TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Caro šeimos vėlės neturi ramybės

2010 06 07 0:00
V.Popovo teigimu, pasitenkinimas darbu atsiranda tuomet, kai gali įrodyti, kad buvo taip, o ne kitaip.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Tai gali būti caro šeimos palaikai, tačiau reikia papildomų, svaresnių įrodymų, ir jie galėtų būti genetinio pobūdžio, - pabrėžė žymus Rusijos teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Popovas, dalyvavęs paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II šeimos palaikų tyrime.

Sankt Peterburgo vieno universitetų Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vadovas, medicinos daktaras, profesorius Viačeslavas Popovas šįkart į Lietuvą atvyko skaityti paskaitų. Garsus Rusijos ekspertas džiaugėsi, kad lig šiol pavyko išlaikyti draugiškus profesinius ryšius su mūsų teismo medikais.

Per 50 darbo metų V.Popovas dalyvavo daugelyje sudėtingų ekspertizių, bet viena įsimintiniausių jo patirčių - spėjamų caro Nikolajaus II, jo šeimos ir keleto dvariškių palaikų tyrimai.

Tyrimas po šimto metų

- Klausimai, susiję su paskutinio Rusijos caro ir jo šeimos palaikų paslaptimi, intriguoja lig šiol. Kuo buvo ypatingas šis tyrimas jums, kaip teismo medicinos ekspertui?

- Pirmiausia - įdomu, antra, tai mūsų skausmas, kad imperatorių sušaudė. Aišku, tyrimą lydėjo ir tebelydi didelis politinis rezonansas. Šiuo klausimu yra įvairių požiūrių. Vieniems paranku, kad caro šeima būtų buvusi sušaudyta. Kiti mano, jog ji išsigelbėjo, vadinasi, kas nors kada nors galės pareikšti, kad štai, aš esu imperatoriaus įpėdinis.

Palaikų tyrimams vadovavo vyriausybinė komisija, dirbome jos pavedimu nuo 1991 iki 1994 metų. Buvo keletas labai rimtų mokslinių proveržių, kai net nenaudodami molekulinės genetikos metodo nustatėme mirusiųjų kraujo giminystę. Tai padarėme tiesiog žiūrėdami į palaikus: ištyrėme plika akimi matomus jų požymius ir taip nustatėme, kad jie yra tos pačios šeimos atstovai. Tai pirmas toks atvejis pasaulyje, apie tai pasakojome ir tarptautiniuose kongresuose.

Nepamirškime, kad šis tyrimas vyko praėjus beveik 100 metų po sušaudymo. Iš palaikų tebuvo likę skeletai. Pirmiausia įvertinome bendriausius požymius - tų žmonių lytį, amžių, rasę. Pagal kaulus tai lengva nustatyti. Tačiau labai svarbūs ir individualūs požymiai, sakykime, odontologiniai. Dantys yra tarsi žmogaus pasas, jie nebūna panašūs į kito asmens, nes kiekvieną kamuoja skirtingos ligos. Žinoma, kad caro rūmuose buvo keletas medikų dantistų, bet dokumentų apie šeimos gydymą neišliko, o tai apsunkino darbą. Vis dėlto pagal protezavimo ypatumus, tarkim, iš kokios medžiagos buvo pagaminti tiltai ar karūnėlės, nustatėme 4 iš 5 šiame palaidojime buvusių moterų socialinį statusą bei kraujo giminystę: jos visos iš vienos šeimos, užėmusios aukštą padėtį visuomenėje. Taip pat buvo taikyti metodai, leidžiantys palyginti kaukolę su gyvų žmonių fotografijomis. Deja, komisijos darbe dalyvaujantys asmenys nusprendė, kad jau nustatyta, jog tai - caro šeimos narių palaikai. Manau, jie šiek tiek neatsakingai įvertino šį reikalą, nes atsirado nemažai klaidų, kuriomis buvo pasinaudota teigiant, esą iš tiesų palaikai yra ne caro šeimos. Vėliau juos palaidojo Sankt Peterburge, Petropavlovsko sobore, bet ne ten, kur visus mūsų carus laidojo, o gretimoje patalpoje.

Nuomonei nepritarė

- Vyriausybinės komisijos išvadoje buvo pripažinta, kad rastieji palaikai - sušaudytos caro šeimos narių. Tačiau keletas komisijos tyrėjų, taip pat ir jūs, susilaikėte, nepritarėte tokiai kategoriškai nuomonei. Kodėl?

