TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Braziliška K.Prunskienės epopėja

2010 10 30 0:00
Lietuvos liaudies partijos pirmininkę K.Prunskienę likimo vingis glaudžiai susiejo su tolimojoje Brazilijoje esančia gimine.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Labanoro girios pakraštyje esančioje sodyboje, kur laisvadienius leidžia Gintarine ledi pavadinta Lietuvos politikė Kazimiera Prunskienė, galima dažnai išgirsti skambant portugalų kalbą. Apsisukus dešimtmečių ratui, šiuose namuose šaknis į lietuvišką žemę suleido karo verpetų į Braziliją nublokštos K.Prunskienės šeimos atžalos.

"Carmen, vamos pegar cogumelos! (Carmen, eime grybauti)", - turbūt nedaugeliui ateitų mintis, kad šiais žodžiais į mulatę pusbrolio našlę savo sodyboje grybingą metą kreipiasi K.Prunskienė. Netikėtai žuvus Carmen vyrui, K.Prunskienės pusbroliui, lietuviškoje sodyboje apsigyveno brazilė mulatė ir du jos sūnūs - Valdas ir Leonas Bartoševis (Bartoševičiai). Tačiau vertėtų išdėstyti istoriją iš eilės.

Prekybiniu laivu per Atlantą

K.Prunskienė prisiminė, kad kelionė į Braziliją 1979 metais jai buvo daug pastangų ir rūpesčių sukėlusios svajonės pamatyti artimuosius išsipildymas. "Tėvas žuvo, kai man buvo tik metai. Jis dalyvavo birželio sukilime, tėvą sušaudė dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui - 1944-ųjų kovo mėnesį", - pasakojo ji.

Visa Kazimieros tėvelio šeima emigravo į Braziliją. "Žinojau, kad turiu daugybę pusbrolių, tetų ir dėdžių toje tolimoje ir lietuviui egzotiškoje Pietų Amerikos šalyje. Penki tėvo broliai ir seserys, dvylika pusbrolių ir pusseserių gyvena Brazilijoje", - su šypsena pasakojo viena garsiausių Lietuvos politikių. Po ilgų pastangų K.Prunskienei pagaliau pavyko ištrūkti už Atlanto aplankyti gausios giminės. "Pinigų stygius mus su vyru privertė plaukti per Atlantą prekiniu laivu. Nusipirkome 320 dolerių kainuojančius bilietus, nes kelionė lėktuvu buvo neįsivaizduojamai brangi", - prisiminė ji.

Mėnesį trukusios kelionės laivu per Atlanto vandenyną metu politikos tuomet dar neragavusi K.Prunskienė įnirtingai kibo į portugalų kalbos vadovėlį. "Prieš išvažiuodama įsigijau "samoučitel portugalskovo jazyka" (portugalų kalbos pradžiamokslį - aut.), nes lietuviško tuomet nebuvo. Tik vėliau tokį nusipirkau. Gretimoje kajutėje - jų buvo tik keletas, nes laivas prekinis, o ne keleivinis - aplankyti giminaičių Brazilijoje taip pat plaukė prancūzės ir brazilo pora", - į smagius prisiminimus leidosi Gintarinė ledi.

Kalbą tobulino pusbrolis

Kiekvieną dieną iškalusi po skyrių iš pradžiamokslio, K.Prunskienė su bendrakeleiviais stengėsi gyvu žodžiu įtvirtinti vadovėlio žinias. "Kadangi kelionė truko mėnesį, laivas dažnai įplaukdavo į įvairius uostus, iš Antverpeno jau sugebėjau giminaičiams laiškelį parašyti portugališkai. Jame buvo viena klaida, iš kurios paskui ilgai juokėmės. Rašiau jiems, kad šį laišką "rašau pati", bet žodį "pati" - "mizma" - parašiau su rusiška "m", kuri reiškia "t" ir išėjo, kad laišką rašau "kakta", - kvatojosi pašnekovė. Tačiau laiško gavėjai išsiaiškino viską logiškai - kadangi rašo pati, liaudiškai tariant "iš galvos", tai toks giminaitės iš Lietuvos pasakymas, kad laišką rašo "kakta" - savo galva - buvo suprastas teisingai.

