TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Bužinskų šeimos spindulys

2008 03 22 0:00
Bužinskų šeima: tėtis Gintautas, mama Zita, vyresnėlis sūnus Benas ir pagrandukas Adomas (dešinėje).
Asmeninio albumo nuotrauka

Visiems sėdint prie Kūčių stalo iš ligoninės grįžo Gintautas. Turėjo parnešti gerąją naujieną, bet jo veidas buvo apsiniaukęs. Ar jau pagimdė? Dar vienas Bužinskas? O gal mergaitė? "Gimė berniukas", - atsakė tėvas. Giminaičiai dar mėgino klausinėti, bet daugiau nieko neišpešė. G.Bužinsko širdį tą šventą vakarą užgulė nelauktas liūdesys.

Gruodžio 24 dieną gimusiam "kūčiukui" buvo duotas Adomo vardas. Tai antrasis teisininko G.Bužinsko ir žmonos Zitos sūnus, trejais metais anksčiau pasaulį išvydo Benas. Mažasis Adomas atrodė kitoks nei broliukas. Jo akys buvo įstrižai patemptos į šonus, liežuvis - tarsi per didelis, apvalus veidas priminė tūkstančio kitų vaikų, turinčių Dauno sindromą, veidus. Iki tol Gintautas ir Zita jų matė gatvėse, ligoninėse, bet niekada negalvojo, kad ir patys gali susilaukti tokios atžalos.

Užgriuvo bėdos

To metu, kai Zita laukėsi, Lietuvoje nebuvo atliekami placentos tyrimai, kurie galėjo įspėti apie vaisiaus apsigimimus. Nors visi įmanomi tuomečiai tyrimai nieko blogo nežadėjo, per nėštumą moteris nerimavo, dažnai konsultavosi su gydytojais. "Tik dabar suprantu žmoną - ji jautė", - sako G.Bužinskas. Vakare po operacijos - Cezario pjūvio - nusilpusiai vaiko motinai jis nieko nesakė. Adomėlį ji pamatė, kai sustiprėjo.

Tuomet jiedu ėmė svarstyti: vaiką auginti namie ar atiduoti į specialią ugdymo įstaigą. Kas bus, jei jis sugers visą dėmesį, atitrauks sutuoktinius nuo kitų vaikų (šeimoje augo ir Simonas, Gintauto sūnus iš pirmosios santuokos) ir vieną nuo kito? Ar neturėdami žinių jiedu sugebės rūpintis kitokiu vaikeliu?

Vėliau dar paaiškėjo, kad visai mažam kūdikiui reikėjo daryti chirurginę operaciją. Tikintys tėvai Adomėlį dar ligoninėje pakrikštijo. Chirurgas ramino, kad kūdikis stiprus ir nėra dėl ko nerimauti. Ir tikrai - operacija pavyko. Tada Santariškių ligoninėje vaikas susirgo naujagimių gelta. Kai galiausiai jis užsikrėtė obstrukciniu bronchitu, atrodė, kad nelaimės niekada nesibaigs, o džiaugsmas ir ramybė amžiams apleido šeimą.

Gali tapti ir virtuozu

Pora labai mažai žinojo, kas yra Dauno sindromas, kaip auklėti tokį vaiką, ar gyventi su tokį sindromą turinčiu žmogumi. "Nebijojome, kad jis bus kitoks, nerimavome, kad nesugebėsime, nemokėsime, nuskriausime kitus savo vaikus, skirdami jiems mažiau dėmesio, nuskriausime save. Bijojome socialinio elgesio, kad vaikas bus agresyvus, nesugyvenamas", - pasakoja tėvas. Norėdami daugiau sužinoti apie sūnaus ligą, sutuoktiniai nuvyko į Vilniaus apskrities sutrikusio intelekto kūdikių namus, pasišnekėjo su jų direktore. Ji nepuolė agituoti, tik paaiškino, kad Adomo diagnozės amplitudė milžiniška: nuo bejėgiško gulėjimo lovytėje iki galimybės tapti virtuozu, kuris grotų simfoniniuose orkestruose ar daug pasiektų kitose srityse.

