TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Buvęs Vilniaus meras klausosi lakštingalų

2007 05 26 0:00
Baroko naktį Stanislovo Moniuškos skverelyje ant amžiną meilę simbolizuojančios plytelės "Obuoliukai" Artūras Zuokas su žmona Agne ir dukrele Emilija.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Daugiau kaip mėnuo Artūras Zuokas nebėra Vilniaus meras, tačiau rytais keliasi įprastu laiku. Šiemet - 6 val. 19 min. Pastaraisiais metais nusprendė kasmet pridėti po vieną minutę, kad galėtų ilgiau pamiegoti. Nors miego, kaip prisipažino, jam reikia nedaug. Užtenka šešių septynių valandų. Net sekmadieniais anksti keliasi.

Rytais jis išgeria kavos, perskaito laikraščius. Tokiu metų laiku kaip dabar namuose, iš kurių atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama, Vilnios upelio slėnyje Užupyje skamba lakštingalų trelės. Šį pavasarį ir voveraitė prie pat namų buvo atliuoksėjusi.

Dvasiai ir duonai

"Atrodo, darbų turėtų mažėti, bet nieko panašaus, - sakė Artūras Zuokas, LŽ kalbinamas savo namuose Užupyje. - Bent kas antrą dieną einu į savivaldybę, tarybos Liberalų ir centro sąjungos frakciją. Be to, esu "Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" tarybos pirmininkas. Yra daug darbo dėl Jono Meko vizualiųjų menų centro. Kai toks sudėtingas projektas, žmogaus pasikeitimas sukelia nemažai problemų, todėl net ten, kur formaliai dabar man nebūtų pareiga dirbti, jei galiu kaip miestietis prisidėti, tad ir turiu tai daryti. Juolab kad yra žinių, kontaktų, jau padaryto darbo."

A.Zuokas prisipažino, jog iš viso šio darbo, nors daug duodančio dvasiai ir tikrai įdomaus, duonai neužtenka. Vis dėlto į verslą grįžti nenorėtų. Yra apsisprendęs likti visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Neseniai jis, vėl perrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininku, kaip vieną galimybių mato partijos mokamą atlyginimą. Kita vertus, artėja 2008 metų Seimo rinkimai.

Pašnekovas minėjo ir tarptautinių organizacijų siūlymus dirbti ekspertu konsultantu besivystančiose šalyse. Jis taip pat pakviestas pristatyti savo patirtį per pasaulio investuotojų forumą Italijoje, todėl dabar, jau nebūdamas meras, galės gauti lektoriaus honorarą.

"Nors tai, aišku, nėra svarbiausia. Dirba ir žmona, - kalbėjo A.Zuokas apie žmoną Agnę, projekto "Nedelsk" iniciatorę. - Ir nuo verslo laikų yra sukaupta nemažai nekilnojamojo turto. Jo nuoma dabar sudaro didžiąją dalį šeimos pajamų. Šiuo atžvilgiu gali leisti sau rinktis, ką nori daryti. O tai labai gerai."

Vidury darbo dienos - kinas

A.Zuoko vaikai dabar gali dažniau pasidžiaugti tėvo draugija. Pavyzdžiui, vidury darbo dienos drauge nueiti į ledainę, "McDonald's" ar kokį nors renginį.

Iš anksto buvo sutarta, kad per sūnaus Domanto gimtadienį kartu su jo draugais eis į kiną. Penktadienį 11 val.! Tik tokiu laiku gavo bilietus į pasirinktą filmą "Karibų jūrų piratai".

Domantui sukako dvylika metų. Dukra Gabrielė pora metų vyresnė. Jaunėlei Emilijai - dveji. Planuota, kad gimtų vasarį ir Beždžionės metais. Kaip tėvas.

"Man atrodo, vasario mėnesį ir Beždžionės metais gimę žmonės yra geri, - svarstė pašnekovas. - Kita vertus, tai ir Lietuvos valstybės ženklas. Vasario 16-oji!"

