TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Bogdanienės kūrybos burtai

2006 12 16 0:00
Eglė su darbo "Saldžių sapnų. Judita" fragmentu - figūra.
Arūno Baltėno nuotrauka

Tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė savo kūryboje stengiasi įvaldyti kuo daugiau technologinių naujovių, kad jaustųsi laisva reikšti tai, ką nori

Teigiama, kad gražiai moteriai viskas lengviau įkandama. Tik ne menininkei - paneigtų Eglė Ganda Bogdanienė. Apie ją būtų galima surašyti daug teigiamų epitetų, bet ar jie nupieštų mums dailininkės portretą? Kaip ir daugelis kūrybos žmonių, ji nė negali būti lengvai "iššifruojama", neslėpininga. Vietoj tų epitetų geriau prisiminti jau buvusias šios tekstilininkės kūrinių parodas, užmesti akis į dabar matomus jos darbus. Bet ir tai nėra paprasta, nes Eglė, kaip dailininkė, visą laiką keičiasi.

Pradžia - "aukso amžiuje"

Atėjo studijuoti dailės tam susikaupusi, nors pati teigia, kad norėjo mokytis biochemijos ar žurnalistikos. Meno genas bala žino iš kur į ją atėjęs. Greičiau galėjo susirgti teatro bacila, nes abu tėvai - aktoriai, mama vėliau ilgai dirbusi LTV režisiere. Namų aplinka, užkulisiai, šeimos draugų apsuptis galėjo ją stumtelėti link teatro, bet jaunoms sieloms dažnai lemiamą įtaką turi asmenybės. Eglė tokią įtaką priskiria vaikų dailės mokykloje (dabar - Justino Vienožinskio) dėsčiusiam tapytojui Ričardui Vaitiekūnui.

Kurti ji pradėjo gobeleno "aukso amžiaus" laiku. Be to, siauste siautė įsitikinimas, kad lietuviškoji tekstilė turi tam tikrus rėmus: stačiakampį formatą, Vilniaus, gamtos motyvus, nors jie jau buvo tiražuoti daugybę kartų. Tradicijos, taisyklės. Bet dėl technologijų pats žanras - tekstilė, tikriausiai, mažiausiai nusistovėjęs. Jei tapyba, piešinys labiau apriboti dažų, medžiagų galimybėmis, tai tekstilė kaskart gali pasireikšti nenuspėjamais deriniais, komponavimais, dar niekieno nebandytomis medžiagomis, procesais. Čia ypač reikšmingas amato pažinimas, fantazija, drąsa, gebėjimas rizikuoti, ieškoti to, kas nebandyta, nematyta.

Nakties valandomis

Kaupėsi Eglės profesinė patirtis. Tačiau dirbtuvės nebuvo, o vienas po kito trejų metų skirtumu gimę du sūnūs privertė šešetą metų apsiriboti namais. Per tą priverstinę pauzę Eglė apmąstė ir išsivadavo nuo daug ko. Nuo to, kas išmokta, struktūruota akademijoje. O sugautais laisvalaikio pusvalandžiais norėjosi staigiai ir įdomiai išlieti verdančią vaizduotę. Dieną - vaikai, virimas, skalbimas, vakarais vyro - Konstantino Bogdano (jaunesniojo) akademijos dėstytojo - parnešami naujienų iš dailės pasaulio gūsiai, o nakties valandomis - kūryba, bandymai įvairiausių po ranka atsirandančių medžiagų - nuo vaikų pėdkelnių iki vilnonių ar šilkinių siūlų, virtų makaronų ar plaukų. Mažylių artumas, jų daiktai, piešinėlių linijos siūlė sprendimus ir jos darbams.

Kas reikalingiausia

Priešinimasis tradicijoms ir žaismingi ieškojimai Eglės darbuose greitai patraukė parodų lankytojų ir kolegų dėmesį. Po ilgokos pertraukos ir byrant Vilniaus dailės kombinatui, kuriame ji buvo pradėjusi dirbti, Eglę pakvietė dėstyti Vilniaus dailės akademijoje. Žinoma, atmesti norėjosi ne viską, kas išmokta.

Buvę dėstytojai, dabar kolegos - prof. Vladas Daujotas, prof. Juozas Balčikonis - kadaise mokė profesijos pagrindų: matyti darbą interjere, nustatyti jo santykį su erdve ir t. t. Konceptualumo pagrindus įtvirtino puiki dėstytoja Jūratė Urbienė. Ši teigdavusi: "Na, ką čia nori pasakyti? Viską imk ir prakošk. Palik darbe tik tai, kas reikalingiausia". Išmokta audimo, pynimo, marginimo, sendinimo technologijų.

Gabus jaunimas

Dabar vėrėsi pasaulis, ir stulbino neapsakoma technikų įvairovė. Nuostabūs Rytų rankų darbo audiniai, batikos netikėtumai. Jauni menininkai veržėsi kurti naujai ir savo darbais teigė, kad mene išlieka ne geri mokiniai, o asmenybės. Parodose žėrėjo nauji tekstilininkų darbai.

Eglė nusistatė: reikia daryti tai, be ko negali gyventi. Svarbu turėti ką pasakyti. O ji turėjo ką pasakyti savo studentams.