Zita prisimena neseniai radusi straipsnį, kuriame pasakojama apie Amerikoje gyvenantį vyrą, turintį Dauno sindromą. Jis yra gavęs magistro laipsnį ir sėkmingai vadovauja įmonei. Vienintelė problema - dėl diagnozės negali gauti vairuotojo pažymėjimo. Moteris verkė skaitydama šią istoriją.

"Ne invalidas, bet neįgalusis"

Kelis mėnesius svarstę, gydę mažylį, kaupę žinias apie Dauno sindromą, Bužinskai nusprendė, kad ir kas būtų, Adomas liks su jais. "Nedarome iš to reklamos, bet ir neslepiame fakto, kad mūsų sūnus gimė turėdamas dauno sindromą. Visuomenė jau sveiksta nuo tolerancijos stokos kitokiems žmonėms", - tėvo optimizmas didėja sulig kiekviena diena.

Vyriausybės darbo metais, kai G.Bužinskas buvo teisingumo ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ne kartą taisė kolegas. "Ne invalidas, bet neįgalusis, - ministrės žodžius prisimena pašnekovas. - Šis žodis daug tikslesnis, švelnesnis, ne toks atgrasus." Kitas gal ir nesusimąstytų, bet jam tai - ne tik du skirtingi žodžiai.

"Jei man kas tada būtų pasakęs ar parodęs, koks mano vaikas bus po šešerių metų..." - sako Adomo mama Z.Bužinskienė. Ji užsidegusi idėja sukurti filmuką apie Dauno sindromą, kad susilaukę tokių vaikų tėvai neišsigąstų, nepultų rautis plaukų nuo galvos. Zita dirba akušere Vilniaus gimdymo namuose, yra priėmusi kelis į Adomą panašius vaikus. Tokios mamos akimis ryte ryja Adomą, joms labai rūpi, kokie išaugs ir bus jų vaikeliai.

Broliui Adomas - normalus

"Mūsų sūnus labai gražus, visada toks", - rodydama į plačiai besišypsantį Adomo veidą nuotraukoje kalba Zita. Tėtis G.Bužinskas apie trečiąjį sūnų irgi pasako daug švelnių žodžių. Jei vaikas lėčiau reaguoja, ne taip greitai atsako į klausimą, sudėlioja dėlionę ar atskiria spalvą, tai emocijomis Adomas yra tarsi spindulys. Jis labai šiltas, jaučia tuos pačius jausmus kaip ir sveiki žmonės, smalsus, viskuo domisi, pastabus, gali vienu metu sutelkti dėmesį į kelis dalykus, pavyzdžiui, žiūrėti televizorių ir klausytis pokalbio. Berniukas meilus: bučiuoja, glaudžiasi. Jaunėlis gali būti gudrus, ypač kai tingi: specialiai ką nors numesti, tada vaizduoti, kad ilgai ieško. Būna, kad pyksta, bet, anot tėvų, tai natūralu, nieko išskirtinio. Vaikas gali būti užsispyręs, konkuruoti - ypač su broliu.

Tėvai Benui trumpai paaiškino situaciją, tad berniukas šiek tiek išmano apie brolio ligą, kartais jam nusileidžia, visa jėga neina grumtynių. Kai jų šeimą parodė per televiziją, Beno bendraklasės stebėjosi: "Nežinojome, kad tavo brolis toks." Mergaitės jį buvo mačiusios per klasės tėvų susitikimus. Benas nė nemano brolio laikyti kitokiu, jam Adomas - normalus žmogus.

Kitąmet - į mokyklą

Dauno sindromą turintis berniukas pastaruoju metu padarė didelę pažangą. Jis lanko logopedinį darželį "Čiauškutis", vis aiškiau kalba, sparčiai plečiasi jo vartojamų žodžių žodynas. Tik dar ne visada suderina linksnius, kartais kalba veiksmažodžių bendratimi: eiti, valgyti. "Kai šiandien vežiau pas močiutę - mūsų darželis streikuoja, - sakė: "Žiūrėk, dūmai iš burnos eina", - pasakoja Gintautas. Vaikas kalbėjo apie garus. Tėvas džiaugiasi, kai Adomas skiria aplinką, puikiai orientuojasi, supranta, kad važiuoja pas močiutę.