- Aš sakau, kad tai gali būti Romanovų, caro šeimos palaikai, bet šimtaprocentinių įrodymų nėra. Vėliau turėjome galimybę atlikti daug kitų, neoficialių, bet labai rimtų tyrimų. Nuo 1996 metų pradėjome daryti paralelinius genetinius tyrimus ir gavome rezultatus, prieštaraujančius oficialiai genetinei ekspertizei. Be to, tyrėme ne savarankiškai, o pasitelkę tarptautinius ekspertus, iš pradžių kartu su japonais, vėliau - su amerikiečiais. Todėl viskas taip ir liko pakibę. Ištyrus naujai rastus palaikus galbūt bus galima pasakyti tiksliau.

Mūsų komisijoje buvo ir du istorikai, - žinomas archeologas Sergejus Beliajevas ir Rusijos mokslų akademijos Istorijos ir archeologijos instituto Uralo skyriaus direktorius Venjaminas Aleksejevas. Jie taip pat nepasirašė vyriausybinės išvados, nes abejojo dokumentų, kuriais remiantis buvo ieškoma caro šeimos palaikų, patikimumu. Kur palaidoti sušaudytieji, buvo nurodyta viename laiške. Istorikai paprašė jį parodyti. To laiško buvo 2 ar 3 egzemplioriai, vienas jų saugotas pas čekisto Jakovo Jurovskio, vadovavusio sušaudymams, sūnų admirolą. Istorikams žinia apie šį laišką sukėlė juoką. Pasirodo, jie viską žinojo, kokiame laiške kas yra. Tas laiškas dabar saugomas valstybiniame Rusijos Federacijos archyve. Ten papildomai, kita, ne Jurovskio ranka (tai nustatė ekspertizė) buvo prirašyta, kur yra sušaudytųjų palaidojimai. Todėl istorikai labiausiai ir priešinosi teigdami, kad pirmiausia reikia nustatyti paieškos pagrindu buvusių dokumentų patikimumą. Tačiau tai nebuvo padaryta, užtat kol kas negalime vertinti kategoriškai. Kita vertus, caras Nikolajus II ir jo žmona Aleksandra yra kanonizuoti. Stačiatikių bažnyčios nuomone, kol nėra šimtaprocentinės garantijos dėl palaikų, reikia būti labai atsargiems. Įsivaizduokime, jei Bažnyčia pripažintų, kad tai yra caro šeimos palaikai, tikintieji jiems melstųsi kaip šventiesiems, o po keleto metų atsirastų medžiagos, kad tai visai ne jie. Bažnyčia neturi teisės ir negali taip klysti.

- Ar Romanovų protėvių palaikų tyrimai padėjo per šį identifikavimą?

- Mes ekshumavome tikro Nikolajaus II brolio Georgijaus, mirusio 1894 metais ir palaidoto Petropavlovsko sobore, palaikus. Buvo atlikta keletas palyginamųjų tyrimų. Iš naujo ištyrus pasirodė, kad jis nėra brolis vieno iš rastų vyro palaikų. Galbūt galėjome imti tirti caro tėvų Aleksandro III ir Marijos palaikus, bet ji mirė Danijoje. Galbūt genetinis tyrimas būtų galėjęs suteikti daugiau aiškumo ir būtų padėjęs nustatyti tiesą. Jei tokia ekspertizė būtų daroma, joje turėtų dalyvauti ir dvasininkų atstovai: kad tiksliai žinotume, kad tą paėmėme, su tuo palyginome. Taigi pakartosiu savąją formulę:

tai gali būti caro šeimos palaikai, tačiau reikia papildomų, svaresnių įrodymų ir jie galėtų būti genetinio pobūdžio.

Po oficialių ekspertizių buvo išsaugoti kiekvieno skeleto kaulų gabaliukai, jie dabar yra Generalinėje prokuratūroje. Jei būtų priimtas sprendimas pakartoti tyrimus, bet dirbant visai kitos sudėties specialistų komisijai, tai galėtų sudėlioti visus taškus ant i. Radus dar dviejų žmonių palaikus, kaip tik atsirado tam pretekstas.

Visada ieško skirtumų

- Vis dėlto sutapimų, tiriant pirmiausia rastus devynių asmenų palaikus, būta daugiau nei nepasitvirtinusių dalykų?

- Taip, sutapimų daugiau. Bet jei teismo medikai mato nors vieną nepaaiškinamą skirtumą, neturi teisės daryti teigiamą išvadą. Pavyzdžiui, liko neaiškumų dėl Nikolajaus II sužeidimo. 1891 metais jis, dar tik sosto įpėdinis, ne imperatorius, keliavo po Japoniją, ten vienas japonų samurajus jam trenkė kardu per galvą ir sužeidė. Išliko trijų sosto įpėdinį apžiūrėjusių gydytojų užrašai. Ten užfiksuota, kad yra žaizda ir iš jos paimtas maždaug 2,5 centimetro ilgio kaulo gabaliukas. Tyrinėdami palaikus žiūrėjome, ar kaukolėje yra smūgio kardu pėdsakų. Tačiau jų nebuvo. O juk tirdami panaudojome net kompiuterinę tomografiją, rentgeno peiliu kaukolę "supjaustėme" kas pusę milimetro. Palyginkime: štai nuo inkų laikais darytos kaukolės trepanacijos (kaukolės pragręžimas gydant galvos traumas ar ligas - aut.) praėjo gerokai daugiau metų, bet sužeidimo pėdsakai joje išliko.

