TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Buvęs gėjus: vedęs ir turi vaikų

2007 10 13 0:00
Iki 45 metų gyvenęs homoseksualisto gyvenimą, T.D.Smith šiandien turi darnią šeimą - mylinčią žmoną Mardi ir keturis vaikus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Anksčiau jis slapukavo. Dabar 45 metų Toni Dolfo-Smith, vedęs vyras ir keturių vaikų tėvas, atvirai pasakoja apie intymiausią patirtį: kaip meilė merginai ir tikėjimas išvedė jį iš homoseksualizmo labirintų į šeimyninį gyvenimą. Lietuviams savo istoriją jis atskleidė Seime vykusioje konferencijoje "Pripažinti mūsų poreikius".

Devynerių metų berniukas įdėmiai klausėsi tėvo, pasakojančio apie vieną vyrą jų bažnyčioje, kuriam vyresnieji pasakė nesilankyti bendruomenės renginiuose, kur susirenka vaikai ir jaunimas, apskritai, mažiau dalyvauti bendruomenės gyvenime. "Tėti, ką jis padarė?" - nors nujautė priežastį, įkyriai klausinėjo Toni. Iš pradžių kartodamas, kad tai ne jo reikalas, galiausiai tėvas jam paaiškino, kad šis žmogus draugauja ir gyvena su vyrais, o tai vadinama homoseksualizmu.

"Esu homoseksualus"

"Kaip aš", - išgirdęs žodį homoseksualas mintyse pasakė devynmetis ir suprato, kad turi laikyti tai paslaptyje.

Jau nuo penkerių metų Toni jautė, kaip jam gera būti su berniukais ar vyrais, būti jų dėmesio centre. Tai vaikui nebuvo kažkas svetimo ir neįprasto, jis tiesiog troško vyrų dėmesio, kuo toliau, tuo daugiau jo siekė.

Pietų Afrikos Respublikoje įsikūrusi šeima iš kitų išsiskyrė nebent tuo, kad žmona, Toni mama, buvo dvasininkė vienoje protestantų bažnyčioje. Tėtis šaltas, labai užsiėmęs, dažnai nebūdavo namie, o kai būdavo, planuodavo susitikimus, skaitydavo knygas, skęsdavo savo reikaluose. Užtat mama savo dviem vaikams, ypač pirmagimiui sūnui, negailėjo dėmesio, taip, matyt, kompensuodama tėvo abejingumą.

Nuo pat vaikystės Toni, sekdamas mamą, lankėsi bažnyčioje. Būdamas 19 metų vaikinas tvirtai įsipareigojo Dievui. Net susitikinėdamas su vyrais, jis laikė save krikščioniu, ir sakė sau: "Dievui visai nerūpi mano seksualinė orientacija."

Gimtąją šalį Toni paliko 20 metų ir persikėlė į JAV studijuoti architektūros. Prasidėjo gėjaus gyvenimo patirtis. Tėvai apie sūnaus homoseksualizmą nežinojo, vaikinas apie tai pasakojo tik artimiausiems draugams. Dalis jų irgi buvo homoseksualistai. Pirmus trejus metus partnerių, su kuriais Toni susitikinėjo, mylėjosi, buvo tiek, kad sunku ir suskaičiuoti. Kiti dveji metai prabėgo su vienu žmogumi. Gyvendamas, susitikinėdamas su vyrais architektūros studentas jautėsi tuščias, sužeistas ir sutrikęs, nujautė, kad yra kažkas daugiau nei tai, ką išgyvena.

"Myliu, koks esi"

"Kažkas daugiau" stipriai stuktelėjo į jaunuolio makaulę ir pagreitino širdies plakimą, kai 1986 metais Tailande, dalyvaudamas krikščioniškoje misijoje, jis sutiko Mardi. Dviem metais už jį jaunesnė, graži, kantri mergina, turinti karšto itališko ir šalto britiško kraujo.