Kai iš Lietuvos į egzotiškąją Braziliją nuvykusi Kazimiera prašneko portugališkai, giminaičiai sunkiai galėjo patikėti, kad kalbos ji pramoko plaukdama laivu. "Vienas pusbrolių iki išnaktų sėdėdavo su manimi ir tobulindavo kalbos įgūdžius. Portugališkai kalbėdavome apie viską: gatvę, namų apyvokos daiktus, žmones... Visi manimi didžiavosi. Kartą užėjusi giminaičių kaimynė išsižiojo, kai būdama įsitikinusi pasakė, kad, matyt, nesuprantu, ką jie tarpusavyje kalba, o aš jai potugališkai atsakiau, kad mielai pasišnekėsiu jos gimtąja kalba", - prisimdama juokėsi K.Prunskienė.

Grąžinta širdingumo skola

Po jausmingos viešnagės pas tėvo giminę Brazilijoje glaudus ryšys su Pietų Amerikoje gyvenančiais giminaičiais kiek nutrūko. Tačiau kai tragiškai žuvo buvusios premjerės pusbrolis, kuris taip atsidėjęs tolimos viešnagės metu ją mokė portugalų kalbos, ir vieniša liko jo našlė Carmen su dviem berniukais Vladu ir Leonu, San Paule mokyklą baigusius vaikinukus K.Prunskienė pasikvietė į Lietuvą. "Vienas po kito jie atvažiavo studijuoti, sutvarkėme jų pilietybės reikalus, po kurio laiko, išėjusi į pensiją, atvyko ir jų mama. Iš pradžių jie nekalbėjo lietuviškai, o dabar Lietuvoje jaučiasi kaip namie", - šypsojosi pašnekovė.

Carmen apsigyveno K.Prunskienės tėviškėje prie Labanoro girios, pradėjo dirbti politikės sūnaus bendrovėje ir tapo sodyboje nuo seno gyvenančios garbaus amžiaus K.Prunskienės tetos gera kompanione. "Keistai susiklostė likimas - Vlado ir Leono močiutė, mano teta iš tėvo pusės, visą gyvenimą be galo norėjo grįžti į Lietuvą. Per karą broliai ją išsivežė beveik per prievartą. Kai buvome nuvykę pas tetą, ji taip kankinosi: "Noriu su Kazimiera grįžti, noriu namo į Lietuvą." O dabar jos anūkai įvykdė močiutės pageidavimą. Matyt, jos dvasia vaikaičiuose gyvena", - likimo vingiu stebėjosi K.Prunskienė, padėjusi vyrukams tvirtai įleisti šaknis Lietuvoje.

Laiškas į girią

Po įtempto savaitės darbų maratono K.Prunskienė kiekvieną savaitgalį skuba į tėviškės sodybą pailsėti, atsipalaiduoti gamtos prieglobstyje. "Moku greitai pailsėti - tiesiog išeini pasivaikščioti po girią, pasidairai, kur čia tos bruknės ar voveraitės, ir nuovargį kaip ranka nuima", - šypsojosi pasakodama politikė. Nuo vaikystės girioje ji jaučiasi kaip namie, pasiklydusi buvo tik porą kartų.

"Moterys sakydavo: "Šita tai visą girią mintinai žino. Mums atrodo, kad šiemet nėra bruknių, o ji randa", - juokėsi pašnekovė. Politikė papasakojo nutikimą, nuskambėjusį kaip žinomas literatūros kūrinys, kuriame anūkas rašė laišką seneliui į kaimą. "Kartą atėjo toks laiškas iš Vokietijos: "Kazimierai Prunskienei, Lietuva, Labanoro giria." Kažkas perskaitė mano knygą "Gimiau Lietuvoje", kurioje buvo parašyta - gimiau nedideliame kaime Labanoro girios pakrašty. Laiško autorius suprato, kad kaimo pavadinimas yra "Labanoro giria", taip ir parašė. Tačiau laiškas mane sėkmingai pasiekė", - juokėsi Gintarinė ledi.

