TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Broliai Patackai ir vandens laikrodis

2008 03 08 0:00
Kelerius metus signataro A.Patacko skaitomiausia knyga yra apie japonų samurajus.
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Patackui ir poetui Gintarui Patackui laiko sąvoka tokia pat svarbi, kaip kasdienės duonos valgymas. Broliai laiką skaičiuoja kiek neįprastu vandens laikrodžiu, vadinamu graikišku žodžiu "klepsidra". Prabėgusį laiką rodo į indą lašančio vandens lygis.

Viename eilėraštyje poetas G.Patackas pavartojo žodį "klepsidra". Būtent to eilėraščio posmą jo brolis politikas A.Patackas pacitavo savo straipsnyje, skirtame Vasario 16-ajai, - pavadino jį "Istorinio laiko klepsidros".

Jau vien tuo broliai vienas į kitą panašūs, nors abu lyg susitarę tvirtina priešingai: esą jie tokie skirtingi savo gyvenimo būdu, kad jų keliai beveik nesusikerta, nors gyvena tame pačiame mieste. Retai susitinka, o dar rečiau dalijasi kasdieniais gyvenimo rūpesčiais.

Tačiau tai nereiškia, kad du garsūs broliai kauniečiai yra vienas kitam svetimi ir vienas apie kitą nieko nežino. Juos, besisukančius klepsidros laiko ratu, pats gyvenimas kaskart išprovokuoja daryti iššūkius. Didelio atgarsio sulaukė Kovo 11-osios Akto signataro A.Patacko atsisakymas dalyvauti Vasario 16-osios ceremonijoje prezidentūroje, kur jam turėjo būti įteiktas Vyčio kryžiaus ordinas. Poetas G.Patackas ne tiek dėl solidarumo su broliu, kiek vadovaudamasis savo prigimtimi, būtų panašiai pasielgęs kitoje aplinkoje. Vieši pasirodymai jam niekada neteikia didelio malonumo. Tad jei būtų galėjęs, būtų atsisakęs dalyvauti knygų mugėje Vilniuje, kur buvo pristatoma jo eilėraščių knyga "Lapė, rožė ir bambukas".

Užkliuvo pažiūros

Rašymas tiek vienam, tiek kitam yra toks pat būtinas, kaip ir kiti dalykai. Tik jų rašymo pobūdis kitoks: poetas kuria eiles, o politikas rengia publicistinius straipsnius. Algirdas iš dalies nustebino brolį poetą, kai 2002 metais kartu su bendraautoriumi Aleksandu Žarskumi išleido "Virsmo knygą", kurioje žvelgiama į mūsų protėvių kultūrą. Tad tai - ne meilės romanas ar poezijos eilės.

Kai susitikome, signataras rengė pranešimą Kovo 11-osios proga renginiui prezidentūroje. Į jo rankas pateko anų laikų svarbus dokumentas apie tai, kaip tuomet Lietuvos žmonės buvo verčiami būti kolaborantais.

Jau kelerius metus signataro A.Patacko skaitomiausia knyga yra apie japonų samurajus. Ją politikas laiko po ranka kaip maldaknygę. "Man jau artėja pensija. Sakyčiau, tai taip pat įdomus gyvenimo etapas. Dvasinę ramybę man suteikia samurajų filosofija. Kiekvieną dieną jie pradeda mintimi apie mirtį, parodydami tuo, koks brangus yra gyvenimas. Juk niekada nežinome, kada mums išmuš paskutinė minutė", - sakė buvęs Seimo narys A.Patackas. Šiuo metu jis aktyviai nedalyvauja politinėje veikloje.

Pasibaigus kadencijai Seime politikas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ir ėjo atsakingas pareigas. Tuo metu Lietuva rengėsi svarbiam momentui - turėjo paaiškėti, ar būsime priimti į NATO. A.Patackas buvo vienas tų diplomatų, kurie itin daug dirbo, kad mūsų šalis taptų visateise Vakarų karinio aljanso nare. Būtent tada kaunietis išgirdo jam nepalankų nuosprendį: buvo atleistas iš darbo ministerijoje. Kuo A.Patackas neįtiko aukštiems pareigūnams?

