TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Britų scenaristas ir kino režisierius norėjo būti rašytoju

2016 08 16 9:59
Filmų „Pavojingi ryšiai“, „Visiškas užtemimas“,"Tylusis amerikietis" kūrėjas Christopheris Hamptonas prisipažįsta visada norėjęs būti rašytoju. Jill Furmanovsky nuotrauka

Septyniasdešimtmetis britų kino scenarijų autorius ir režisierius Christopheris Hamptonas su užsienio žiniasklaida dalijosi mintimis apie savo darbą, spektaklius ir filmus. Be kita ko, filmų „Pavojingi ryšiai“, „Visiškas užtemimas“,“Tylusis amerikietis“ kūrėjas prisipažino visada norėjęs būti rašytoju.

– Ką jaučiate, kai aktoriai pakeičia žodžius arba replikas jūsų parašytame scenarijuje?

– Anglijoje scenarijus yra šventas dalykas, ypač teatre. Tokia tradicija. Netenka susidurti, kad aktoriai norėtų visiškai perkurti scenarijų. Kitas reikalas, kai kalbama apie bendradarbiavimą su labai gerais aktoriais.

Tuomet jie gali pateikti ką nors nauja, savo gyvenimo istoriją, intelektą. Kartais korekcijos būna gana konstruktyvios, tai padeda pažvelgti į savo darbą kitomis akimis. Dirbdamas filmavimo aikštelėje esu atviras visiems naujiems sumanymams.

Christopheris Hamptonas - filmo "Įsivaizduojant Argentiną" ("Imagining Argentina") scenarijaus autorius ir režisierius.

Kruopščiai viską planuoju, bet palieku vietos ir spontaniškiems sprendimams. Naujausiame filme „Įsivaizduojant Argentiną“ („Imagining Argentina“), kuriame dirbau kaip scenaristas ir režisierius, vis nepavyko įgyvendinti vienos idėjos. Ir tada pasakiau pagrindinio vaidmens atlikėjai Emmai Thompson: „Perrašyk tą sceną, juk tu gavai „Oskarą“ už geriausiai adaptuotą scenarijų.“ Ji taip ir padarė. Jos versija buvo daug geresnė – būtent ją ir filmavome.

Apie Holivudo aktorius

– Tame filme vaidino ir Antonio Banderasas. Koks jo požiūris į darbą filmavimo aikštelėje?

– Jis tikras profesionalas ir aktorius iš didžiosios raidės. Iš visų aktorių, su kuriais teko kad nors dirbti, jis būtent tas žmogus, kuris žino, kaip kuo tiksliau perteikti kuriamo personažo charakterį. Buvau sužavėtas jo aktorinių gebėjimų.

– O Leonardo DiCaprio – kokie įspūdžiai apie jį iš filmavimo aikštelės?

– Leo labai talentingas. Buvau nustebęs dėl to, kad penkis tos pačios scenos dublius jis gali suvaidinti visai skirtingai. Negano to, jis leidžia režisieriui pasirinkti labiausiai vykusį variantą. Jis sumanus ir fotogeniškas.

– Ar žinote, kaip susiklostė aktorių karjera, kurie kitados vaidino jūsų filmuose?

– Taip, džiaugiuosi dėl jų. Turiu prisipažinti, kad seniai nesimačiau su Leonardo. Prieš keletą metų jis pasiūlė man imtis vieno scenarijaus. Deja, ta tema nesudomino. Kai siužetas nesudomina, nejauti jokio emocinio atsako – tokio darbo negali imtis.

Jeanas Nicolas Arthuras Rimbaud - literatas, pakeitęs prancūzų poeziją ir literatūrą nuo pat šaknų ir įkvėpęs garsų britų scenaristą parašyti pjesę./3ammagazine.com nuotrauka

Gaila jaunų scenaristų

– Ar režisieriai ir scenaristai įsimyli pagrindinius savo juostų herojus? Yra tekę įsimylėti moteris, kurias pats sukūrėte?

– Manau, kad taip.

– Scenaristai ir dramaturgai patiria vis didesnį režisierių ir prodiuserių spaudimą?

– Dabar scenaristams patikima daug mažiau nei mano jaunystės metais. Man labai gaila jaunų scenaristų. Jiems tenka patirti didelį spaudimą iš žmonių, turinčių nemenką įtaką dramaturgijos pasaulyje.

