TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Buvęs boksininkas kovoja dėl Tauragės: paversiu ją turizmo meka

Saulius Bagdonas. Nuotrauka iš tavosekme.lt

Dvylika metų ringui atidavęs boksininkas Saulius Bagdonas šiandien turi naują kovą – paversti Tauragę turizmo traukos centru. Tauragiškis neslepia iš pradžių susidūręs su žmonių abejingumu  – teko kone primokėti, kad jie dalyvautų pirmuosiuose pėsčiųjų žygiuose. Dabar paskui S. Bagdoną kilometrus žingsniuoja šimtai.

Keturiolikta Lietuvoje pagal dydį Tauragė, įsikūrusi Vakarų Lietuvoje, talpina kiek daugiau nei 23 tūkst. gyventojų. Šis miestas, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, metai iš metų nebeaugina savo gyventojų skaičiaus – dėl neigiamo gyventojų prieaugio ir emigracijos jis tik mažėja. Dar 2010-aisiais šiame mieste gyveno 25,5 tūkst., o 2006-aisiais – 27 tūkst. gyventojų.

Tauragės gyventojus gamta apdovanojo vandeningomis upėmis ir miškais, kuriuos nuo seno pamėgo išskirtinė augmenija ir gyvūnai. Vis tik Tauragė ilgą laiką tylėjo, mat trūko iniciatyvos prikelti šį miestą iš sąstingio.

Tauragėje gimęs ir augęs, gamtos vaiku save vadinantis S. Bagdonas šešerius metus praleido dirbdamas Londone, tačiau esą visuomet norėjo grįžti į Lietuvą.

„Gyvenimas mūsų šeimai puikiai klostėsi, bet atėjo laikas apsispręsti, ką daryti toliau – likti Jungtinėje Karalystėje, įsigyti būstą ir plėtoti verslą ar grįžti į Lietuvą. Pinigų netrūko, bet visuomet trūko laimės, darnos ir ramybės širdyje. Norėjome, kad vaikai augtų savo tėvynėje. Esu didžiulis patriotas ir visus tuos metus buvau nelaimingas. Per naktį su šeima apsisprendėme grįžti į Lietuvą. Supratau, kad manęs laukia nauji gyvenimo iššūkiai“, – portalui LRT.lt pasakoja pašnekovas.

Į Angliją S. Bagdonas vyko ne tik dirbti statybų versle, bet ir siekti aukštumų bokse – Lietuvoje jis du kartus tapo vicečempionu. „Dienomis dirbdavau statybose, o vakarais sportuodavau bokso klube, kuriame su manimi sportavo ir Lenoksas Liuisas. Po darbo nubėgdavau po 10 km, širdis lipdavo lauk, kol vieną dieną sau liepiau sustoti. Mečiau boksą, nors dėl jo buvau pamišęs“, – tęsia tauragiškis. Grįžęs į Lietuvą, jis sukūrė pirmą Lietuvos istorijoje boksui skirtą portalą Boksopasaulis.lt, tapo Tauragės bokso klubo prezidentu bei kurį laiką dirbo Lietuvos bokso federacijos atstovu spaudai.

Pirmiesiems dalyviams turėjo kone primokėti

Grįžęs gyventi į Tauragę, S. Bagdonas įkūrė Tauragės ekstremalų asociaciją.

„Rengiau ekstremalius iššūkius, vėliau netikėtai sutikau Vidą Stašaitį, kuris papasakojo apie žygius. Kai pirmą kartą pasiūlė nueiti 200 km pėsčiomis, pagalvojau, kad šiam žmogui reikia gero psichologo pagalbos. Sakė, kad pirmuosius 20 km kalbėsimės, o vėliau nebe. Po kurio laiko pradėjome organizuoti pėsčiųjų žygius su Tauragės ekstremalų asociacija. Vėliau atėjo metas įkurti savo organizaciją, nes negalėjo šeimai skirti žygiai būti po Tauragės ekstremalų asociacijos vėliava. Dėl to įkūrėme „Aktyvią Tauragę“, – apie organizacijos sukūrimą pasakoja S. Bagdonas.

Jis teigia nieko negalintis padaryti be kitų svarbių komandos narių: Gedimino Balčiūno, Airido Šmito, Dariaus Kiniulio, Donato Gimbuto, Vaido Bičkaus, Aušros Macaitės, Paulinos Šliogerytės, Danguolės Masionytės bei Margaritos Rimkutės.

Sukurta organizacija ne tik tauragiškiams, bet ir kitų miestų gyventojams pradėjo siūlyti platų žygių, dviračių turų bei maršrutų baidarėmis arsenalą. S. Bagdonas ir organizacijos nariai siekia, kad aktyvus turizmas Tauragėje būtų plėtojamas ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų, ir būtų pasiekiamas visuomet.

Tauragiškis neslepia, kad veiklos pradžioje susidūrė su žmonių abejingumu: nebuvo daug norinčių dalyvauti renginiuose, tačiau dabar į juos įsitraukia daugybė.

„Pirmąjį šeimyninį pėsčiųjų žygį organizavome 16 km ilgio. Žygyje nusprendė dalyvauti šeši dalyviai, manėme, kad jiems reikės sumokėti, kad tik eitų. Tačiau žmonės pamato, kad sergi šia veikla, dovanoji savo energiją, gerą laiką. Mums nereikia ruošti didelių strategijų – reikia priversti žmogų ateiti iki starto“, – teigia S. Bagdonas. Itin aktyviai žygiuose dalyvauja Tauragėje besimokinantis jaunimas, taip pat grįžtantys į Tauragę iš kitų miestų. „Lietuvoje žmonės konservatyvūs, daugelis iš pradžių žiūrėjo pro pirštus, bet šiandien pėsčiųjų žygiai yra palietę dažną Tauragės šeimą“, – pasakoja S. Bagdonas.

