TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Brūzgų dėmesys ypatingiems sūnums

2008 04 26 0:00
J.Brūzgos tėvai yra muzikos pedagogai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Pagal tradiciją, Jurgines švęsti reikia jau išvakarėse", - pasakė Jurgio Brūzgos mama ir pakvietė paragauti pyrago, kurį iškepė sūnui vardadienio proga. Dainininkas, Lietuvos televizijos šou "Iššūkis žvaigždėms" dalyvis ir "Dainų dainelės" vedėjas Jurgis tėvus aplankė vėliau. Tądien, antradienį, tėvai Valerija ir Romualdas Brūzgos papasakojo apie save ir du sūnus - populiarųjį vyresnėlį ir neįgalųjį jaunėlį.

Ji kilusi iš Zarasų rajono. Jis - iš Šiaulių. Susitiko Klaipėdoje. Kaip vienoje dainoje: "Susitiko ir patiko"... Nors iš tiesų viskas buvo kiek kitaip: beveik prieš 30 metų Valerija ir Romualdas Klaipėdoje pradėjo studijuoti chorvedybą. Ketverius metus buvę tiesiog draugai, penktaisiais pamažu pradėjo suprasti, kad jaučia vienas kitam kai ką daugiau. "Buvome draugai ir, žiūrėk, nebe draugai", - juokiasi V.Brūzgienė, prisimindama, kaip prasidėjo jos ir dainininko J.Brūzgos tėčio Romualdo meilės istorija.

Gėlių nedovanojo

Kai studijavo, abu gyveno tame pačiame bendrabutyje. Romualdas nuolat gerdavo arbatą savo kurso draugės kambaryje. Gėlių simpatijai nenešdavo. "Mūsų meilė labiau gyvenimiška, nei romantiška", - šypsosi V.Brūzgienė. Vyras ir dabar nedažnai dovanoja žmonai gėlių, bet ji nepyksta: "Jei atneštų puokštę, žino, kad gautų velnių", - sako moteris. "Gėlių namie netrūksta, nes abu dirbame pedagoginį darbą ir gauname jų įvairių švenčių proga", - žmonai pritaria vyras.

Baigę studijas jaunuoliai išsiskyrė - Romualdas grįžo į Šiaulius, o Valerija gavo paskyrimą į sostinę. "Turėjo važiuoti viena kurso mergina, bet paskutinę akimirką ji kategoriškai atsisakė. O aš sutikau", - prisimena moteris.

Gyvendami skirtinguose miestuose buvę kurso draugai susirašinėjo, dažnai susiskambindavo. Galiausiai suprato, kad ilgisi vienas kito. Ir vėl pagelbėjo likimas - R.Brūzgai teko atvykti į Vilnių tarnauti armijoje. Į Šiaulius jis nebegrįžo. Dar būdamas armijoje vedė savo kurso draugę Valeriją.

Kaip ir daugeliui jaunų žmonių, savarankiško gyvenimo pradžia Vilniuje Brūzgoms nebuvo lengva. Jaunavedžiai išsinuomojo "priestatėlį" sostinės Ratnyčios gatvėje. Čia buvo ir lauko virtuvė, ir sandėliukas. Būtent šioje vietoje gimė pirmasis Valerijos ir Romualdo sūnus Jurgis.

Susidraugavo su A.Noviku

"Nelabai ką turime pasakyti apie Jurgį, buvo geras vaikas", - kukliai šyptelėjo V.Brūzgienė, sužinojusi, kad noriu pasikalbėti apie Jurgį tais laikais, kai jo nepažinojo visa Lietuva. Vis dėlto tėvai turėjo ką papasakoti apie vyresnįjį sūnų.