Visi linkę kištis į scenaristo darbą. Man pasisekė, kad 1970 metais, pradėjus rašyti scenarijus televiziniams projektams, tebuvo trys kanalai.

Jų vadovams buvo reikalingos idėjos ir asmeninis įnašas, kontekstas. Profesionalo kelias prasidėjo būtent tokioje aplinkoje. Kad ir „Pavojingi ryšiai“, pasirodę 1980 metų pabaigoje. Visas kino juostos pastatymas kilo iš pirmapradžio scenarijaus, be ypatingų taisymų. Dabar kiekvienas scenaristas susiduria, kad jo parašytas tekstas perleidžiamas per mėsmalę.

Kūrybos kančios

– Kiek laiko brandinote idėją apie pjesę, kuri tapo filmo „Visiškas užtemimas“ pagrindu?

– Parašiau šią pjesę būdamas dvidešimt vienų. Kaip seniai tai buvo! Pirma mintis apie šį kūrinį aplankė mane dar paauglystėje.

Rašytojui George'ui Steineriui - aštuoniasdešimt septyneri. Jis neduoda sutikimo statyti spektaklių pagal savo novelę, nes iki šiol yra paveiktas negatyvios žmonių reakcijos./en.wikipedia.org nuotrauka

Tuo metu labai patiko Jeanas Nicolas Arthuras Rimbaud. Jis pradėjo rašyti vos šešiolikos metų, o sulaukęs devyniolikos metė šį užsiėmimą ir daugiau niekada prie jo negrįžo. Tai literatas, pakeitęs prancūzų poeziją ir literatūrą nuo pat šaknų. Ši istorija mane pakerėjo. Ilgą laiką galvojau parašyti pjesę, kol 1967-aisiais pavyko tai padaryti. Studijavau universitete prancūzų ir vokiečių kalbas. Pasitaikė galimybė metams palikti studijas. Išvykau į Vokietiją, kad patobulinčiau vokiečių kalbą. Pavyko įsidarbinti viename Hamburgo teatre, bet dirbti ten buvo nepakenčiama, todėl po dviejų mėnesių viską mečiau ir išvykau į Paryžių. Ten surinkau visą informaciją apie J. N. A. Rimbaud. Būtent Prancūzijos sostinėje ir atsirado ši pjesė.

Pirmą kartą ją pristačiau Londone. Tada mūsų laukė visiška nesėkmė.

– Kodėl?

– Kritikams nepatiko pastatymas, buvo ne prie širdies. Negaliu tiksliai įvardyti, kodėl nepatiko. Kilo problemų dėl cenzūros. Pirmieji spektakliai vyko prižiūrimi policijos – ji turėjo įsitikinti, kad pastatymuose nėra temų, kurios tuo metu buvo tabu. Galiausiai patyrėme kritikų nepasitenkinimą.

Keistas spektaklis

George'o Steinerio fantastinė novelė Christopherį Hamptoną įkvėpė teatro pastatymui, bet jis nebuvo sėkmingas./goodreads.com nuotrauka

– George'o Steinerio fantastinė novelė jus įkvėpė teatriniam pastatymui.

– Akstinas perkelti šią filosofinę novelę į teatrą buvo neįtikėtina jos fabula: pagal siužetą devyniasdešimtmetį Adolfą Hitlerį randa gyvą džiunglėse. Žmonės sumano pervežti jį į Izraelį, stoti prieš teismą. Deja, visi pasiklysta ir nusprendžia patys surengti teismą.

Per visą spektaklį nė vienas herojų neištaria nė žodžio, tik pačioje pabaigoje žiūrovai išgirsta pusvalandį trunkančią A. Hitlerio kalbą.

Beje, Alecas McCowenas, aktorius, scenoje įkūnijęs A. Hitlerį, – vis dar gyvas, daugelio apdovanojimų laureatas. Įspūdžio, kaip jis suvaidino kruvinąjį diktatorių, neįmanoma apsakyti žodžiais. Novelės sumanymas labai įdomus. Deja, žmonės protestavo prieš spektaklio rodymą. Žinau, kad dabar G. Steineriui aštuoniasdešimt septyneri. Jis neduoda sutikimo statyti spektaklių pagal savo novelę, nes iki šiol yra paveiktas negatyvios žmonių reakcijos.

Parengė EVELINA JOTEIKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"