Susitiko ir iškart patiko vienas kitam. Toni susižavėjo ja, bet nežinojo, ką su šiais jausmais daryti. Iki tol jis niekada nesidomėjo moterimis. Anksčiau jokia kita moteris jo taip netraukė. Su dailiosios lyties atstovėmis jis užmegzdavo nebent draugiškus santykius. Šitas naujas jausmas vaikiną šokiravo, jam buvo visiškai neįprasta, nauja, nenormalu. Norėjosi ir sekti paskui merginą, ir bėgti nuo jos.

Vykdamas į Tailandą, Toni ieškojo savęs, svarstė, ką gyvenime toliau daryti, nes prieš metus buvo baigęs universitetą, architektūrą bei reljefo planavimą ir dizainą. Jis ketino keisti nebent specialybę, bet ne visą gyvenimą.

Jau po kelių pažinties dienų vaikinas merginai prisipažino, kad yra gėjus. Mardi šiek tiek nustebo, bet priėmė naująjį pažįstamą tokį, koks jis buvo. Kuo geriau vienas kitą pažino, tuo daugiau detalių ji žinojo ir aiškiau matė, kad žmogus nori keistis. Mardi tikėjo juo ir neapibrėžė termino, iki kada vaikinas turi apsispręsti. Besiblaškantis, savęs ieškantis homoseksualistas nebuvo vienintelis jos minčių ir širdies žmogus. Mergina, sutikusi Toni, irgi išgyveno dvejones. Ja žavėjosi kitas vyras, jis irgi ją traukė.

Beprotis

Toni, nors ir blaškėsi tarp dviejų jausmų - potraukio vyrams ir meilės moteriai - vis labiau linko Mardi pusėn. Mažiausiai pusantrų metų jį kankino klausimai: tai tikrai potraukis ar tik iliuzija, kurią pats kuria savo galvoje; kas vyksta? Po 20 metų Toni pasakys: "Dievas keitė mano širdį, tai nepaaiškinamas dvasinis patyrimas."

Kai artimiausiems žmonėms jis prasitarė apie troškimą keistis, šie stebėjosi. "Tu beprotis, kodėl tai darai? Tiek žmonių ieško tokių santykių, kokius tu turi. Priimk save tokį, koks esi", - ragino bičiuliai. Nebuvo nė vieno, kuris manytų kitaip, kuris sakytų, kad ieškoti savęs yra gerai, kuris padrąsintų. Tik Mardi.

Užtruko beveik ketverius metus, kol 1989 metais jiedu susituokė, Toni persikėlė gyventi į Kanadą. Nepraėjus dvejiems metams porai gimė pirmas vaikelis - berniukas, kurį tėvai pavadino Callaghamui. Po pusantrų metų šeima džiaugėsi mergaite Mckenze, dar vėliau gimė dukrelė Dakota ir sūnus Garrisonas. Dabar vyriausiam 16, jaunėliui - 11 metų. Šeima gyvena Vankuveryje. Trys vyresnieji lanko vidurinę mokyklą. Mardi, kaip ir Toni motina, tapo dvasininke vienoje protestantų bažnyčioje. Jis pats vadovauja tarptautinės organizacijos "Gyvieji vandenys" ("Living waters") Kanados skyriui, padeda žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, vienatvės, priklausomybių (ir priklausomybės nuo sekso), homoseksualizmo, padeda atsigauti po išprievartavimo. Be to, vyras kuria nedidelius architektūrinius projektus, tapo didelius abstrakčius paveikslus, juos parduoda ir surinktus pinigus skiria savo organizacijai.

Vaikams sako tiesą

Pasimokęs iš savo tėvo klaidų, Toni daug laiko ir dėmesio skiria vaikams. Visi keturi sportuoja, užsiima įvairiomis sporto šakomis. Jei gali, Toni stebi varžybas, kuriose žaidžia jo atžalos, jei būna išvykęs, skambina, domisi, kaip sekėsi rungtyniauti.

Net jei tėvams nepatinka vaikų elgesys, sūnūs ir dukros yra saugūs, jie žino, kad visada apie viską gali kalbėti atvirai. "Nesvarbu, ką vaikai gyvenime pasirinktų, mes juos palaikysime", - tvirtina tėvas.

