TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

C. Gainsbourg: "Mandagumas trukdo būti savimi"

2014 06 28 6:00
Populiariajai Charlotte Gainsbourg patinka būti natūraliai. AFP/Scanpix nuotrauka

Neseniai populiari aktorė ir dainininkė Charlotte Gainsbourg kalbėjosi su žinomu amerikiečių menininku Dougu Aitkenu. Spaudoje paskelbtas interviu buvo panašesnis į bičiulių pokalbį. C. Gainsbourg prisipažino, kad stengiasi išeiti iš komforto zonos, daryti tai, kas jai nebūdinga.

Populiarios aktorės C. Gainsbourg gyvenimas nuo vaikystės panašus į koliažą. Ji pasakojo, kokią įtaką padarė tėvai - anglų aktorė ir modelis Jane Birkin bei prancūzų atlikėjas ir dainų kūrėjas Serge Gainsbourgas. Aiškino, kuo muzikinė veikla skiriasi nuo aktorinės. "Muzikoje esu variklis. Jei neįdomu, galiu sustabdyti darbą. O vaidyba yra kas kita - įgyvendinu kitų sumanymus", - sakė C. Gainsbourg.

Kinas - erdvė improvizuoti

- Kaip pavyksta įsijausti į vaidmenį?

- Kai kurie aktoriai patys kuria savo herojus, man taip neišeina. Galiu vaidinti save, tik kitu amplua: randu emocijų, būdo bruožų, apie kuriuos neįtardavau. Svarbiausia - nebandyti visko kontroliuoti. Be to, su režisieriumi Larsu von Trieru tai ir nepavyktų. Jis gali tiesiai rėžti, kad kas nors prastai vaidina. Man tai patinka - jis stumia beprotybės link. Pirmą dieną ateina į filmavimo aikštelę ir sako: "Nežinau, ką filmuoti. Parodykite, ką sugebate." Kai įeini į filmavimo aikštelę ir nežinai, ką daryti, veda iš pusiausvyros. Reikia būti pasiruošusiai, kad po pirmo kino bandymo tave gali išjuokti.

- Tačiau tai - didelė erdvė improvizuoti?

- Taip, milžiniška. Larsas su aktoriais gali būti labai griežtas. Beje, ir labai sąžiningas. Dar jam nepatinka, kai aktoriai užsižaidžia. Labai gerai jį suprantu.

- Šios profesijos žmonėms tai įprasta. Argi pati nevaidini?

- Taip. Pati to nejaučiu. Visą laiką apsimetu, ir tai erzina. Dabar įsiklausau į mūsų pokalbį ir suprantu, kad taip pat apsimetu.

- Mene apskritai neaišku, kur baigiasi prasimanymas ir prasideda tikras gyvenimas. Kur ta riba?

- Nežinau. O ar tau pavyksta būti tikram?

- Neįsivaizduoju.

- Tarkime, aš stengiuosi kovoti su savo mandagumu, nes ši savybė trukdo būti savimi.

- Vadinasi, po tavo avelės kailiu slepiasi laukinė vilkė?

- Ir dar kokia!

- Tai išlaisvink ją! Kada pradėjai vaidinti?

- Būdama 12 metų. Mama nuolat imdavo mane į filmavimą. Kai ji vaidino kino juostoje "La pirate", filmavosi ir vyresnė už mane mergaitė. Turbūt žiūrėjau į ją su tokiu pavydu, kad mama pastebėjo. Ir parašė man laiškelį: "Jie ieško tavo amžiaus mergaitės. Vertėtų nueiti." Garsiai mama nieko nepasakė, kad nedarytų man spaudimo, bet išraiškingai pažiūrėjo į akis. Tada nuėjau į kino bandymus.

- Kaip elgeisi prieš kameras - nervinaisi ar jautei laisvę?

- Labai gėdijausi. Įsivaizduok - iki tol visą laiką girdėdavau: "Mergaite, pasitrauk nuo kameros!" Kad galėčiau pažiūrėti, kaip mama vaidina, lįsdavau po sofa. Todėl kai pirmą kartą kamerą nukreipė į mane, nežinojau, kur dėtis. Prisimenu, kaip pagal režisieriaus komandą pirmą kartą pravirkau. Ir labai savimi didžiavausi. Tai buvo pirmasis mano aktorinis laimėjimas.

Tėvai maištininkai

- Iš šalies atrodo, kad tavo vaikystė buvo visiškai nereali, nes tėvai - garsūs artistai. Tau tai buvo kasdienybė. Kaip sekėsi gyventi tame pasaulyje?

