TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Čekiškas kraujas gelbėja lietuvius

2007 09 08 0:00
Čekas teigė, kad yra laimingas: Lietuvoje jį supa supratingi, atviri žmonės, graži gamta, sveikas požiūris į darbą.
Asmeninio albumo nuotrauka

Jei ilgitės kalnų, stebitės kiekviena jūros banga, dievinate ledo ritulį ir alų, gali būti, kad jūsų venomis teka ne lietuvio, bet čeko kraujas. Kraujo donoras Michalas Nemečekas ramina: būti čeku Lietuvoje - įdomus ir spalvingas iššūkis.

Vasarą išsekus kraujo atsargoms nuolat skambėjo pagalbos šauksmas: reikalingas vienos ar kitos grupės kraujas. Į kvietimą dovanoti kraujo atsiliepia ne tik mūsų tautiečiai, bet ir svečiai iš užsienio. Vienas jų, čekas M.Nemečekas, jau dešimt metų dalijasi gyvybe. Pradėjęs donoro "karjerą" gimtinėje, gyvendamas Lietuvoje kraujo dovanoja ir lietuviams.

"Kodėl pradėjau duoti kraujo? Pamačiau vėžiu sergančius žmones, kuriems reikėjo nuolat perpilti kraują. Tarp jų buvo ir 10-14 metų vaikų. Akimirksniu nusprendžiau: turiu kažką daryti dėl jų. Supratau, kad pats galiu atsidurti tokioje situacijoje ir jei neatsirastų žmogus, norintis man padėti, numirčiau... Tapau donoru, duodavau kraujo, vėliau kraujo plazmos, jos ypač reikia žmonėms po chemoterapijos", - gurkšnodamas rytinę kavą pasakojimą pradėjo M.Nemečekas, bendrovės "Office depot" generalinis direktorius.

Atvažiavęs į Lietuvą jis jau žinojo, kad ir čia bus kraujo donoras. Sunkiai suradęs Nacionalinį kraujo centrą (šis dar nuo sovietmečio įsikūręs atokiau nuo centro, Antakalnyje, Žolyno gatvėje), Michalas ten buvo nustebintas malonaus darbuotojų elgesio. "Tapęs donoru sakiau: kai tik reikės mano grupės kraujo, praneškite", - angliškai kalbėjo užsienietis, planuojantis pakviesti Nacionalinio kraujo centro komandą į savo bendrovę ir paraginti darbuotojus tapti kraujo donorais.

Išbandymų metai

Duoti kraujo - ne pagrindinė priežastis atvažiuoti į Lietuvą. "Prieš šešerius metus kompanijoje "Papirius" pradėjau dirbti vadybininku. Dirbau su VIP klientais - didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis. Greitai peršokau į vadovus, po poros metų jau turėjau 15 žmonių komandą, jai vadovavau. Tada mūsų vykdomasis vadovas paklausė, ar nenorėčiau pradėti naujos kompanijos "šakos" Lietuvoje? Aš to norėjau ir tiesiog atvažiavau čia", - priešistorę prisiminė prieš savaitę pavadinimą iš "Mabivil-Papirius" į "Office depot" pakeitusios bendrovės Lietuvoje vadovas. Jo tikinimu, "Office depot", nusipirkusi keturiose šalyse veikusią, biuro reikmenimis prekiavusią kompaniją, šiuo metu yra didžiausia tarptautinė biuro prekių tiekėja, atstovaujama Lietuvoje.

Viens, du - ir jis jau kitoje šalyje: be šeimos, draugų, nemokėdamas lietuvių kalbos, tik čekų, anglų ir truputį rusų. Praėjus dvejiems metams M.Nemečekas jau gali nusijuokti apie tai kalbėdamas. Pradžioje buvo kur kas sunkiau, nei atrodo: ilgi svarstymai, nerimas dėl vaikų, šeimos gerovės, vienatvės baimė. Vyresnėlis sūnus Lukašas tuo metu laikė mokyklos egzaminus, mažoji Katerina mokėjo tik čekų kalbą. Buvo aišku, kad tėvas negalės šeimos pasiimti kartu.

"Virė didelė kova, dėjome pliusus ir minusus. Žinojau, kad šeima palaikys mane bet kokiu atveju. Galiausiai nusprendžiau pabandyti", - ryžosi M.Nemečekas.

Atsivežė skubėjimą

Kitokia rinka, savitas požiūris į darbą, neįprasti lietuvių bendravimo įpročiai vertė čeką "persijungti", mąstyti kitaip.

"Čekijoje viskas greičiau. Ten reikia greitų sprendimų be ilgo svarstymo. Lietuvoje ramiau. Kai atvykau ir pamačiau gyvenimo ritmą, maniau, kad užpulsiu žmones tuo skubėjimu, kurį atsivežiau iš Vakarų Europos. Lietuviai moka gyventi, džiaugtis, mėgautis gyvenimu. Vakaruose viskas sukasi apie darbą, net savaitgalius stengiamės praleisti kuo aktyviau. Gyvenimas Vakaruose skuba, palyginti su lietuviškuoju. Man čia patinka. Toks ritmas ir darbą padaro kur kas efektyvesnį. Reikėjo kelių mėnesių, kol ėmiau suprasti žmones", - pirmiausia apie darbą pasakojo direktorius, po savo sparnu glaudžiantis 56 darbuotojus.

