TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Būgnai ir telegramos Majai Pliseckajai

2015 05 09 6:00
Maja scenoje. 2005-ieji. AFP/Scanpix nuotrauka

Socialiniuose tinkluose pilna Majos Pliseckajos. Jos šokio, interviu įrašų, nuorodų į įvairius straipsnius, pagarbos žodžių. Vadinasi, užuot sakę "sudie", vėl ir vis dar kartojame Ave Maya. Kaip kadaise Maurice’as Bejart’as. Ar Pierre’as Cardinas. Kaip Rodionas Ščedrinas – tai pasakęs keliais specialiai Majai sukurtais baletais ir, žinoma, kartojęs visą gyvenimą.

Kaip Hermanno Hesse’s ar Paulo Coelho mintys keliauja aforizmais virtusios Majos Pliseckajos citatos. Kaip nepasiduoti, nesusitaikyti, kovoti iki galo, atsišaudyti, trimituoti trimitais, mušti būgnus, skambinti telefonais, siųsti telegramas. Kariauti! Nes pergalės tik taip ir pasiekiamos. Pasak jos, net totalitarinius režimus priverčia pasiduoti atkaklumas, ryžtas, tvirta valia.

Ir kad charakteris – tai ir yra likimas. Taip pasakė pasaulinę šlovę pelniusi, tačiau daugybę karjeros suvaržymų patyrusi menininkė.

Jau seniai legendine vadinta balerina, viena garsiausių ir šlovingiausių baleto pasaulio asmenybių, praėjusią savaitę Vokietijoje mirė nuo infarkto. Primabalerinos 90-metis Maskvos Didžiajame teatre rudenį bus minimas be jos. Lyg ką nujausdama balerina vyrui sakė: „Kad tik ištempčiau iki to jubiliejaus.“ (Tarp daugybės apie M. Pliseckają sklandančių gandų yra ir toks, kad ji buvo pasijauninusi mažiausiai trejais metais.)

Dalis primabalerinos archyvo jos valia saugoma Vokietijoje, Berlyne, dalis – Rusijoje. Kostiumai – A. Bachrušino teatro muziejuje Maskvoje, Didžiajame teatre, Rusų muziejuje Sankt Peterburge. Gulbių rinkinys – irgi muziejuje Maskvoje.

Pasak mados istoriko Aleksandro Vasiljevo, prie namo Miuncheno centre, kur M. Pliseckaja ir R. Ščedrinas nuomojosi butą, tebededamos gėlės, dega žvakutės. Balerinos palaikai bus kremuoti, o pelenai išbarstyti virš Rusijos – ne dabar, vėliau, kartu su R. Ščedrino pelenais.

M. K. Čiurlionio Mūza

Lietuvos Respublikos pilietybė, šeimos sodyba Trakų rajone, įsigyta dar sovietmečiu, – M. Pliseckajos ir R. Ščedrino sąsajos su Lietuva.

Vilniuje gimė balerinos mama. Vilniuje 1975 metais buvo pastatytas R. Ščedrino baletas „Ana Karenina“, kuriam choreografiją kūrė M. Pliseckaja (ji – viena iš trijų spektaklio choreografų). Temperamentingoji primabalerina šoko šimtajame spektaklyje.

Antrąkart Vilniaus scenoje šį baletą statė Aleksejus Ratmanskis, o pagrindinį vaidmenį sukūrusi Eglė Špokaitė pelnė Tarptautinio M. Pliseckajos ir R. Ščedrino fondo apdovanojimą už nuopelnus baletui.

Mažai kas žino, kad M. Pliseckaja buvo rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gerbėja, jo knygose ieškojusi žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą ir likimus. Dviejų menininkų bičiulystės rašytinis paliudijimas – laiškai.

1986 metais Lietuvos kino studijos filme „Zodiakas“, režisuotame Jono Vaitkaus, kūrinyje apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, M. Pliseckaja įkūnijo vieną pagrindinių veikėjų – Mūzą (Menininką vaidino Grigorijus Gladijus). Ji taip pat kūrė choreografiją. Užtenka poros minučių įsitikinti, kad ekrane – itin savita kūrėja, ryški individualybė, didi artistė, apdovanota ypatingu stiliaus ir formos pojūčiu. Pasak kino kritiko Sauliaus Macaičio, neabejotina, išliekanti filmo vertybė – M. Pliseckajos šokis, kupinas universalios prasmės.