- Nemanykite, kad ištisas paras stebėdavau, kaip tėvas kuria dainas. Mes gyvenome paprastai. Mama su tėvu mėgdavo pasilinksminti, lankytis baruose. (Juokiasi.) Mes klausydavomės Frederico Chopino, Johanno Sebastiano Bacho, Elviso Presley... Bendraudavome su artistais, giminaičiais, draugais.

- Vadinasi, tavo gyvenimas - kaip koliažas: namie artistai barškina taurėmis, tėvas rašo eilėraščius, mama fotografuojasi žurnalui. Oro uostai, viešbučiai, prisiregistruoti, išsiregistruoti...

- Taip. Tačiau tai ne tas garsenybių gyvenimas, apie kokį rašoma žurnaluose. Jokių kraštutinumų, jokio išlaidavimo. Mano tėvai buvo maištininkai, bet jie nesvajojo apsigyventi Versalio rūmuose ir maudytis prabangoje. Gyvendavome arba tėvo bute Paryžiuje, arba mažame mamos kotedže Normandijoje. Tėvas bijodavo skristi, todėl pirkdavome bilietus į naktinį traukinį. Tačiau toliau nei iki Londono ar Venecijos nevažiuodavome. Kartą su tėvu skridome į Barbadosą, tai jis baisiai prisilupo. Amžinai kovodavau su jo potraukiu į svaigalus. Nors galėdavau ir užjausti.

- Venecija, Barbadosas... Argi tai paprasta vaikystė?

- Tu teisus. Mano gyvenimas tikrai panašus į koliažą. Turbūt kiekviena šeima turi savo keistenybių. Mano tėvai išsiskyrė, kai buvau devynerių. Tėvas pradėjo gyventi su kita moterimi. Beje, pamotė buvo už mane vyresnė 12 metų, todėl labiau tiko į seseris. Mama rado kitą vyrą. O aš, būdama 19 metų, sutikau Ivaną, savo būsimą vyrą. Mudu kartu jau 22 metus. Tokioje jaunystėje sutikti vyriškį ir daugiau niekada su juo neišsiskirti - tai lyg pragyventi keletą gyvenimų, kai tau 20, tada - 30 metų ir taip toliau.

Muzikos garsų srautas

- Kuriame iš šių gyvenimų tau kilo mintis užsiimti muzika?

- Tėvai iš įrašų studijų nuolat tempdavo nemokamas mažas vinilines plokšteles su bjauria pancūzų popmuzika, todėl vaikystėje prisiklausiau visokių muzikinių šlykštybių. Nors, aišku, apie "Pink Floyd", "The Beatles" ir kitas grupes žinojau.

- Nesijaudink taip. Tavo muzika neturi nieko bendra su "popsu". Ji romantiška, kosminė ir net psichodelinė. Seniai norėjau pasakyti, kad tavo balsas - dar vienas instrumentas, susiliejantis su kitais.

- Tai ir yra esmė. Todėl norėjau padirbėti su grupe "Air" ir į jos garsų srautą įlieti savo balsą. Manau, kad mano balsas nėra nustatytas, bet dėl to nesijaudinu.

- Na, ir teisingai.

- Dabar ir aš taip manau. Tačiau kai pirmą kartą važiavau gastrolių, kovojau su jauduliu.

- Kaip kuri dainas?

- Rašau tik apie tai, kas asmeniška, dėl ko išgyvenu. Anksčiau maniau, kad negalėsiu kurti prancūziškai.

- Kodėl?

- Todėl, kad mano tėvas buvo per daug talentingas ir įžymus. Vis dėlto tai yra mano gimtoji kalba, kuria galvoju ir jaučiu.

- O kaip tavo tėvas kurdavo dainas?

- Jis sugalvodavo motyvą, pavadinimą. Pasisodindavo mane, seserį, mamą, savo direktorių, ir paskambindavo naują šedevrą. Nepasakyčiau, kad jam būtų svarbi mūsų nuomonė, tiesiog jis norėdavo matyti, kaip reaguojame. Tekstą sukurdavo paskutinę akimirką - naktį prieš įrašą studijoje. Tai buvo didelė kančia, bet kitaip tėvas nesugebėjo.

Stengiasi išeiti iš komforto zonos

- Kokius filmus, kuriuose vaidini, galima pamatyti šiais metais?

- Riado Satouffo komediją "Džekas moterų karalystėje" ir visai ne komediją "Nimfomanė", režisuotą L. von Triero.

- Kaip patekai dirbti prie L. von Triero projekto?

- Prisimeni skandalingą spaudos konferenciją Kanuose, per kurią Larsas šnekėjo apie Hilterį? Prieš tai buvo interviu, per kurį paklaustas apie kitą filmą jis pasakė: "Su jomis filmuosiu pornografiją." Ir parodė į mane bei Kirsten Dunst. Tada pasijuokėme, manėme, kad pokštauja.

