TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Čečėnas įspėja lietuvių tautą

2008 01 19 0:00
V.Jelchojevą daug kas piktina Lietuvoje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Negerbiate savo religijos. Negerbiate vyresniųjų, tėvų. Piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate", - knygoje "Susitikimas su velniu" rašo Vahidas Jelchojevas.

Septintą dešimtį baigiantis čečėnas V.Jelchojevas nuo 2002 metų gyvena Lietuvoje. Pernai čia rusų kalba išleistą knygą autorius parašė beveik metus sėdėdamas Lietuvos kalėjime ir pasirašė ją senelio Denio Muchamado vardu.

Nuo karo ir išpirkų.

LŽ pašnekovas pasakojo, kad jis, agronomas, ekonomistas ir buhalteris, Čečėnijoje gyveno gerai. Kai dalijo žemę, jo šeimai teko 15 hektarų. Užaugindavo gausų javų derlių. Laikė 15-20 jaučių bandą. Pasistatė didžiulį trijų aukštų mauritaniško stiliaus namą su aštuoniais balkonais ir fligeliais, tačiau buvo priverstas viską palikti.

V.Jelchojevas užaugino tris sūnus ir dvi dukteris. Viena dukra turi keturis, kita - tris sūnus. Jie gimė karo metais. Pasak pašnekovo, yra kažkoks dėsningumas - karo metais gimsta berniukai. Jo kaime nuo 1991 metų prasidėjo susidūrimai su rusų kariuomene, o 1994 metais kilo pirmasis karas. Vidurinysis sūnus Musa išvyko kariauti į Abchaziją. Muslimo ir Isos tėvas neišleido. Musa žuvo, kiti du buvo suimti.

Čečėnas pasakojo, kad, būdavo, rusų kareiviai pasako: duosi 50 tūkst. dolerių, paleis. Jei neturi, nužudys. Kūną parduos už 5 tūkst. dolerių. Žmonės parduodavo namus, visą turtą, kad tik galėtų palaidoti artimuosius.

Tik spėjo V.Jelchojevas vyriausiąjį sūnų išpirkti, jaunėlį išvežė. Jį išpirko už 600 dolerių, tačiau ir vėl rusų kareiviai suėmė. Vėl turėjo sumokėti 600 dolerių. Kai trečią kartą rusų kareiviai atvažiavo, sukilo visas kaimas. Rusai išsigando, tačiau pagrasino sugrįžti.

V.Jelchojevas pirmiausia padėjo pabėgti iš šalies sūnums ir žentui, o 2002 metais pats su vyriausia dukterimi Fatima, trimis vaikaičiais ir dviem marčiomis kirto Lietuvos sieną.

Žentas dabar gyvena Vokietijoje, o dukra su vaikais iki šiol dar yra Lietuvoje. Gyvena Kaune. Nuo 2004 metų rudens Kaune gyvena ir V.Jelchojevas. Valdžia jam laikinai suteikė kambario butą. Sūnų Muslimo ir Isos šeimos apsigyveno Prancūzijoje. Ten išvažiavo ir V.Jelchojevo žmona. Čečėnijoje liko tik jaunėlės dukros Luizos šeima, nes jos vyras yra rusų pusėje ir užima aukštą postą vyriausybėje.

Iš kalėjimo

"Kai niekaip negalėjau gauti Vokietijos vizos, susitariau su pasieniečiais, kad už 700 dolerių praleis į Lenkiją. Iš viso buvome vienuolika: dukra su trimis sūnumis ir dvi marčios, kiekviena su dviem vaikais", - prisiminė pašnekovas, kaip 2003 metų birželį atsidūrė Lietuvos kalėjime.

Iškalėjo vienuolika mėnesių ir parašė knygą "Susitikimas su velniu". Velnias joje iš esmės yra Stalinas. Pusę knygos sudaro čečėniški apsakymai apie Čečėnijos karus nuo caro laikų iki dabar. Kita pusė - apie pabėgėlius ir pabėgimą iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Pašnekovas negailėjo rūsčių žodžių nei Ruklos pabėgėlių priėmimo centro valdžiai, nei Pabradės užsieniečių registracijos centro gyvenimo sąlygoms. Pabradėje išbuvo pusę metų, nes per tą laiką, kai kalėjo, buvo pasibaigęs leidimo gyventi Lietuvoje laikas.