Žydė antisemitinėje valstybėje

Apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas (Glavred.info) teigia, jog M. Pliseckaja – priešinimasis sistemai, panieka sistemai, asmenybės pergalės prieš sistemą įrodymas. Jos gyvenimas klostėsi tragiškai nuo pat pradžių, nuo vaikystės: tėvas sušaudytas, motina ištremta, teta, balerina Sulamita Meserer, raginta, tiesiog versta atiduoti dukterėčią į vaikų namus. Daugelis stalininio košmaro aukų tuo metu padarė išvadą: reikia laikytis kamputyje, neišsišokti. O jei dar esi žydė antisemitinėje valstybėje... M. Pliseckaja padarė visiškai priešingą išvadą: reikia kovoti! Ji nepabūgo mesti iššūkių Didžiajam teatrui, kuris sovietiniais laikais, anot V. Portnikovo, buvo virtęs į baleto KGB su savo rangų sistema, diktatoriais ir skundikais.

Balerina nebijojo mesti iššūkių ir pačiam KGB. Apie tai ir kitus svarbius dalykus parašyta puikioje M. Pliseckajos knygoje „Aš, Maja Pliseckaja“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą.

Sodyba, kurioje sulėtėdavo laikas

M. Pliseckajos ir R. Ščedrino šeimos draugas Gintaras Kupčinskas LŽ pasakojo, kad garsioji pora į sodybą Lietuvoje pastaruosius trejus metus beveik nebeatvykdavo dėl Majos sveikatos.

„Susitikimus ir pokalbius su jais ypač malonu prisiminti, nes tokių žmonių reta, – sakė G. Kupčinskas. – Maja – nuostabi. Aštri, kategoriška, niekada nenutylinti savo nuomonės, neretai kritiškos. Ir – nuostabi.“

G. Kupčinskas prisiminė, kad M. Pliseckaja yra tvirtinusi, jog gydytojas Cemachas Šabadas, Kornejaus Čiukovskio Daktaro Aiskaudos prototipas (jam Vilniuje stovi Romo Kvinto sukurtas paminklas), iš tos pačios giminės kaip ir jos motina. G. Kupčinskas taip pat priminė, jog Amerikoje, būdama tarptautinio baleto konkurso vertinimo komisijos narė, M. Pliseckaja atstovavo Lietuvai, taip pabrėždama esanti Lietuvos Respublikos pilietė.

Tandemas: Maja Pliseckaja ir Rodionas Ščedrinas. / LŽ archyvo nuotrauka

Sodyboje Trakuose ji niekada nepamiršdavo trenažo, turėjo specialiai tam įrengtą salę. Šiltnamyje augo balerinos mėgstamos salotos. Išskirtinio grožio gamta ir puikiai sutvarkyta sodyba ne tik leisdavo pailsėti, bet ir nuteikdavo kurti, puoselėti naujus sumanymus. R. Ščedrinas ne kartą tvirtino, kad Lietuvoje jis nuveikiąs kur kas daugiau negu kitur. Čia laikas einąs kažkaip lėčiau.

Apie įvairias politines dabartinės Rusijos realijas M. Pliseckaja kalbėdavo kritiškai ir kategoriškai. Pasak G. Kupčinsko, menininkė niekada nepamiršdavo sovietmečiu patirtų nuoskaudų.

„Tokių įžymybių gyvenimas gana sunkus, – įsitikinęs G. Kupčinskas. – Sykį teko kartu būti kavinėje Vilniuje, matyti, kaip gerbėjai atpažįsta Mają ir kaip audringai reaguoja. Viena vertus, menininkui tai malonu, kita vertus, beveik jau pažeidžiama privati erdvė. M. Pliseckaja mokėjo bendrauti, bet vertino ir tam tikrą atstumą, atsiribojimą.“

Lietuviška sakmė

Gražių padėkos žodžių M. Pliseckaja yra išsakiusi ją operavusiam (trūkusį kelio raištį) Lietuvos medikui Narūnui Porvaneckui. „Geriausias pasaulio klinikas galėjusi pasirinkti šokėja buvo gydoma Lietuvoje ir liko sužavėta, o kad sustiprėtų po operacijos, važiavo į Palangą. Sakė – fantastika!“ – prisiminė G. Kupčinskas.

LŽ sveikino M. Pliseckają 85-mečio proga. Šį jubiliejų primabalerina šventė Miunchene ir buvo kiek nuvarginta sveikinimų srauto.