"Gyvenime du kartus buvau atleistas iš pareigų dėl savo įsitikinimų: pirmą kartą - anų laikų Lietuvoje, antrą - nepriklausomoje Lietuvoje. Mano pažiūros kai kam ir dabar nepatinka", - sakė jis. Be darbo politikas neliko - įsidarbino karininkų ramovėje Kaune, ir iki šiol ten dirba.

Laisvė - didžiausia vertybė

Kokia dabartinė laisvės idėja, kuriai A.Patackas paskyrė visą savo gyvenimą? Į tai atsakydamas buvęs Seimo narys pabrėžė: "Laisvė yra didelė atsakomybė. Tai - dieviška kategorija. Jeigu Dievas davė žmogui laisvę, tai rodo, kad Aukščiausiasis mus beveik priartino prie savęs. Ne gerovė, o laisvė yra didžiausia vertybė. Kas Sausio 13-osios naktį siurbtelėjo laisvės oro, to jausmo niekada nebeužmirš."

Sakoma, jog laisvė ir mirtis - neatskiriami dalykai. A.Patackas šią mintį pratęsė: "Man gėda prieš tuos partizanus, kurie guli pamiškėse, taip pat prieš Romą Kalantą, kad esu gyvas. Jaučiu jiems didelę skolą. Joks medalis jos neišpirks. Stengiuosi gyventi sąžiningai ir dorai. Niekada dėl garbės neparsiduosiu."

Ar Vyčio kryžiaus ordino atsisakė dėl jų, laisvės kovotojų? Pasak A.Patacko, šis klausimas yra egzistencinis: "Šioje akistatoje kas nors turi būti teisus. Jei teisus jis, buvęs mano tardytojas, irgi apdovanojamas tuo pačiu ordinu, tada neteisus visas mano gyvenimas. Būti viename sąraše, stovėti greta per apdovanojimų ceremoniją - vadinasi, pripažinti šį savo neteisumą. Ir ne tik savo, bet ir bendražygių, laisvės kovų dalyvių, taip pat tūkstančių Lietuvos gynėjų, atgulusių pamiškėse. Tai reikštų išduoti jų atminimą ir įvardyti jų beprasmę kovą. Todėl atsisakiau dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, kol nebus atkurta tiesa ir teisingumas."

Kas dabar džiugina gyvenime, kai lyg ir nereikia kovoti dėl laisvės?

Anot A.Patacko, yra daug malonių dalykų: "Gal jau pradėjau senti, kad vis dažniau glaudžiuosi prie anūkų ir krikštavaikių. Jų turiu visą pulką."

Bambukiškos metamorfozės

Sakoma, jei nori sutikti poetą G.Patacką, eik į Laisvės alėją - ten jį rasi. Laisvės alėja jam - kaip aktoriui scena: prisijaukino ir neketina apleisti, nors pasikeitė laikai ir nėra garsiosios kavinės "Tulpė", kurioje nuo senų laikų lankėsi Kauno garsenybės. Dabar Gintaras dažniausiai sėdi vienas prabangiame restorane, kurį taip pat "prisijaukino", gurkšnoja kavą ir stebi pro langą praeivius. Kartais, lyg būtų bibliotekoje, perskaito visus laikraščius. Jau kuris laikas poetas neima į burną alkoholio, bet cigaretės dūmo dar neatsisakė. Dar jis laikosi ypatingos dietos.

Ką gali žinoti, gal čia, rymant prie lango, slapčia atsėlino įkvėpimas, paskatinęs parašyti "Dviveidį Janą" ar naujausią, jau šešioliktą, eilėraščių knygą "Lapė, rožė ir bambukas". Poetas cituojamas literatūros istorijos vadovėliuose, jo poezija patenka į antologijas.

Kaip visuomet G.Patackas postringauja apie kasdienybę ir kūrybą poetinėmis metaforomis bei nutylėjimais, ir jį suprasti reikia tarp eilučių. Mėgsta pasvaičioti erotikos temomis, bet kalba taip, tarsi stengtųsi nuo kažko apsiginti. Interviu paprastai nedalija, tad "bliuznydamas" leidžia suprasti: "Daugiau manęs neklausinėkite."

- Kadangi pradėjome kalbėti apie meilę, sakyk: kas tau yra meilė?

- Meilę dabar galima rasti internete, net nereikia iš namų išeiti. Į interneto pažinčių skyrių įnikę ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji. Taip masturbuojasi iki koktumo, tad vargu ar jie skaito poeziją. Jie nuo poezijos vemia, kaip aš - nuo komunistinės literatūros.

