TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Brandus amžius - laimės amžius?

2011 05 07 0:00

Šiuolaikinė žiniasklaida garbina jaunystę. Skaitytojai ja tiki ir suaugusiojo gyvenimą pradeda nusiteikę optimistiškai. Vėliau jie privalomai turi išgyventi įvairias amžiaus krizes, kurių baisiausia (o gal populiariausia) - pusamžio krizė ir išėjimas į pensiją. Taigi tarsi turėtume tikėti, kad gyvenimas - liūdna kelionė iš žaižaruojančių aukštumų į niūrų slėnį.

Ar tai patvirtina moksliniai tyrimai? Primityvioji ekonominė samprata pinigus prilygino gerovės matui ir verčia atskirus žmones siekti jų turėti kuo daugiau. Suprantama, kad jaunas ir energingas neretai uždirba daugiau nei patyręs, bet vyresnis.

Moderni visuomenės samprata remiasi kitais principais. Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas užsibrėžė tikslą savai vyriausybei kaupti duomenis apie šalies gyventojų gerovę, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nurodė kurti bendresnį prancūzų pasitenkinimo gyvenimu matą nei bendrasis vidaus produktas (BVP).

Šio straipsnio autorius taip pat yra užregistravęs įstatymo pataisą, įpareigojančią Lietuvos statistikos departamentą matuoti ir apibendrinti gyvenimo kokybės, pasitenkinimo gyvenimu rodiklius. Tokie duomenys leistų tikslingiau rūpintis visų amžiaus grupių gerove.

Kada žmogus laimingiausias?

Apie gyvenimo kokybę ir gerovę šiandien jau surinkta daug įvairių duomenų. Apklausos vyksta dviem kryptimis. Vienu atveju domimasi, kaip žmonės jaučiasi kuriuo nors metu, o kitu - kaip apskritai vertina savo gyvenimą. Vienu atveju tiriama emocinė, o kitu - bendroji gerovė. Antai susipykę sutuoktiniai atsakys, kad buvo pikti, nuliūdę, nelaimingi, bet geriau vertins savo gyvenimą nei vienišiai.

Šie tyrimai leidžia įvertinti įvairių visuomenės grupių gyvenimo kokybę. Viena tokių grupių - skirtingo amžiaus žmonės. Duke universiteto (JAV) tyrėjai apklausė trisdešimtmečius ir septyniasdešimtmečius. Tyrimo tikslas buvo paprastas - sužinoti, kokio amžiaus žmonės laikomi laimingesniais? Atsakymą buvo lengva numanyti: abiejų grupių tiriamieji atsakė, kad laimingesni - trisdešimtmečiai.

Kiek vėliau šių grupių atstovai buvo klausinėjami, kiek laimės jie iš tikro patiria. Atsakymas nustebimo tyrėjus - jos daugiau patirdavo septyniasdešimtmečiai.

Panašūs tyrimai atlikti daugelyje šalių. Gauti rezultatai panašūs: jaunystei būdinga nerūpestinga laimė, kuri vis menkėja ir, perkopus maždaug 50 metų, iš jos mažai kas belieka. Vėliau pasitenkinimo gyvenimu jausmas ima augti, ir solidus šešiasdešimtmetis jaučiasi kone geriau už dvidešimtmetį.

Daugelyje šalių "nelaimingiausi" yra sulaukusieji 46 metų. Žinoma, yra ir skirtumų. Kultūra, tradicijos, ekonomikos padėtis veikia piliečių laimę. Todėl Šveicarijoje daugiausia nusivylusiųjų gyvenimu bus tarp 35-mečių, o Ukrainoje - tarp 60 metų žmonių.

Jeigu žinome dėsningumą, galima pamėginti suprasti, kodėl jis atsirado. Psichologiniai tyrimai rodo, kad vyresni žmonės daugiau dėmesio skiria dalykams, kurie svarbūs dabar. Todėl jie atidesni savo ir aplinkinių jausmams. Vyresni žmonės sėkmingiau sprendžia konfliktus, nes geriau valdo jausmus. Veikiausiai dėl šios priežasties jie yra atlaidesni kitų prasižengimams. Vyresni žmonės geriau suvokia savo stiprybes ir silpnybes, todėl nustoja siekti to, ko nepasieks, ir nebemėgina, vaizdžiai kalbant, nukabinti žvaigždžių nuo dangaus.