Du vyresnieji vaikai žino visą Toni istoriją, net kai kurias bjaurias smulkmenas. Tai nepaveikė tarpusavio santykių.

Šeimos dangų debesimis aptraukė prieš dvi savaites per vieną Kanados radijo stotį transliuotas interviu su Toni, kuriame jis pasakoja savo istoriją. "Prieš dvejus metus daviau tą interviu, tuomet jie netransliavo įrašo. Neįspėjo, kad transliuos dabar. Mano dukra jį girdėjo. Nuliūdo. Labiausiai pyksta, kad jai to nepasakiau, - sako pašnekovas. - Šiaip viską atskleidžiu, kai vaikams sukanka 13 metų. Mergaitei greitai tiek ir sueis. Mes tai pergyvensime. Džiaugiuosi, kad ji pasakė, ką girdėjo."

Vyrams reikia vyrų

Paklaustas, ar dabar nejaučia potraukio vyrams, pašnekovas nustebina: "Man vis dar reikia vyrų dėmesio." Dabar jo bendravimas su tos pačios lyties atstovais visai kitoks. Toni turi dvasinį vadovą, jis lydi vyrą gyvenime, duoda patarimus, išklauso. Tarp artimų Toni bičiulių irgi yra vyrų, kai kurie jų - homoseksualistai. "Neatkirtau savęs nuo homoseksualistų. Tai, kad mūsų požiūriai nesutampa, nėra kliūtis bendrauti", - tvirtina 45 metų vyras, ne vienam homoseksualistui padedantis atrasti kelią į pasikeitimą.

Jis pabrėžia vieną dalyką: organizacija "Gyvieji vandenys" neagituoja gėjų keistis, bet siūlo konkrečias priemones norintiesiems tą daryti. Jei ateina vyras ar vaikinas ir sako: "Mano mama liepė ateiti pas jus", paprastai jam patariama grįžti namo. Pasikeitimo programoje, kuri trunka 30 savaičių (vyrai susitinka kartą per savaitę) daugiausia dėmesio skiriama Dievui. Kenčiantys nuo homoseksualizmo meldžiasi, klauso mokymų apie tai, nuo ko prasideda sužeidimas, apie šeimos struktūrą.

Reakcija

- Kaip jaučiatės, apnuogindamas savo gyvenimą per susitikimus su žmonėmis ar žiniasklaida?

- Anksčiau buvo kur kas sunkiau. Pasakodavau daugiau detalių, dėl to jausdavausi išsunkiamas. Dabar aš irgi pasakoju savo gyvenimo istoriją, nes turiu apie tai kalbėti. Svarbu pasakyti, kad yra viltis. Dažnai, kai kalbu per televiziją ar radiją, atsakas iš gėjų aktyvistų būna neigiamas. Jie mano, kad aš raginu visus keistis. Man svarbiau, kad tie, kurie nori keistis, būtų padrąsinti ir neprarastų vilties.

- Kaip homoseksualistai aktyvistai vertina tai, kad pasakojate savo istoriją?

- Kanadoje reaguoja paprastai. Jie supranta, kad mes nesame prieš ką nors. Didžiausios reakcijos sulaukiame iš gėjų bažnyčių, kurių atstovai mano, kad veikiame prieš juos. Svarbiausia nemeluoti sau: girdėti, kas pasakyta, o ne tai, ką nori girdėti. Niekada nebuvau sumuštas dėl to, ką darau. Bet kartais telefono atsakiklyje randu grasinančių žinučių arba kas nors skambina ir grasina, jog jei nesustosiu, man padarys ką nors. Bet tos žinutės ateina iš ekstremalų grupių ir nerodo daugumos homoseksualistų nusiteikimo. Užaugau baimės kultūroje, todėl baimė manęs neveikia.

- Kokiose šalyse bendravote su žiniasklaida?

- Labai atidžiai renkuosi, kam duoti interviu, nes kartais žurnalistai prisidengia vienais motyvais, o galvoje turi visai kitokį planą. Apie savo gyvenimą esu pasakojęs daugelyje Europos šalių, tarp jų Skandinavijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat Šiaurės Amerikoje, Honkonge, Filipinuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"