LŽ taip pat lankėsi M. Pliseckajos ir R. Ščedrino sodyboje Trakų rajone, kai kompozitorius Žalgirio mūšio jubiliejui sukūrė opusą „Lietuviška sakmė“. G. Kupčinskas saugo R. Ščedrino dovaną – kūrinio partitūrą su autoriaus ranka darytais pataisymais.

Maestro, per greitai grojate!

Baleto šokėjas Petras Skirmantas prisimena, kad dar mokydamasis menų mokykloje sostinės „Lietuvos“ kino teatre žiūrėjo filmą apie M. Pliseckają „Balerina“. Jau tada jos išskirtinumas darė nenusakomą įspūdį.

Pirmą kartą jiedu susitiko, kai Vilniuje buvo rodomas šimtasis „Anos Kareninos“ spektaklis. M. Pliseckaja kūrė pagrindinį vaidmenį, P. Skirmantas – Grafo Tuškevičiaus. Pokylio scenoje yra nedidelis šių herojų duetas. Jaunam artistui tai buvo nepaprasta patirtis, pasak šokėjo, tolygu nuskristi į Mėnulį.

„Išvakarėse Maja repetavo visą spektaklį, – pasakojo P. Skirmantas. – Ir ne „puse kojos“. Labai kreipė dėmesį į tempą. Dirigavo Jonas Aleksa - puikus dirigentas, bet mums, baleto žmonėms, nebuvo paprasta šokti jam diriguojant. Jei paprašydavome tam tikro tempo, pažadėdavo, bet paskui darydavo, jo žodžiais, kaip natose parašyta. Repetuodama trečio veiksmo pabaigą Maja sustojo ir pasakė: „Maestro, atsiprašau, jūs per greitai grojate, pauzės per trumpos.“ J. Aleksa sutiko pakartoti, bet padarė tai, kaip reikėjo jam. Tada Maja priėjo prie rampos ir paklausė: „Maestro, ar nesupratote, ką pasakiau?“ J. Aleksa parodė, kas parašyta partitūroje. Tada Maja padarė nedidelę pauzę ir pasakė: „O jūs nežinote, kad R. Ščedrinas šią muziką parašė man?“ Per spektaklį J. Aleksa padirigavo taip, kaip reikėjo jai, tiksliau, kaip reikalavo choreografija.“

Vėliau P. Skirmantui teko matyti nemažai „Anos Kareninos“ pastatymų, tačiau nė vienas neprilygo anam. Jo choreografija labai įdomi ir bene geriausiai atitinkanti muziką.

Vilniškis spektaklis buvo be galo mėgstamas žiūrovų.

Prie centrinės lazdos

„Paskui ne kartą ir ne du teko susitikti. Maja buvo nuoširdus, šiltas, paprastas žmogus. Bet dėl principinių dalykų galėjo būti labai kategoriška, ūmi. Niekada nenusileisdavo“, – teigė P. Skirmantas.

Didžiojo teatro „žvaigždžių klasėje“ pamokas vesdavo Majos dėdė Asafas Mesereras. Maja buvo jau brandaus amžiaus, bet visada stovėdavo prie centrinės lazdos. Kiekvieną dieną uoliai darydavo trenažą su visa klase. P. Skirmantui balerina yra sakiusi, kad iki trisdešimties metų galima ir nesimankštinti, viskas pavyksta savaime, bet jei nori ilgos karjeros, klasikinį trenažą privalai atlikti kasdien.