Iš pradžių Bogdanienė dėstė technologines disciplinas, darbą su medžiagomis. Daug idėjų skleisdavo ir studentai. Edita Keršulytė ieškojo medžiagos, kad galėtų įgyvendinti diplominio baigiamojo darbo idėją. Buvo sugalvota pabandyti kokią nors purią, minkštą, neaustinę medžiagą. Eglė sužinojo apie "Velteksos" fabriką Anykščiuose. Ten rado draugišką ir, matyt, smalsų vadovą Raimondą Biliūną, kuris įsileido dailininkes į cechą pasižiūrėti, gal yra kokių nors likučių, atraižų. Taip į parodų sales "įžengė" veltinio kūriniai, sukėlę platų susidomėjimą. O dabar į "Baltų kandžių" grupę susibūrusių Eglės buvusių studenčių, jaunų tekstilininkių parodos sulaukia pasisekimo ir paskatinimo dirbti toliau. Viena veltinio entuziasčių Katrė Matiukienė dabar vadovauja galerijai "ARTima" sostinėje.

Naujos galimybės

Meno pasaulyje pasipylė tekstilės instaliacijos, kuriami aksesuarai, interjero puošybos elementai. Buičiai prireikė meniškų baldų gobelenų, užuolaidų... Dabar tekstilė, kaip medžiaga, gali būti pagalbinė priemonė bet kokio žanro kūriniuose. Darbas kompiuteriu atvėrė dar daugiau galimybių.

Vis dėlto, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių: išsprendi vieną rebusą, tuoj iškyla naujas. Visą laiką reikia žvalgytis, nesustoti. Eglė savo kūryboje stengiasi įvaldyti kuo daugiau technologinių naujovių, kad jaustųsi laisva reikšti tai, ką nori. Jos pedagogė Jūratė Urbienė sako, kad Bogdanienės fantazijos medžiaga neriboja. Ji linkusi į "modernius meninius akibrokštus", bet labai kruopšti technologijos srityje ir nepripažįsta nevalyvumo kūryboje.

Begalinis smalsumas

Eglė mano esanti ne tik atlaidi, draugiška pedagogė, bet ir gebanti griežtai reikalauti. Dabar jauniems žmonėms labai sudėtinga prasimušti vizualaus meno erdvėje. Konkurencija didžiulė. Studentams reikia įteigti, kad jei valstybė investuoja į juos pinigus, jie neturi teisės dirbti vien sau. Svarbu išreikšti mintį, svarbią ir kitiems. Idėja privalo komunikuoti. Su studentais tenka bendrauti, atidžiai apgalvojant savo klausimus, kad nediktuodamas pastūmėtum juos prie reikalingų atsakymų, o šie jiems atrodytų pačių atrasti.

Eglei galvoje siaučia gal kelios dešimtys idėjų. Vienu metu pradėta koks penketas darbų. Taip jai geriau. Kiek dar neišbandytų dalykų! Smalsumas begalinis.

Kantrybės reikalaujantis amatas

Lankytojai nepamiršo Bogdanienės darbų parodose "Išlaisvinti daiktai" (Šiuolaikinio meno centras, Vilnius), "Naftalininė meilė" (Dailininkų sąjungos galerija, Kaunas), "Tradicija ir ateitis" (ŠMC, Vilnius), tarptautinėje tekstilės parodoje "Minkštas pasaulis" (Mykolo Žilinsko galerija, Kaunas), daugybėje trienalių, bienalių. O atskirų įstrigusių į atmintį kūrinių, tokių kaip veltos daigstytos, siuvinėtos vilnos instaliacija "Saldžių sapnų. Judita" (2003 metai), virtų spagečių kilimėlis "Gero apetito" (1998-ieji), antklodė dviem "Mėlynas" (1994-ieji), plevėsuojantys tapyti šilko audiniai ir suknelės (kelionės po Vietnamą įtaka) - visų nė nesuminėsi. Siuvinėjimas, miniatiūros, šilkografija. Bendradarbiavimas su drabužių dizainerėmis ir vienetinių audinių jiems kūrimas. Menininkės vitališkumas ir "žvėriškos" ištvermės, kantrybės reikalaujantis amatas. Žaismė kamšant, audžiant, verpiant, siuvinėjant, kedenant, raišiojant, dažant ir rami meditacija audžiant.

Namuose

O namie - trejeto vyriškių - studento sūnaus Konstantino (tai jau trečiasis Konstantinas giminėje, nes ir šešuras - garsus skulptorius Konstantinas Bogdanas), moksleivio Mikalojaus ir vyro - taip gi Konstantino poreikiai ir kartu - atrama. Neperskaitytų, bet norimų knygų krūva. Traukia teatras. Kelionės. Viskas, kas užpildo ir sudaro gyvenimą. Vieną kartą teduotą.


Trumpai

Eglė Ganda Bogdanienė, Dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos auklėtinė, dabar čia vadovaujanti Tekstilės katedrai. Dar būdama studentė, nuo 1983 metų pradėjo dalyvauti parodose - autorinėse ir grupinėse. Jų jau būta per kelias dešimtis. Keletą kartų autorė jose premijuota.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"