Įdomi patirtis buvo budėti per Jėzuitų gimnazijos rengiamas kelių dienų rekolekcijas vaikų stovykloje už miesto. Joje tėvai pasikeisdami naktį saugo ir prižiūri vaikus. A.Zuokas tokioje stovykloje budėjo pirmą kartą.

Dabar, kai turi daugiau laiko, buvęs Vilniaus meras dažniau nueina ir į Šiuolaikinio meno centrą ar džiazo koncertą. Labiau mėgsta tokius renginius, kuriuose būna mažiau žmonių. Pašnekovas džiaugėsi, kad Vilniuje atsiranda vis daugiau vyninių ir į Lietuvą ateina vyno kultūra.

Jau planuojamos atostogos. Šią vasarą šeima poilsiaus kartu daugiau nei dvi savaites, kaip būdavo anksčiau. Keliaudami automobiliu aplankys draugus Lietuvoje ir užsienyje.

Laivo filosofija

"Pirmiausia esame draugai, - pasakojo apie šeimą A.Zuokas. - Ir su vaikais elgiamės kaip su draugais. Leidžiame vieni kitiems pajuokauti. Viskas gana demokratiška, nors esu griežto auklėjimo šalininkas, nes manau, kad švietimas niekada nebuvo visiškai savanoriškas dalykas. Reikia paties žmogaus valios, pastangų, o dar geriau, kai ir aplinka padeda."

Vaikai mokosi gerai ir laikosi šeimoje sutartų taisyklių. Kada eiti miegoti. Kiek laiko sėdėti prie kompiuterio. Kiek knygos puslapių perskaityti. Kas už ką atsako.

Daugiau kaip 20 metų buriuotojo stažą turintis A.Zuokas stengiasi ir vaikams įteigti vadinamąją laivo filosofiją. Pavyzdžiui, kai valaisi dantis, sudrėkini šepetuką ir užsuki čiaupą. Tada vėl paleidi vandenį burnai išskalauti. Laive vandens būna mažai ir jį reikia branginti. Jūra - nenuspėjama, todėl daiktai laive visada turi būti padėti į jiems skirtas vietas, kad nenukristų, nesudužtų. Ir visiems būtų saugu, malonu, gera gyventi.

Rytinė kava į lovą

Pašnekovas prisipažino, jog viena jam tenkančių pareigų šeimoje - rytą išvirti kapučino kavą. Ją atneša žmonai į lovą, nesvarbu, ar būtų savaitgalis, ar darbo diena. Jis taip pat atsakingas už pusryčius, išskyrus savaitgalius. Ir turbūt svarbiausia pareiga - kad namie būtų jauku.

"Labai daug kas tą jaukumą sudaro, - paaiškino A.Zuokas ir šiek tiek patylėjęs nusijuokė: - Nelįsti į akis, jei matai, kad to nereikia. Nesielgti kaip tam sovietmečiu populiaraus animacinio filmuko zuikiui, vis klausinėjančiam briedžio, gal pasaką prieš miegą pasekti ar šieno po galvą padėti. Kad ir kaip ten būtų, šeima nemaža, visi turi savų interesų, savo nuomonę, yra labai savarankiški žmonės."

Pasak pašnekovo, jis pats augdamas turėjo begalinę laisvę, tačiau supranta, jog laisve reikia mokėti naudotis, tad nori, kad ir vaikai būtų tokie, patys kurtų save.

Kėkštų miškas

"Daug skaičiau, tad manau, jog knygos yra geriausias autoritetas. Prisimenu, "Tris muškietininkus" perskaičiau kokioje trečioje klasėje, o Fiodoro Dostojevskio "Nusikaltimą ir bausmę" - aštuntoje. Iki šiol esu išsaugojęs tą seno leidimo knygą. Prisimenu ir Senekos "Laiškus Liucilijui", - pasakojo A.Zuokas. - Daug ką mano ir mano draugų gyvenime reiškė knygos apie indėnus. Turėjome savo pravardes, ritualus. Vadinomės Kalnų liūtų dakotų būrys. Turėjome pasirinkę savo mišką ir jį tvarkydavome, keldavome inkilus, stebėdavome paukščius, juos žieduodavome, fotografuodavome gamtą. Daug laiko prabėgdavo tame miške prie Jonavos. Visiems jis buvo bevardis, o mes vadinome Kėkštų mišku, nes jame labai daug kėkštų gyveno."