- Tad kiek dar teks laukti galutinio atsakymo?

- Tai žino tik Dievas. Pradėję tyrimus (1991 metais) ir mes manėme, kad po pusmečio galėsime pasakyti, jog tai - caro šeima. Tačiau teismo medicina neleidžia daryti skubotų pareiškimų. Sutapimai - tai pradinis įspūdis, kuris leidžia kažko tikėtis, bet mes visada ieškome skirtumų. Jei jų randame ir galime paaiškinti, tada kitas reikalas. Turime būti beveik šizofreniškai skrupulingi, tačiau mums tai padeda neapsirikti. Aišku, iriamės į priekį, bet dar nieko negaliu pasakyti ir nesakysiu. Sankt Peterburgo ir Ladogos metropolitas manęs taip pat klausė: tai kurgi caras? O aš sakau, kad jums, valdytojau, negaliu to pasakyti. Mes niekada nefantazuojame, kalbame tik apie tai, kas įrodyta. Pavyzdžiui, JAV prezidentą Johną Kennedį nušovė kadaise, o abejonių iki šiol gausu, kas ir kaip.

- Ar savo darbe dažnai tenka justi spaudimą iš politikų ar teisinių struktūrų?

- Žinote, ką pasakysiu: į senatvę man visai nesinorėtų prarasti gero vardo, todėl aš niekada nesielgiu pagal politikų nurodymus. Klausiate, ar būna kažkokių užsakymų? Su pageidaujančiais "kažko" kalbu taip pat kantriai, kaip su jumis. Politikai jau nebesikreipia - žino, kad su manimi tai neišdegs. Mes nesileidžiame į sandėrius nei su prokurorais, nei su prezidentu, nei su kuo kitu.

Žino, ko nežino niekas

- Kalbėjome apie caro šeimos palaikų tyrimą, tačiau pasitaikė ir kitų įsimintinų ekspertizių.

- Taip. Pavyzdžiui, estrados dainininko, patriotinių dainų atlikėjo Igorio Talkovo atvejis. Beje, artisto net sceninis įvaizdis buvo toks, tarsi tuoj puls prieš ambrazūrą kaip Aleksandras Matrosovas ir gins Rusiją. Jį nužudė per koncertą, o žiniasklaida iškart pradėjo skelbti įvairiausias versijas. Ko tik neprirašė, net ir snaiperį išgalvojo... Esą žmogus, iš kurio revolverio buvo nušautas dainininkas, atėjo pas kriminalistus ir pasakė, kad revolveris mano, bet aš I.Talkovo nežudžiau, apginkite nuo jo fanų. Šį atvejį žinojo visa Rusija. Mes nustatėme žmonių išsidėstymą nusikaltimo vietoje ir pasirodė, kad į dainininką šovė jo administratorius, kuris po incidento pabėgo į Izraelį. Taigi atkūrėme situaciją ir nustatėme tiesą, kaip visa tai vyko.

Arba dar vienas incidentas, kai laikraščio "Moskovskij komsomolec" žurnalistas Dmitrijus Cholodovas buvo susprogdintas imdamas lagaminą, kuriame atseit turėjo būti dokumentai, kompromituojantys gynybos ministrą. Pakartotinis tyrimas dėl šio įvykio buvo atliktas praėjus net šešeriems metams, - kaltinamieji tiek laiko jau sėdėjo kalėjime. Ekspertizė padėjo rekonstruoti situaciją ir nustatyti, kad sprogmuo buvo ne toks, apie kokį kalbėta iš pradžių - ne trotilo briketas, o savadarbis įtaisas. Tai visiškai nesisiejo su bylos aplinkybėmis, tad kalinčiuosius paleido iš kalėjimo.

Tokiais atvejais jaučiu pasitenkinimą, kuris atsiranda tik tuomet, kai gali tiksliai atkurti ir įrodyti, kad buvo taip, o ne kitaip.

Kaip teismo medikų ekspertizę vertins prokurorai, teisėjai ar partijos veikėjai - tai jau ne mūsų profesinis reikalas.

Jei klaustumėte, kodėl užsiimame tokiu darbu, juk turime reikalą su nemaloniais dalykais - lavonais, kurie dažnai būna dar ir prastos būklės. Argi tai malonu? Penkiasdešimt metų tuo užsiimu ir pasakysiu, kad niekada tai nėra malonu. Bet dirbdamas aptinku tai, ko niekas niekada nežinojo, ką žinau tik aš, ir tai įrodau. Toks mano profesinis interesas.