Ekstravertui pirmas pusmetis mūsų šalyje buvo sunkus ir dėl asmeninio gyvenimo: "Jaučiausi izoliuotas, nuolat ieškojau draugijos, kad nelikčiau vienas. Kitaip būčiau išprotėjęs." Tada M.Nemečeką gelbėjo Čekijos ir kitų šalių ambasadų organizuoti vakarai, susitikimai su žmonėmis, šventės. Vyras pripažįsta, kad jam nelabai patinka toks oficialus būdas sutikti naujus žmones: ten kiekvienas užsideda kaukę, tikrasis žmogus būna kažkur kitur. "Bet nuo tokių susitikimų buvo geriausia pradėti, - tvirtino pašnekovas. - Sutikau kelis įdomius žmones iš kitų kompanijų, susipažinau su keliais Lietuvoje dirbančiais čekais. Artimiausi bičiuliai - čekas iš kompanijos "Wallmark" ir lietuvė, idealiai kalbanti čekiškai. Man tai buvo labai įdomu - neatpažinau, kad ji lietuvė: jos tarimas tobulas. Niekada nebuvau sutikęs kitataučio, taip idealiai kalbančio čekiškai."

Įkvepia vaikai

Ieškodamas naujų draugų Lietuvoje darbo "tremtinys" beveik kasdien telefonu bendraudavo su žmona ir vaikais. Dviejų vaikų tėvas, pas juos grįžtantis kiekvieną mėnesį, su šypsena ir džiaugsmu pasakojo apie savo atžalas. Jį stebina ir įkvepia vaikų kūrybingumas. "Mes suaugusieji galvojame logiškai, o jie mąsto kūrybiškai. Abu sujungus, galima atrasti fantastiškų sprendimų, - įsitikinęs pašnekovas. Jis pasakė pavyzdį: "Prieš dvi savaites su dukrele buvome Nidoje. Ėjome pagrindine gatve, kur ant grindinio išdėlioti žinomų žmonių delnų atspaudai. Jos reakcija buvo tokia: kodėl šie žmonės vaikščioja ant rankų? Juk jie turi kojas. Niekada nemačiau žmogaus, vaikščiojančio ant rankų", - juokėsi dukros nustebintas tėvas.

M.Nemečekas pripažino, jog situacija, kai šeima susitinka vieną ar keliskart per mėnesį, netobula, bet kol kas geriausia, kokia gali būti. "Ateityje greičiausiai grįšiu į Čekiją, - sakė užsienietis. - Žinoma, gali būti, kad man siūlys važiuoti į dar kitą šalį. Tai nebūtų problema. Man patinka tyrinėti kitas kultūras, sutikti kitokių žmonių."

Svarbiausias sportas - ledo ritulys

Jau po vienų metų gyvenimo mūsų šalyje čekas sakė jautęsis kaip lietuvis. Be to, kad perprato lietuvišką būdą, susipažino su kolegomis, surado draugų, dar prisiminė gerus paauglystės laikus - ėmė žaisti ledo ritulį. Du kartus per savaitę ant Vilniaus "Akropolio" ledo ritulį mušinėja tarptautinė komanda: čekas Michalas, keli amerikiečiai, rusai, baltarusiai ir lietuviai. Komanda dar neturi pavadinimo, bet greitai turės, nes ketina žaisti Vilniaus lygoje ir varžytis su kitomis komandomis.

"Jaunystėje buvau labai geras žaidėjas. Čekijoje pirmojoje lygoje žaidžiau penkerius metus", - atskleidė pašnekovas. Paauglystėje rimtai sportavęs, vėliau Michalas žaisti ledo ritulį nustojo. Norėdamas sužinoti, ką gali ant ledo, prieš trejus metus Prahoje vėl į rankas paėmė ledo ritulininko lazdą. "Vėl esu geros formos, todėl galiu žaisti ir varžytis su kitais. Dabar ledo ritulys - laisvalaikis, malonumas, o ne rimta veikla", - pasakojo ledo ritulio mėgėjas.

Žaidėjas mielai, jei tik tai netrukdo darbui, gali tris keturias valandas per televiziją žiūrėti ledo ritulio varžybas: ledo ritulys jam - svarbiausias sportas. Net krepšinio šalyje.

Pailsėti renkasi Nidą

Čekiškas ledo ritulys, tobula čekų kalba šnekantys draugai, sėkmė darbe, pasimatymai su šeima, gimtinėje gamintas alus, maisto produktai... Iki jausmo, kad esi Čekijoje, dar kai ko trūksta.

"Pasiilgstu kalnų. Kita vertus, mums, čekams, jūra yra kažkas nuostabaus. Ošimas, smėlis, bangos, vanduo be ribų - visa tai taip neįprasta. Man egzotika ir ežerai - Čekijoje jų tik dešimt, - pasakojo M.Nemečekas. - Aplankiau daugumą svarbiausių vietų Lietuvoje. Kai renkuosi, kur poilsiauti, visada keliauju į Nidą. Ypač pasibaigus sezonui. Gaivus oras, tyla, unikali aplinka, išsiskirianti iš visų kitų Lietuvoje. Miesto modernybės - neišvengiamos, bet kai galiu, skubu į gamtą."

Ramesnį gyvenimą Lietuvoje atradęs čekas teigė, kad yra laimingas: jį supa supratingi, atviri žmonės, graži gamta, sveikas požiūris į darbą. "Tegu taip ir lieka. Jūs mokate džiaugtis gyvenimu", - tikino M.Nemečekas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"