Iš asmenybių, kurias teko pažinti, pašnekovas pirmiausia išskyrė avangardinio kino kūrėją Joną Meką ir prisipažino, jog pats norėtų sulaukęs 85-erių taip atrodyti, elgtis ir gyventi.

Pasak A.Zuoko, likimas lėmė, kad per visą gyvenimą jam teko daugiau bendrauti su vyresniais už save žmonėmis. Toks bendravimas įdomus, o ir gyvenimiškos patirties gali pasisemti. Kiekvienas žmogus turi sulipdyti save per visą gyvenimą. O šiuo metu yra tiek daug galimybių! Tereikia apsispręsti, ko nori iš gyvenimo ir kas tau svarbu.

Apie baisiausius dalykus

"Žmogus - tokia būtybė, kuri turi ką nors veikti. Jis taip pat turi jausti, jog yra kam nors reikalingas. Daugelio mūsų vyresniosios kartos žmonių problemų priežastis ta, kad jie jaučiasi nereikalingi. Atrodytų, visuomenė, sistema juos išstumia iš to gyvenimo, kurį jie gyvena. Anksčiau tai man neatrodė svarbu, kol pats bendraudamas nepatyriau, ką reiškia žmogui, kuris dirbo, dirbo, dirbo ir - bac, 65 metai, turi išeiti iš darbo. Iš tos terpės, kur prabėgo jo metai. Kur jo draugai, laimėjimai, praradimai. Kaip jis jaučiasi tą rytą, kai nebereikia eiti į darbą. Nėra nieko baisesnio, kai atrodo, kad esi reikalingas tik savo katinui - geriausiu atveju. Geras miestas turėtų būti toks, kuriame žmonės jaustųsi kam nors reikalingi ir, aišku, turėtų kur įgyvendinti savo idėjas. Formų esama įvairių."

Pastaruoju metu vienas A.Zuoko sumanytų kultūrinių projektų pavadintas "Žmonės". Jį kurti paskatino tokie kraupūs įvykiai, kai Vilniuje du suaugę vyrai išprievartavo šešiolikmetę, Vilniaus rajone buvo išžaginta dvylikos metų mergaitė.

"Tada ir klausi, kas yra žmogus, kuris gali sugniuždyti dvylikametį vaiką. Arba tėvai, Velykų dieną išėję švęsti ir palikę vaikus vienus užrakintus namie. Elektra išjungta, nes nesumokėti mokesčiai. Vaikai pasišviečia žvakėmis ir per Velykas sudega. Trys nepilnamečiai! - kalbėjo projekto autorius. - Arba neseniai per televiziją rodytas reportažas, kaip brakonieriai smaginasi pjudydami šerną šunimis ir staiga perpjauna žvėriui gerklę. Norėčiau parodyti įvairius tokius atvejus, kai žmogus padaro, atrodytų, protu nesuvokiamus dalykus, ir per šią foto-, video-, kompiuterinę instaliaciją pamėginti sukrėsti visuomenę. Kad dažniau apie tai susimąstytume ir nebebūtume pakantūs tokiam žiaurumui."

Trumpai

Artūras Zuokas gimė 1968 metais vasario 21 dieną Kaune. Žurnalistas, verslininkas, politikas. Buvęs Vilniaus meras. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. 1986 metais baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvio specialybę, 1998 metais - Vilniaus universitete žurnalistikos studijas. Žmona Agnė - "Nedelsk" projekto vadovė. Augina tris vaikus: Gabrielę, Domantą ir Emiliją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"