Pradėjęs eiti į mokyklą, Jurgis buvo labai judrus ir veiklus. Pirmaklasį sūnų tėvai užrašė į berniukų chorą "Ąžuoliukas". "Nors dabar jis sako, kad nelabai norėjo, anuomet nesiskundė", - prisimena mama. Bet Jurgis chore dainavo neilgai, tėvai nusprendė, kad dažnai sergančiai atžalai bus geriau kartu su jais sostinės Vaikų ir jaunimo centre. Ten jis lankė "Nykštukų mokyklėlę", mokėsi kalbų, piešti, šokti. Vėliau V.Brūzgienė nedrąsiai paklausė Artūro Noviko, ar sūnus galėtų dainuoti jo vadovaujamame džiazo ansamblyje. Nuo tos dienos prasidėjo iki šiol trunkanti J.Brūzgos ir A.Noviko draugystė.

Senoliai - muzikantai

Tėvai, muzikos pedagogai, skatino Jurgį rinktis muzikanto kelią, namie buvo daug muzikos instrumentų. "Matyt, tokie genai. Mes iš pradžių gyvenome Kazlų Rūdoje, o tėtis sugalvojo persikelti į Šiaulius. Pagrindinis argumentas - ten buvo muzikos mokykla. Muzikantai buvo ir proproseneliai", - prisimena R.Brūzga. Žmona jam paprieštarauja: "Tu per daug nesigirk, nes ir mano senelis buvo giesmininkas, o Jurgis gavęs jo vardą." Taip juokais besiginčydami sutuoktiniai bando atrasti muzikalios giminės siūlo galą.

Pasiūlė būti vairuotoju

Paauglystėje Jurgis mėgo krepšinį, žaidė už S.Nėries gimnaziją, kurioje mokėsi. Bet jam dar patiko dainuoti. Tik nelabai norėjo mokytis Karoliniškių muzikos mokykloje. V.Bruzgienė dar ir dabar prisimena, kaip mėgino sūnų spausti. "Juk kaip tikra mokytoja esu pedantė!" - šypsosi mama. Ji prisimena, kaip kartą Jurgis kankinosi, kai reikėjo groti pianinu. Tada sūnui pasakė: "Gerai, negrok, būk vairuotojas!" Po tokių žodžių berniukas iškart puolė prie instrumento. "Nei prieš vieną specialybę nesu nusistačiusi, tiesiog tuo metu būtent taip pasakiau. Bet jo reakcija mane sužavėjo", - juokiasi V.Brūzgienė.

Paauglystė daugeliui turbūt asocijuojasi su bėgimu iš namų, konfliktais su tėvais, bandymais vartoti svaigalus ir savęs ieškojimu. J.Brūzgos tėvams to patirti neteko. "Niekada nebijojau, kad pradės vartoti narkotikus ar nueis klystkeliais. Žinoma, tokių buvo ir tarp jo draugų, bet sūnus mums to nesakė, o pats prie jų neprisidėjo", - teigia Jurgio mama.

Paauglystėje tėvai sūnui leido būti savarankiškam. V.Brūzgienė kartais tėčiui sakydavo: "Tu pasišnekėk su juo apie mokslus, paklausinėk." Šis atkirsdavo: "Ko man lįsti prie jo, kai tu nuolat kamuoji." Dabar tą prisimindami abu juokiasi. Jiems atrodo, kad darė tai, ko tuo metu reikėjo: keliauti reikėjo pinigų - davė, baigiant mokyklą - korepetitorių - ieškojo. Mokytojai, muzikos vadovai nesiskundė, tad ir tėvams buvo ramu.

Kadangi Jurgis buvo labai užsiėmęs, neturėjo kada merginos ieškoti ir į pasimatymus vaikščioti. Bendravo su panelėmis iš savo aplinkos. Ir dabartinė draugė Akmėja, su kuria gyvena sodo namelyje, yra džiazo ansamblio narė.

"Duok saldainį"

Šiuo metu J.Brūzga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtame kurse studijuoja džiazo vokalą. Dar dalyvauja Lietuvos televizijos projekte "Iššūkis žvaigždėms" ir yra "Dainų dainelės" vedėjas. Tėvai stebi kiekvieną sūnaus pasirodymą, sako pastabas, kritikuoja. "Bet mes esame kitos kartos, vaikams nebeįdomi mūsų nuomonė", - šypteli R.Brūzga.