Užduotis - nuausti socialinį tinklą

Vakarų pasaulio, taip pat ir Lietuvos, ekonomistai, o ir jų argumentus mechaniškai kartojantys politikai gyventojų senėjimą suvokia kaip naštą ekonomikai, skubiai spręstiną demografinę problemą. Tačiau į situaciją galima pažvelgti ir pozityviau. Vyresnių žmonių visuomenė gali būti linksmesnė ir labiau patenkinta gyvenimu.

Ko reikia, kad taip nutiktų? Ne visi vyresnio amžiaus žmonės yra laimingi, ne visų žmonių laimė didėja kartu su nugyventais metais. Todėl tikrai svarbu suprasti, kas skiria laiminguosius ir ne tokius sėkmingus jų bendraamžius.

Siekiant būti laimingam, pirmiausia reikia paties žmogaus pastangų. Apklausos patvirtino, kad norint geriau jaustis, reikia labiau domėtis aplinkiniais, dalyvauti labdaros, savanoriškų ir panašių organizacijų veikloje ar bent lankyti bažnyčią. Reikia kurti ar atkurti ryšius su giminėmis, vaikais, anūkais ir kitais artimaisiais. Suprantama - būtina rūpintis sveikata, atsisakyti žalingų įpročių, kurie, beje, vyresniam žmogui nebeteikia tiek trumpalaikio malonumo kaip jaunam.

Ypač gerai pagyvenusiuosius nuteikia bendravimas su bendraamžiais. Vadinasi, pirmiausia žmogus turi siekti neužsidaryti tarp keturių sienų, o kuo daugiau laiko praleisti tarp kitų. Šiltesniu metų laiku tam puikiai tinka kad ir pasivaikščiojimai parkuose, miesto skveruose, kuriuos noriai lanko daugiau laisvo laiko turintys senjorai. Net atsitiktinis pokalbis prisėdus ant suolelio su mažai pažįstamu ar net visai nepažįstamu bendraamžiu gali padėti kaip vaistas nuo vienatvės ar slogių minčių.

Skatinti bendruomeniškumą turi būti suinteresuota ir vietos valdžia. Pats žemiausias jos lygmuo, pavyzdžiui, seniūnijos, turėtų daugiau rūpintis socialiniu bendravimu ir veikla: meninės saviveiklos, rankdarbių būreliais, sportavimu, sveikos gyvensenos propagavimo kuopelėmis ir panašiai. Mažesniuose miesteliuose, kur žmonės vieni kitus gana gerai pažįsta, į tokią veiklą senjorus įtraukti yra paprasčiau. Tačiau dideliuose miestuose žmonėms dažnai paprasčiausiai pritrūksta informacijos arba tokios veiklos organizatorių.

Be to, svarbu, kad vyresni žmonės žinotų, kokių medicininių ir socialinių paslaugų jie gali nemokamai ar lengvatinėmis sąlygomis gauti iš visuomenės. Itin reikšmingą vaidmenį turėtų atlikti vyresniųjų mokymas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, pirmiausia kompiuteriais.

Lietuvoje jau kuris laikas vykdomas švietimo projektas "Bibliotekos ateičiai", kuris kaip tik ir leidžia vyresniems žmonėms perprasti internetinio bendravimo, kitų kompiuterinių paslaugų paslaptis. Svarbu ir tai, kad norintys to išmokti senjorai rastų paskatų, o kai kada ir drąsos ateiti į bibliotekas. Tam labai praverstų savanorystė, t. y. jaunesnių ir vyresnių savanorių aktyvus siekimas įtraukti senjorus į minėtą projektą. Beje, Vakaruose jau senokai praktikuojamas savanorių ėjimas nuo durų iki durų. Pas mus tai vis dar neįprasta. Svetimiems daug kas tiesiog baiminasi atidaryti duris.

Savanorystė tikrai paskatintų bendruomeniškumą, vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą. Tai ypač svarbu žinant, kad išsivysčiusių šalių visuomenių senėjimas - neišvengiama demografinė tendencija. Todėl būtina siekti, kad visuomenė prie jos prisitaikytų. Maži žingsneliai, nedideli bendri veiksmai galėtų padėti nuausti tokį socialinį tinklą, kuriame žmogus, kad ir kokio amžiaus būtų, jaustųsi esąs reikalingas ir gyvenantis prasmingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"