Šiek tiek istorijos

Paskutinis Rusijos caras, imperatorius Nikolajus II Romanovas, jo žmona Aleksandra, vaikai Aleksejus, Olga, Tatjana, Marija, Anastasija ir keletas dvariškių buvo sušaudyti bolševikų 1918-aisiais, naktį į liepos į 17-ąją, Ipatjevų name Jekaterinburge. Remiantis oficialia versija, buvo sušaudyta 11 žmonių, tačiau 1991-aisiais laidojimo vietoje rasti tik devynių asmenų palaikai. Nors ir būta prieštaravimų, speciali vyriausybinė komisija po keleto metų tyrimų priėjo prie išvados, kad rastieji kaulai - išžudytos caro šeimos narių. Tačiau istorija tuo nesibaigė. 2007-ųjų liepą Staraja Koptianskaja kelyje Jekaterinburgo apylinkėse aptikus suniokotus dar dviejų žmonių palaikus, buvo įtarta, kad tai ir yra trūkstami caraičio Aleksejaus ir didžiosios kunigaikštytės Marijos palaikai. Jiems ištirti neseniai vėl buvo sudaryta komisija, į ją įtrauktas ir LŽ pašnekovas.

Lietuvos teismo genetikų patirtis

Tyrimuose, susijusiuose su istoriniais įvykiais bei praeityje garsių Lietuvos asmenybių palaikų identifikavimu, dalyvavo ir Lietuvos teismo genetikai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja Rima Baranovienė pasakojo apie prieš keletą metų vykusį Radvilų palaikų, rastų Dubingių kapvietėje, tyrimą. Tada darbuotasi kartu su antropologais, specialistais iš Vroclavo (Lenkija) medicinos akademijos Teismo medicinos katedros, konsultuotasi su Vokietijos bei Olandijos ekspertais.

"Didžiausia problema kilo dėl DNR išskyrimo, nes tyrimui reikalinga medžiaga buvo labai suirusi. Nebuvo ir genetinio genealoginio medžio, dabar gyvenantys Radvilų palikuonys yra jau 13-14 kartos ir atsekti genealoginį ryšį su jais labai sunku. Mūsų laboratorijoje, nepriklausomai nuo antropologų, pagal DNR tyrimo metodus bandėme nustatyti kapavietėje buvusių 6 asmenų lytį. Pavyko identifikuoti 5 žmonių lytį: tai buvo 3 vyrai ir 2 moterys. Mūsų rezultatai sutapo su antropologų", - sakė R.Baranovienė.

Palaikams identifikuoti iš šlaunikaulių buvo paimti 1 gramo mėginiai. Iš tos kompaktinės medžiagos buvo išskirta DNR, paskui buvo atliekama amplifikacija, po to - DNR analizė. Apibendrinančių, kategoriškų išvadų tie tyrimai neleido daryti, nes, kaip minėta, trūko tarpinių grandžių, nebuvo kitų kartų duomenų.

"Pasaulyje tiriama tais pačiais metodais kaip ir pas mus, bet dar nėra metodikų, kurios leistų išskirti DNR iš tokių senų bei suirusių audinių. Tačiau teismo genetikos raida labai sparti, per metus pažengiame jei ne penkis, tai bent tris žingsnius į priekį. Kai atsiras pažangesnių metodų, bandysime palaikus tirti iš naujo", - sakė R.Baranovienė. Pagal sutartį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru teismo genetikai tyrė ir laidojimus Tuskulėnų memoriale. Kreipėsi garbaus amžiaus moteris, žinojusi, kad čia turi būti nužudyto jos tėvo palaikai. "Sugretinę pagal ūgį, nuotraukas, kartu su antropologais atrinkome du asmenis. Ištyrę jų kaulų fragmentus, rezultatus palyginę su dukros kraujo tyrimais, nustatėme vieno iš jų giminystės ryšį", - pasakojo R.Baranovienė.

Trumpai

Viačeslavas Popovas - nusipelnęs Rusijos mokslo veikėjas, nusipelnęs Rusijos Federacijos gydytojas, Helsinkio (Suomija) ir Kitasato (Japonija) universitetų garbės narys. Baigė S.Kirovo karo medicinos akademiją, 33 metus tarnavo kariniu teismo medicinos ekspertu, 20 metų vadovavo Karo medicinos akademijos Teismo medicinos katedrai. 400 mokslo darbų, tarp jų - 10 monografijų, 2 vadovėlių, 11 išradimų autorius. Pagrindinės domėjimosi temos: galvos smegenų traumų, šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų užtaisų padarytų sužeidimų teismo medicinos ekspertizė, asmenybės identifikavimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"