K.Prunskienė prisipažino, kad butas Vilniuje jai tik kaip savotiškas viešbutis, jam puoselėti politikė jėgų beveik neskiria. "Ateinu tik pernakvoti, o penktadienį į darbą pasiimu krepšį, į kurį sudėti daiktai, reikalingi savaitgaliui sodyboje. Mano namai yra ten. Ten mano kiemas, ten yra gėlių, ten pamirštu, kaip esu apsirengusi, ir nežiūriu į veidrodį", - patikino ilgus metus politiniam Lietuvos gyvenimui skyrusi ponia Kazimiera.

Išmokė brazilę grybauti

Visi trys K.Prunskienės vaikai - dvi dukros Rasa ir Daivita bei sūnus Vaidotas - puikūs kulinarai. "Nuo mažens sūnus labai mėgo gaminti - kepti vištą, virti plovą, kartą grįžusi iš darbo radau iškeptų net kelių rūšių sausainių. Vyriausioji dukra tobulai moka gaminti lietuviškos virtuvės patiekalus ir saldumynus, o jaunėlė žavisi italų, kinų, brazilų valgiais", - šeimos kulinarinius ypatumus atskleidė moteris.

Tačiau politikė prisipažino, kad sodyboje maitintojos vaidmuo dažniausiai tenka jai. "Labai mėgstu gaminti būdama kaime. Grybus marinuoti. Šiemet, be baravykų, dar ir rudmėsių užmarinavau. O mano brazilė Carmen tapo tiesiog fanatiška grybautoja", - juokėsi K.Prunskienė.

Pašnekovė pasakojo, kad Carmen kartą buvo paklydusi girioje, bet greit išmoko orientuotis nepažįstamame miške ir daugiau nebeklaidžioja. "Žiūriu - ji prigrybavusi, pridžiovinusi baravykų. O kaip ji mus lepina braziliškais saldumynais! Pirštus laižome valgydami Carmen pagaminta creme brule gardumyną", - tamsiaodės giminaitės sugebėjimais žavėjosi politikė.

Pasak K.Prunskienės, lietuviškus gardėsius Carmen papildė ir nuostabiais braziliškais cukatais, kuriuos moka tobulai gaminti. "Ji nieko neišmeta - arbūzų ar melionų žievelės jos rankose virsta fantastiškais skanumynais. Koks tai yra delikatesas! Nupjovusi kietą žievę Carmen supjausto likusias apgraužtas žieveles kubeliais, išverda jas cukraus sirupe su gvazdikėliais ir kitais prieskoniais. Nuostabiai skanu", - aikčiojo dėl brazilės fantazijos K.Prunskienė. Jos gaminamą obuolių sūrį Carmen taip pat įsigudrina pagardinti cukatais, kokoso riešutais. Akivaizdu, kad likimo mestelėtos braziliškos spalvos puikiai įsikomponavo lietuviškos Labanoro girios fone.

Biografijos faktai

* K.D.Prunskienė - Politikė, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė.

* Ji gimė 1943 metais Vasiuliškėse, Švenčionių raj.

* 1965-aisiais su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą.

* 1978 metais - Vilniaus universiteto docentė, 1986-aisiais tapo ekonomikos mokslų habilituota daktare.

* 1986-1988 metais dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, 1988-1989 metais - Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore, profesore, o 1989-aisiais - Lietuvos TSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoja.

* Politinę veiklą pradėjo 1988 metais. Tapo viena iš pagrindinių Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių.

* Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-1991-aisiais buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrė pirmininkė.

* Nuo 2001 metų pirmininkavo Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjungai.

* 1996 ir 2000 metais išrinkta į Seimą nuo Molėtų ir Švenčionių rajonų.

* Šiuo metu vadovauja Lietuvos liaudies partijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"