Musulmono akimis

V.Jelchojevas sakė, kad seniai rašo. Kai dar mokėsi technikume, keturis studentus išsiuntė atlikti praktikos į Čitos sritį. Ten darbo neatsirado, ir jie keturis mėnesius su geologais vaikščiojo po taigą. Apie tai, ką ten įdomaus pamatė, parašė knygą "Eglių daubos lobiai". Ji buvo išleista 1972 metais. Sovietmečiu, be pagrindinio darbo, V.Jelchojevas buvo neetatinis laikraščių korespondentas. Vieno laikraščio neetatiniu korespondentu dirba ir Lietuvoje.

"Jūsų graži tauta. Simpatingi, kultūringi, mandagūs, švarūs ir tvarkingi žmonės. Ypač gražios moterys, lieknos ir šviesios, malonios veido spalvos, - kalbėjo čečėnas. - Sportuojanti, talentinga ir išsivysčiusi, protinga tauta. Daug pliusų, tačiau juos visus nubraukia nesantuokinis gyvenimas. Pasišlykštėtina! Ir rezultatas - mažas gimstamumas."

Pašnekovas piktinosi, kad Lietuvoje tokias pat teises turi nesantuokiniai vaikai. Pasak V.Jelchojevo, jie garbės nedaro tautai ir ją sugadins. Jo kaime per visą gyvenimą buvo tik vienas toks atvejis, kai moteris pagimdė nesantuokinį kūdikį, ir iki šiol tai giminei užtraukta nešlovė.

"Jūsų jaunimas išvyksta ir kažin ar sugrįš, nes šalyje žemas pragyvenimo lygis. Jūsų religija gera, beveik tokia pat kaip mūsų, - sakė musulmonas, - tačiau jūs ją atskyrėte nuo valstybės. O per ją reikia auklėti vaikus, tautą. Mus gelbsti mūsų religija."

Čečėnai, pasak pašnekovo, išauklėti taip, kad privalo gerbti vyresnius žmones. Pavyzdžiui, eina per gatvę senas žmogus ir nepaiso saugaus eismo taisyklių, bet automobiliai sustoja ir jį praleidžia. Kai į autobusą įlipa senyvas žmogus, visi atsistoja. Moterys be bažnytinės santuokos neprieinamos vyrams. Pavojinga. Net jei moteris ir nori kokių nors santykių su vyru, giminės abu gali nužudyti.

"Bet tai yra mūsų išsigelbėjimas, - įsitikinęs V.Jelchojevas. - Labai daug jaunų čečėnų žuvo per karą, tačiau esame ramūs, kad gyventojų priaugs. Vyras gali turėti ir keturias žmonas, tačiau reikia išlaikyti visas šeimas, todėl daugpatystė labai reta. Reikia būti teisingam ir visoms po lygiai skirti meilės ir paisyti eiliškumo, nors viena galbūt gražesnė, kita vyresnė. Aš nesiryžau vesti antros žmonos."

Į Prancūziją neskuba

V.Jelchojevas norėtų grįžti į Čečėniją, tačiau bijo dėl parašytosios knygos. Dabar, kai Lietuva tapo Šengeno erdvės dalimi, gali išvykti ir į Vakarus, tačiau nori išleisti antrą knygą, kaip ir pirmąją, savo lėšomis. Į ją sudės 24 viename lietuviškame laikraštyje publikuotus apsakymus ir pavadins "Lietuviškas Lurdas". Taip vadinasi ir vienas apsakymas, kuriame aprašo Lietuvoje Kalvarijomis garsėjančius Veprius Ukmergės rajone.

"Knygą išleisiu ir išvažiuosiu į Prancūziją, - sakė V.Jelchojevas. - Mane kviečia ir į Airiją. Dublino universitetas nori išversti ir anglų kalba išleisti knygą apie pabėgėlius ir Čečėnijos karą."

Paklaustas, ar Prancūzijoje gyvendamas nusiteikęs būti toks pat kategoriškas ir kritiškas, čečėnas atkirto, kad prancūzų yra apie 60 mln., jiems negresia išnykti, o lietuvių, nors ir sakome, kad mūsų yra trys milijonai, iš tikrųjų tėra tik vienas. Kiti - ivanovai, kuznecovai ir turintys panašias pavardes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"