Jurgis pasvajoja apie džiazą, stalo dainos jam neįdomios, tokių net neklauso. "Sakau jam: jei publika nori saldainio, duok jį. Bet jis sau to neleidžia", - pasakoja V.Brūzgienė.

Jurgis eina sunkesniu keliu ir nori būti profesionaliu atlikėju.

Vis dėlto gerai atliekamas populiariąsias dainas jis vadina "geru popsu". Būtent tokias šiuo metu dainuoja televizijos projekte.

"Kad Jurgis pateko į pirmąjį "Dainų dešimtuką", turbūt pati "kalčiausia" buvo Lidija Rasutis, - nusišypso V.Brūzgienė. - Ji mokėsi dainuoti pas A.Noviką ir pasiteiravo, gal šis turintis ką pasiūlyti jai į partnerius vienam televizijos projektui." Ten pora užėmė trečiąją vietą.

Vyresnėlis gina jaunėlį

Jurgis nėra vienturtis sūnus. Jis turi trejais metais jaunesnį brolį Liną. Šis yra šiek tiek kitoks nei dauguma vaikų. Kai Linui buvo vienuolika mėnesių, gydytojai nustatė psichikos sutrikimų ir prognozavo, kad jis nevaikščios ir nekalbės. "Man buvo sunku per televiziją matyti, kaip dainuoja vaikai. Galvojau: manasis nei vaikščios, nei dainuos", - su ašaromis akyse pasakoja V.Brūzgienė. Tačiau Linas vaikšto! Bet nekalba ir turi elgesio sutrikimų.

Sergantį brolį Jurgis priėmė taip natūraliai, kad galėtų būti pavyzdys kitiems. Jei gatvėje vaikai pristodavo prie Lino ir užgauliodavo, vyresnėlis visuomet būdavo šalia ir gindavo jaunėlį. Seniau jie dalijosi vienu kambariu, dabar, kai Jurgis gyvena sodo namelyje, Linas turi savo erdvę.

Jaunėlis domisi aplinka: stebi žmones, ką jie veikia, ką kalba. Lino aistra - traktoriai ir statybos. "Prieina prie darbininkų statybose ir labai greitai susidraugauja. Būna, pamato juos ir, žiūrėk, po penkių minučių jau sėdi šalia", - sako Romualdas. Kaip ir visi vaikai, antroji Brūzgų atžala lanko mokyklą. Joje mokosi tokie kaip jis, tad tarp likimo nuskriaustų vaikų berniukui yra lengviau. Mokykla jam patinka - savaitgaliais jau rodo ženklus, kaip laukia pirmadienio, kad vėl ten nueitų. Tėvams šiltus jausmus Linas parodo prisiglausdamas, pabučiuodamas.

"Tinklas"

Šiuo metu R.Brūzga vadovauja "Spalvų orkestrui". Viskas prasidėjo nuo Lino. Iš pradžių orkestras dažniausiai atlikdavo liaudies dainas. Vėliau iš Vakarų perėmė spalvų tradiciją - taip pasidarė paprasčiau, atsirado galimybė aranžuoti kūrinius, parinkti įvairesnį repertuarą. Kiekvienam labai svarbu turėti bendraminčių, kad nesijaustų vienišas. "Tai vadiname "tinklu", - pasakoja Jurgio ir Lino tėtis. - Turime sukūrę "tinklą", ir mūsų veikla apima vis daugiau žmonių."

"Spalvų orkestre" yra daugiau kaip trys dešimtys 10-45 metų neįgaliųjų. Jiems čia patinka. Orkestras tampa antraisiais namais.

Linui patinka kolektyve, tik ne groti. Jis būna kartu, padeda nešioti instrumentus, prižiūrėti aplinką. Seniau ir Jurgis padainuodavo kartu su orkestru, dalyvaudavo muzikinėse stovyklose. "Kitą mėnesį rengiamas "Spalvų orkestro" jubiliejinis koncertas. Vyresnėlis irgi ten dalyvaus, atliksime bendrą kūrinį", - sako "Spalvų orkestro" vadovas R.Brūzga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"