Ir dailės darbeliai niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų - jų darželyje ugdomi ir sveiki, ir neįgalūs vaikai. Kitais metais, būdamas septynerių, Adomas jau eis į mokyklą, bus Vilniaus "Versmės" vidurinės mokyklos (joje, kaip ir darželyje, sveiki vaikai mokosi kartu su neįgaliais) pirmokas.

Kai vaikas gulėjo ligoninėje, Zita prižiūrėjo Beną, o Gintautas važiuodavo aplankyti Adomo. Sūnelis dažnai miegodavo, bet tėtis vis vien būdavo šalia. Tėčio manymu, taip ir priprato. "Jis patemps lūpą, jei neprieisiu vakare. "Noriu tėtuko", - sakys. Tėtukas turi prieiti, paglostyti, pabučiuoti, palinkėti labos nakties", - pasakoja vyras. Kai Adomėlis nakvojo pas senelę, ši stebėjosi: retas atvejis, kai vaikas nori ne mamytės, o tėtuko.

Šeimos "cementas"

Gintautas visada norėjo didelės šeimos: "Maži vaikai neleidžia sustabarėti. Mano bendraamžiai savo vaikus jau užaugino. Ką jie veikia po darbo? Žiūri televizorių, skaito laikraštį. Mūsų šeimoje taip nebūna." Jų namuose viskas kaip jaunoje šeimoje: tėvai susirenka vaikus - Beną iš mokyklos, Adomą iš darželio, valgo, tvarkosi, pramogauja. Vaikai sucementavo sutuoktinius - mažieji, ypač Adomas, gali augti tik darnioje, mylinčioje šeimoje.

G.Bužinskas mano, kad be šeimos neprasideda jokie geri darbai, o kilus sunkumams šeima tampa prieglobsčio, supratimo vieta.

Taip sako vyras, kurio pirmoji šeima subyrėjo. Pora susituokė jauna, Gintautui tuomet buvo 21 metai. "Dabar, labai gerbdamas jaunimą, turėdamas panašaus amžiaus sūnų, sakyčiau, kad protingai elgiasi tie žmonės, kurie pirma nori geriau suprasti gyvenimą, jį pažinti, įgyti specialybę ir tik tuomet tuoktis", - sako teisininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, šiuo metu pradėsiantis vadovauti Utenos kolegijai.

Trumpai

* Kai Bužinskai parsivežė Adomą namo, vaikas buvo labai ramus. Tėvai tuo stebėjosi. "Tokiu tylumu ir paklusnumu mažylis tarsi dėkojo mums, kad nusprendėme jį auginti. O svarstymų buvo daug", - prisimena Zita, Adomo mama.

* Prieš Kalėdas, šeštąjį Adomo gimtadienį, tėvas G.Bužinskas ir sūnus nuvažiavo į Santariškes, surado berniuką operavusį mediką Arūną Liubšį ir padėkojo, parodė, "kokie jie dideli užaugo".

* Adomas visur keliauja su šeima. Pervertus penkis storus nuotraukų albumus, tik dviejų kelionių vaizduose nebuvo jaunėlio. Tada jis buvo per mažas keliauti.

* Kartą Zita susitiko su tokio paties likimo moterimis, kartu buvo ir Adomėlis. Mamos, neseniai pagimdžiusios vaikus, turinčius Dauno sindromą, sekiojo Zitos sūnų akimis. "Jos nori žinoti, koks gali būti jų vaikas", - paaiškino Z.Bužinskienė.

* Šiomis dienomis Gintautas pradės dirbti Utenos kolegijos direktoriumi, taip pat neapleis darbo Vilniaus universitete. Jis tikisi, kad kelionės į gretimą miestą neatims per daug laiko ir kaip anksčiau galės būti su šeima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"