„Maja žinojo, kas yra, ir kiti turėjo elgtis su ja atitinkamai. Ji nenorėjo, kad būtų kitaip. Kai atvykdavau į Maskvą, visada pasikalbėdavome, nors ir trumpai. Maja domėdavosi, kas naujo Lietuvoje, kas statoma teatre. Man ji buvo ir kolegė, ir žvaigždė, kuria visada žavėjausi. Pasakyti, kad M. Pliseckaja gera balerina – tai nepasakyti nieko. Scenoje ji spindėjo labai ilgai, apie šešiasdešimt metų. Jei nebūtų žengusi koja kojon su stiliaus ir estetikos pokyčiais, nebūtų sulaukusi tokios sėkmės. Dabar internete plūstelėjo Majos įrašų, ir gana retų. Galima pažiūrėti, kaip ji šoko, tarkime, „Gulbių ežerą“ labai jauna ir praėjus tam tikram laikui. Visiškai nauja traktuotė! Pagal naujus klasikinio šokio standartus. Viskas kitaip. Jaunystėje – temperamentas, ugnis, degimas. Vėliau – labai švariai, akademiškai. Gebėjimas žengti su laiku - turbūt jos sceninio ilgaamžiškumo paslaptis, – svarstė P. Skirmantas. - Vėliau – spektakliai specialiai M. Pliseckajai. Kaip žinome, Karmen ji pirmą kartą šoko būdama daugiau kaip penkiasdešimties. Labai to norėjo. Kai Alberto Alonso su Kubos baletu gastroliavo Maskvoje, ji nuėjo pas choreografą ir pareiškė tokį norą. Turėjo tikslą, labai didelių ambicijų. Scena jai buvo svarbiausia, ir Maja siekė joje būti. Kiek istorijų, kai „Karmen“ neleista rodyti Didžiajame teatre! O kaip ji (anais laikais!) sugebėjo pasiekti, kad M. Bejart’as pastatytų jai kelis spektaklius: „Bolero“, „Aisedora“. Dar vieno - "Leda" - vis dėlto neleido rodyti Sovietų Sąjungoje. Šį spektaklį ji šoko su Jorge Donnu. Kad ir ko Maja imdavosi, viską dažniausiai vainikuodavo sėkmė arba triumfas. Jei kalbėsime apie klasikinį repertuarą - „Gulbių ežerą“, „Don Kichotą“, savo traktuotėmis ji įpūtė naujo vėjo. Kritikai iš pradžių ją neigė, peikė, bet praėjo kiek laiko ir Majos šokis, traktuotės tapo kanonais. Ją imta kopijuoti, nes tai buvo įspūdinga.“

Aistros – į kūrybą

Vienas rusų žurnalas, prieš keletą metų rašydamas apie M. Pliseckają ir R. Ščedriną, pavadino jų tandemą rusvaplaukių sąjunga. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi vienas iš kito.

M. Pliseckajos šokis nebūtų buvęs toks ekspresyvus, raiškus ir ugningas be įkvėpimo, kurį jai teikė susižavėjimas, įsimylėjimas, meilė, aistra.

Pirmasis M. Pliseckajos sutuoktinis – latvių kilmės Didžiojo teatro primarijus Maris Liepa. „Tarnybinis romanas“ buvo įsiplieskęs tarp M. Pliseckajos ir talentingo šokėjo Aleksandro Godunovo, kuris vėliau ryžosi prašytis politinio prieglobsčio Amerikoje.

M. Pliseckają visuomet supo gražūs vyrai, o apie jos romanus visada sklisdavo daug kalbų.

Aistringa, charizmatiška, išmintinga M. Pliseckaja. Ir labai racionali, praktiška, sumaniai palaikanti legendą.

„Ką tau dar įdomu būtų apie mane sužinoti, skaitytojau? – rašė ji. – Nei vaikų, nei senelių, nei mūsų mažesniųjų brolių – gyvūnų – neskriaudžiau. Draugų neišduodavau. Skolas grąžindavau. Baletu gyvenau. Nieko kito dorai daryti ir nemokėjau. Tik kad mažai padariau. Tikrai galėjau daugiau. Bet ir už tai ačiū.“

***

Maja Pliseckaja – viena didžiųjų baleto etoile. Gimė 1925 metų lapkričio 20 dieną Maskvoje. Didžiojo teatro scenoje pirmą kartą pasirodė būdama vienuolikos. Ilgainiui tapo šio teatro baleto trupės prima ballerina assoluta. 1947 metais pirmą kartą šoko Odetą-Odilę „Gulbių ežere“ - tai vienas svarbiųjų jos klasikinio repertuaro vaidmenų. R. Ščedrinas jai parašė „Carmen siuitą“, „Aną Kareniną“, „Žuvėdrą“, „Damą su šuniuku“. Choreografiją specialiai M. Pliseckajai kūrė Roland’as Petit, Maurice’as Bejart’as ir kiti. Choreografiją sėkmingai kūrė ir pati M. Pliseckaja. Ji vadovavo Romos operos baletui, Madrido nacionalinio operos teatro baleto trupei. Pelnė daugybę apdovanojimų ir garbės vardų. Parašė knygas: „Aš, Maja Pliseckaja“ ir „Po trylikos metų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"