- Kokios meilės potekstė slypi eilėraščių knygoje "Lapė, rožė ir bambukas"?

- Šie žodžiai man patinka garsiniu požiūriu ir turi simbolių potekstę, todėl juos ir pasirinkau. Lapė - tai parbėgusi ir gaištanti poezijos mūza, maitinta ir platoniška, ir šėtoniška meile. O bambukas... Jų vis daugėja (suprask kaip nori - aut.). Nuo tada, kai parašiau tą knygą, kaskart vis gaunu puokštę su sausa lazda. Pamerkiu, o ši vandenyje išleidžia šaknis ir žaliuoja, žmonos Tautvydos (Gintaro žmona - poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė - aut.) prižiūrima.

- Kokį įspūdį paliko knygų mugė, per kurią pristatei šią poezijos knygą?

- Kai pamačiau nutįsusią kilometrinę eilę prie kasų, pamaniau, kad tiek žmonių susirinko dėl manęs (tai sakydamas poetas ironizuoja - aut.). Prasibrauti pro minią buvo neįmanoma. Atlikau savo įsipareigojimus leidyklai. Didelio malonumo nejaučiu. Gerai, kad žmonės karštligiškai perka knygas. Bet man svarbiau - skaitymo menas. Juk šie metai paskelbti skaitymo metais.

Įžymus jaučiuosi, kai rašau. Tada esu pranašesnis už minią puse galvos. Tačiau po įkvėpimo ateina iškvėpimas. Apninka liūdnos mintys, lenda įkyrios abejonės. Jau nekalbu apie tai, kad Lietuvoje kūrėjai stipriai pralaimi krepšininkams... Apskritai tokios profesijos "poetas" pasaulyje nėra.

(Broliai Patackai baigė studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute. Algirdas tęsė mokslinę veiklą, bet anuomet dėl politinių pažiūrų buvo atleistas iš darbo. Redagavo leidinius "Lietuvos ateitis", "Pastogė", 1986-1987 metais buvo įkalintas. Gintaras inžinieriaus duonos taip ir neragavo - aut.)

Vietoj meditacijos svajoja

- Ar kai rymai restorane Laisvės alėjoje, ateina įkvėpimas?

- Anksčiau su draugais susitikdavau Laisvės alėjos pradžioje, mūsų pramintoje kavinukėje "Bella toskana", bet ją uždarė. Aš negeriu, o pagurkšnoti arbatos galima ir čia. Klausi apie dietą? Jei man kas duotų tūkstantį litų, gal ir pasakyčiau, kaip pradėjau sveikai gyventi.

Sėdžiu čia, pro šalį eina žmonės, ir jaučiuosi įvykių sūkuryje. Dar klausi apie įkvėpimą? Galiu dalytis įkvėpimu su kitais, tikrai būtų negaila, bet kad manęs niekas to neprašo.

- Esi kitoks nei kiti poetai - užaugai ant asfalto, gyveni mieste ir tau patinka triukšmas?

- Dabar madinga medituoti. Man užtenka pasvajoti, tada gerai jaučiuosi. Taip giliai nelendu.

- Poezijos knygoje "Dviveidis Janas" su kaupu - mirties dvelksmo. Joje yra daug tavo išgyvenimų, nes esi netekęs dviejų vaikų?

- Mirtis nėra išnykimo būsena. Tai kitas virsmas, persikūnijimas. O gal ir išsilaisvinimas. Tačiau ne visiems pavyksta peržengti mirties slenkstį.

- Gal geriau pakalbėkime linksmesne tema - išleidai knygą vaikams "Dangaus žvėrys"...

- Taip jau atsitiko, kad ją išleidau veikiamas žmonos. Ta knyga labai "marcinkevičiūtiška". Mes dalijamės savo mūzomis. Manau, mane supras vaikai, kurie skaitys tą knygą. Tačiau saviems nelinkėčiau poeto "profesijos". Rašymas - baisi katorga. Broliui nesu parašęs nė eilutės. Ir nemokau jo, kaip reikia rašyti. Jei brolis rašo, tai jo reikalas.

Savo vaikus visų pirma mokau būti žmonėmis, kad jie nedarytų blogų darbų. Mano anūkui - jau 14 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"