Vilius Jackevičiai – 32 avilių šeimininkai, per metus prisukantys iki 800 kilogramų medaus. Kadangi abu išskirtinį dėmesį skiria ypatingoms bičių veislėms, tikisi, kad šiųmetis medunešis bus gausesnis – medaus jie prikopinės visą toną. Dvyniai tikisi netolimoje ateityje turėti bent 100 avilių, o išskirtinės kokybės medumi aprūpinti kiek įmanoma daugiau šio ne tik maistu, bet ir vaistu vadinamo produkto gerbėjų.

Kupiškėnai pabrėžia, kad jiems itin svarbi ne tik medaus kokybė, bet ir tai, kaip jis patiekiamas pirkėjams. „Į medų daug darbo ir meilės įdeda ne tik bitės, bet ir bitininkai. Tai ypatingas produktas, tad ir jo pakuotė privalo būti estetiška, pabrėžianti medaus vertę“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Ignas. Būtent jis dokumentuose įrašytas kaip bityno savininkas, nors darbais broliai dalijasi drauge.

Ignas Jackevičius (kairėje) ir žymus šalies bitininkas Algirdas Amšiejus bitininkų šventėje Šilalės rajone./Asmeninio albumo nuotrauka

Maloniau, nei rinkti akmenis

Bitininkais Ignas ir Vilius tapo sulaukę septyniolikos. Vasarą, kai jau buvo baigę dešimt klasių, Ignas prisiminė, kad močiutės sodyboje yra senas avilys, ir nutarė jį parsigabenti pas tėvus bei jame apgyvendinti bites. „Iš pradžių nelabai įsivaizdavau, nuo ko pradėti, bet kai jau turėjau avilį, atėjęs kaimynas pasakė, kad vienoje obelyje yra įsimetęs bičių spiečius. Tą spiečių kokoną parsinešiau namo ir suleidau į avilį“, – kaip tapo bitininku, pasakojo Ignas. Vilius, tarp kita ko, pridūrė, kad iki tol jiedu su broliu padėdavo bitininkauti avilių turėjusiems ir bites laikiusiems klasės draugams. „Tačiau dažniausiai vasaromis dirbome pas ūkininkus, kol nusprendėme, kad prižiūrėti bites ir sukti medų yra maloniau, nei rinkti laukuose akmenis“, – teigė Vilius.

Įsitikinę, kad bitininkauti išties sekasi ir įdomu, broliai pasigamino dar du avilius, vėliau – dar keletą. Galiausiai ėmėsi keliaaukščių avilių gamybos ir dabar jau turi 32. Abu pasakojo, kad atverti avilį ir pažiūrėti, ar bitėms jame gera, reikia bent kas dvi savaites.

Sugrįžti traukia bitės

„Baigėme Šiaulių kolegiją, tad esame autotransporto inžinieriai. Vienas pagal specialybę dirbame Panevėžyje, kitas – Kaune. Tačiau visi mūsų savaitgaliai prabėga tėvų namuose Kupiškio rajone, Lukonyse. Sugrįžti į šį kraštą kas savaitgalį ypač traukia bitės“, – prisipažino Ignas. Vilius teigė, kad šią vasarą trumpam buvo išvažiavęs į Norvegiją užsidirbti, o po kiek laiko vėl ten vyks, tačiau šios išvykos reikalingos vien tam, kad užsidirbtų bitininkystės įrangai reikalingų lėšų. „Iš tiesų, Lietuvoje tikrai yra ką veikti, tad gimtinės palikti niekada nesiryžčiau“, – pridūrė jis.

Abu broliai džiaugėsi, jog bitininkauti jiems sekasi, tačiau tvirtino, kad tai nėra lengvas užsiėmimas. „Bitininkaudami keliame sau itin didelius reikalavimus, nes medaus kokybę laikome savo garbės reikalu“, – tvirtino Ignas. Broliai yra gavę aukščiausią medaus kokybę patvirtinančius sertifikatus (iš 150 Kupiškio rajone esančių bitininkų tokius sertifikatus turi vos penki), taip pat įsigiję geriausią, taigi ir brangiausią, bitininkystei reikalingą įrangą.

Savo parduodamą medų Ignas ir Vilius vadina „Brolių medumi“. „Parduodamas medus paprastai vadinamas liepų, lipčiaus, pavasario, pievų, grikių ar dar kitaip. Tačiau iš tiesų Lietuvoje bičių sunešamas medus būna įvairus. Juk bitei neįsakysi, nuo kurio žiedo tą medų nešti“, – aiškino Vilius.

Pirmaisiais metais pačių išsuktu medumi Ignas ir Vilius dalijosi su bičiuliais bei giminėmis. Vėliau jie buvo pakviesti į Kupiškio rajone vykstančias šventes, jose nutarė išbandyti prekybą medumi ir bičių duonele. Jiems gerai sekėsi, broliai pastebėjo, jog pirkėjai su jais, jaunais bitininkais, ypač mielai bendrauja, ne vienas stebisi, kad jauni vyrai ėmėsi šio kruopštaus darbo.

Kita sėkmės priežastis yra išties estetiškos jų parduodamo medaus pakuotės, indai. „Brolių medų“ pilame tik į visiškai naujus stiklainius, jokiu būdu nefasuojame į plastmasinius indus, nes tai būtų nepagarba šiam išskirtinės kokybės produktui“, – pabrėžė Vilius. Dailiai įpakuotą medų žmonės perka dovanų, parvežti lauktuvių, tad daug jo išvežama į užsienio šalis. „Mūsų medui pirkėjų netrūksta, tad iki Kalėdų namuose medaus paprastai nebelieka“, – prisipažino Vilius.

Ignas (kairėje), Vilius ir mama Alva su bičių gėrybėmis.

Skina laurus

Broliai dvyniai prekiauja ne vien medumi, bet ir pačių lietomis vaško žvakėmis. „Kartą, kai tėvai prieš Visus šventuosius ir Vėlines pirko žvakių, pamaniau, kad jų galėčiau pats pagaminti. Vaško juk turiu“, – sakė Ignas. Jis ėmė kurti formas, į kurias liejamas vaškas, ir taip pradėjo žvakių gamybą. Pastaruoju metu broliai lieja keliolikos formų žvakes – nuo pačių paprasčiausių iki išties įspūdingų. Taip pat kuria ir vaško žaisliukus Kalėdų eglutėms papuošti. Brolių pagamintos tikro vaško žvakės nė kiek ne mažiau populiarios nei medus – jų dovanų Kalėdoms ir kitų švenčių progomis užsako įmonių atstovai, perka pavieniai žmonės.

„Didelėse mugėse, tokiose kaip Vilniaus Kaziuko mugė, mes neprekiaujame, nes ten reikia gana brangiai mokėti už vietą. Susimokėti, žinoma, galėtume, bet nenorime to daryti“, – teigė Ignas. Jis pridūrė, kad per mažų miestelių šventes, kai paprastai susirenka vienas kitą pažįstantys žmonės, medumi prekiauti daug smagiau.

Kaip vieną smagiausių švenčių jis prisiminė neseniai Šilalės rajone vykusią visos Lietuvos bitininkų šventę, kurioje net keliose rungtyse jam atiteko laurai. Ignas šventėje laimėjo pagrindinį prizą bičių motinėlių gaudymo varžybose. Vaikinas pabrėžė, jog nuo motinėlės, jos genetikos, priklauso ir medaus kokybė, ir bičių elgsena, ir bitininkavimo teikiamas džiaugsmas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"