- Negi tai - pornografinis filmas?

- Tai moters istorija nuo dvejų iki 50 metų, papasakota per jos seksualinių patirčių prizmę.

- Jūs su Larsu esate tiesiog svajonių komanda.

- Tikiuosi. Tačiau dabar kažkodėl pasidarė liūdna. O gal tai - paskutinis mūsų filmas? Gal Larsas manęs daugiau nebepakvies vaidinti?

- Neliūdėk. Mūsų ateityje dar yra "Station to Station". Tai bus toks klajokliškas projektas: traukinys važiuos per visą Ameriką iš San Fransisko į Niujorką, o stotyse mes rengsime hepeningus. Mūsų su tavimi stotis - Brukline. Su šamanais ir dūminėmis šaškėmis.

- Prie to projekto, be manęs, dar prisideda daug muzikantų. Kokias dainas jie atliks?

- Viską, ką patys norės. Galbūt tu norėsi dainuoti su grupe "No age" arba "The Stooges". Projekto prasmė - išmokti atsipalaiduoti.

- Tai sudėtingiausias dalykas ir muzikoje, ir kine.

- Tikrai. Juk kai darai vieną ir tą patį, net jei puikiai ir su malonumu, tampi nuspėjamas.

- Todėl visada stengiuosi išeiti iš komforto zonos, kartkartėmis daryti tai, kas man nebūdinga, nauja.

- Esi šaunuolė. Nesėdi sudėjusi rankų laukdama režisieriaus ar kompozitoriaus, kad parašytų tau hitą.

- Kaip manai, ar menas turi provokuoti?

- Ne. Net nežinau, ar mes teisingai suprantame sąvoką "provokacija". Žmonės mano, kad tai turi būti kažkas skandalingo, susijusio su seksu ar prievarta. Ar galima provokacija pavadinti Donaldo Juddo skulptūrą - kubą? Sėdi, žiūri ir mąstai: kokią turi prasmę? Įrėminta tuštuma.

- Ir tai provokacija?

- Taip. Atleisk, vėl mintimis grįžtu į tavo vaikystę. Žmonės mano, kad tavo - artistų dukros - vaikystė kupina provokacijų, toks visas jūsų gyvenimo būdas.

- Jie mano, kad jei esu muzikanto ir aktorės dukra, turėčiau būti pašėlusi. Tačiau aš niekada negėriau ir nevartojau narkotikų, šito pakankamai prisižiūrėjau vaikystėje. Apskritai labiau buvau suaugusiųjų gyvenimo stebėtoja.

- Ir ką pamatei?

- (Juokiasi.) Pradėjau bijoti bet ko nenatūralaus. Prisimenu, kartą mama pasakė: "Dieve, kodėl septintajame dešimtmetyje tiek prisidažydavau, prisipuošdavau?" Vėliau vilkėjau vien marškinėlius ir mūvėjau džinsus.

- Jokių lūpų dažų?

- Man netinka būti pasidažiusiai. Tačiau mano dukros domisi tokiais mergaitiškais dalykais, mėgsta rožinę spalvą.

- Kiek tave sutinku, visada avi kaubojiškus batus.

- Taip, nesu madinga. Tėvas turėjau dvi ar tris poras batų "Repetto", mama pasipuošdavo tik eidama į viešumą. O štai seserys - visos esame nuo skirtingų tėvų - į mane nepanašios. Jos visada mėgdavo vakarėlius, ieškojo savęs. Aš taip nemoku, ieškau savęs tik per kiną.

- Tai puiku! Kinas yra daug geriau negu spinta, prikimšta madingų drabužių.

Trumpai

* C. Gainsbourg gimė 1971 metais anglės ir prancūzo šeimoje.

* Ji yra aktorė, dainininkė ir dainų tekstų autorė.

* Vieni žinomiausių filmų, kuriuose vaidina C. Gainsbourg, - "Džeinė Eir" (1996), "21 gramas" (2003), "Lemingas" (2005), "Antikristas" (2009), "Tėve mūsų, kuris esi medyje" (2010), "Melancholija" (2011), "Nimfomanė" (2013).

* Kino aktorė apdovanota "Auksine palmės šakele" Kanų kino festivalyje už vaidmenį L. von Triero filme "Antikristas".

* 1986 metais C. Gainsbourg išleido debiutinį albumą „Charlotte for Ever“. 2006 ir 2009 metais pasirodė atlikėjos darbai „5:55“ bei IRM.

Pagal užsienio spaudą parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"