Dabar organizacijos „Aktyvi Tauragė“ organizuojamuose žygiuose dalyvauja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių. Bene svarbiausiu savo organizuotu žygiu S. Bagdonas laiko labdaros žygį Šilutėje, į kurį susirinko beveik 400 žmonių.

Pėsčiųjų žygis buvo skirtas dar nė dviejų metų neturinčiam Emiliui iš Žemaičių Naumiesčio ir jo šeimai paremti – mažametis serga onkologine liga. Žygio dalyviai įveikė 21 km aplink Šilutės miestą. Renginio metu buvo renkamos aukos sergančio vaiko šeimai. Žygeiviai mokėjo startinį žygio mokestį, o vakare vyko ir aukcionas. Vien renginio dieną buvo paaukota apie 2 tūkst. eurų.

„Šis žygis pakeitė mano gyvenimą. Ne dėl to, kad anksčiau nebuvau daręs ko nors gero, bet dėl to, kad kartu įgyvendinome šį žygį. Po žygio žmonių akyse kaupėsi ašaros. Beje, visiškai netikėtai žygio maršruto kontūrai atitiko Lietuvos žemėlapį. Mes tokį maršrutą nuėjome neprognozuotai. Žygio dalyviai juokavo, kad ėjome aplink Šilutę, o apėjome aplink Lietuvą“, – prisimena S. Bagdonas.

Itin reikšmingas buvo ir vasarą Tauragėje vykęs neįgaliųjų mokymo plaukti baidarėmis projektas.

„Vėliau darėme turą per Lietuvą, susitikome su vietos neįgaliųjų bendruomenėmis. Apie 95 proc. sutiktų neįgalių žmonių nėra gyvenime sėdėję baidarėse. Ta niša buvo labai apleista, daugelis neįgaliųjų Lietuvoje visiškai neirkluoja. Tačiau tam reikia nemažų investicijų, sunkaus darbo ir didžiulės atsakomybės. Žmogus turi būti saugus šimtu procentų; instruktoriai privalo plaukti kartu, reikia koncentruoti dėmesį. Būna gyvenimo nustekentų žmonių, nesišypsančių, užsidėjusių akinius nuo saulės ir bijančių šito pasaulio. Kai plauki baidare kartu su juo, o už 200 metrų jo veide pamatai natūralią šypseną – tai būna neįkainojama“, – džiaugiasi S. Bagdonas.

Tauragiškis tikina besąlygiškai tikintis savo veikla. „Miestas ilgai tylėjo, bet aš jį paversiu turizmo meka. Dabar ruošiame labai intensyvius nuotykių paketus šeimoms. Noriu suorganizuoti išlikimo stovyklą jaunimui, kurioje vyktų įvairių užsiėmimų ciklas, gyvenimas gamtoje. Kitais metais perrašysime Lietuvos istoriją, suorganizuodami didžiausią baidarių žygį su neįgaliaisiais. Apie 10 km bus plaukiama Jūros upe. Planuojame, kad dalyvaus mažiausiai 50 žmonių, juos prižiūrės 100 irkluotojų“, – planais dalijasi S. Bagdonas.

Pasitelks galingus Tauragės miškus ir 6 upes

S. Bagdonas portalui LRT.lt tikina net neabejojantis, kad Tauragė gali tapti itin populiaria turizmo vieta. „Aš turiu daug pavyzdžių pasaulyje, kaip miestelis, niekam prieš tai buvęs neįdomus, suklestėjo. Jei turi tikrai tikslui atsidavusią žmonių komandą, kuri protingai viską daro, tai užkrečia visuomenę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak VšĮ „Aktyvi Tauragė“ vadovo, Tauragė turi 6 upes – Jūrą, Šešuvį, Ančią, Šuniją, Ežeruoną bei Akmeną, – kuriomis galima plaukti baidarėmis. „Upės yra visiškai nepanašios. Jūra yra sutvarkyta, o kitos – „išprotėjusios“: su užutekiais, privirtusiais medžiais. Jos visiškai nepaliestos civilizacijos – daug gyvūnijos, jokių sodybų krantuose. Laukinė gamta nuostabi – elnias prabėga pro upę, plaukioja bebrai, skamba vieversiai. Po plaukimų baidarėmis žmonės per daug nekalba, nes būna paskendę įspūdžiuose“, – tikina S. Bagdonas.

Aktyvias pramogas Tauragėje siūlo ir prieš kelis metus atidarytas Taurų nuotykių parkas, kuriame be nuotykių medžiuose siūloma daug kitų pramogų. Šis parkas – vienas didžiausių nuotykių parkų Lietuvoje.

Pašnekovas žada pasitelkti ir galingus bei tankius Tauragės miškus. „Miškų arterijomis taip pat vykdomi pėsčiųjų ir dviračių žygiais. Aplink mus – daug gražaus, sutvarkyto miško. Tauragės krašto miškuose yra 815 km kelių. Pats miestas taip pat gražėja – jei Tauragėje buvai prieš dešimtmetį, dabar ji labai pasikeitusi. Tauragės pilis, miškai, atodangos, piliakalniai, žemyninės kopos, upės, miškai... Visa tai sujungus su gera vadybininkų komanda regime šviesią ateitį Tauragei“, – portalui LRT.lt kalbėjo S. Bagdonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"