TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Černobylio turistas

2015 05 30 6:00
Daumantas Liekis pirmą kartą į Černobylį nuvyko būdamas vos aštuoniolikos metų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daumantui Liekiui vos 24-eri, tačiau biologo išsilavinimą turintis jaunuolis jau gali vadinti save vienu labiausiai atominės katastrofos zoną Černobylyje ištyrinėjusių lietuvių. Ne vienus metus jis į šią žmonių apleistą ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą vietą veža ir specifinį turizmą mėgstančius tautiečius.

Birželio pradžioje Daumantas vėl lydės keliolikos lietuvių grupę į Černobylio atominės elektrinės katastrofos zoną. Vaikinas sako jau nebeskaičiuojantis, kelinta tai kelionė - jų buvo daug. "Pirmą kartą į Černobylį nuvažiavau būdamas aštuoniolikos. Anksčiau tiesiog negalėjau, nes į tą zoną įleidžiami tik pilnamečiai", - prisiminė jis. Tuo metu Daumantas Lietuvos edukologijos universitete dar studijavo biologiją, bet jau buvo pradėjęs dirbti gamtos žurnalistu, tad į kelionę išsirengė kartu su kolegomis.

Atominės katastrofos likviduotojų palikta dujokaukė./Asmeninio albumo nuotraukos

Nuvykęs į Černobylį D. Liekis susipažino su ten dirbusiais specialistais, kalbėdamasis su jais prasitarė, kad domisi entomologija - saugomose Lietuvos teritorijose tyrinėja vabalus, stebi jų populiaciją. "Ukrainiečiai pasiūlė tokią vabalų stebėseną atlikti ir Černobylio zonoje. Žinoma, už tą darbą niekas neketino mokėti pinigų, tačiau gavau unikalią galimybę net penkioms dienoms atvykti tyrinėti ir rinkti vabalus. Sudariau jų įvairovės Pripetės apylinkėse sąrašą", - pasakojo Daumantas. Ten vaikinas susipažino su pareigūne, kuruojančia įvažiuojančių į Černobylio zoną civilių srautus. Ji labai stebėjosi, kodėl iš Lietuvos į šią vietą atvyksta tiek mažai turistų. Ukrainietė pasiūlė sudaryti keliautojų, kuriems tai galėtų būti įdomu, grupes ir lydėti jas į rūsčią, bet unikalią atominės katastrofos zoną.

Ivanas su Marija grįžo į gimtąjį Pariševo kaimą praėjus vos dvejiems metams po evakuacijos ir gyvena ten iki šiol.

"Jau tada turėjau savo tinklaraštį, bendradarbiavau su žiniasklaidos priemonėmis, todėl informaciją paskleisti buvo nesunku, o susidomėjusiųjų atsirado gana daug", - sakė D. Liekis.

Nuotykių ieškotojams

Daumanto teigimu, rimto verslo iš kelionių į Černobylį sukurti nepavyko, tačiau jis pasidžiaugė, kad vykti ten ryžtasi nemažai nuotykių ištroškusių žmonių. Pastaruoju metu lietuvių grupės su jaunuoju gidu priešakyje atominės katastrofos vietoje išsirengia ieškoti vadinamųjų radiacijos kišenių (angl. hot spot - karštieji taškai). Tai tam tikros vietos, kuriose itin didelė spinduliuotės koncentracija.

Štai taip per penkerius metus pasikeitė vaizdas į Černobylio atominės elektrinės reaktorių - gamta ima viršų.

"Vietiniai apie šias vietas yra prikūrę būtų ir nebūtų legendų. Pavyzdžiui, Pripetės miesto pagrindinėje aikštėje po katastrofos leidosi likviduotojų sraigtasparniai. Kadangi jie dirbo prie pat reaktoriaus, skraidė virš jo, buvo ypač smarkiai užteršti. Artėjant prie tų sraigtasparnių dozimetras dar ir šiandien fiksuoja labai stiprų radioaktyvųjį foną. Kai kuriuose rūsiuose, požemiuose taip pat yra radiacijos kišenių, bet mes jų neradome. Užtat aptikome atominę slėptuvę, kuri paliko labai didelį įspūdį", - dėstė vaikinas.

Daumantas tikino, kad baimė gauti Černobylio zonoje mirtiną dozę radiacijos yra nepagrįsta. Esą pabuvus ten trumpai, vos keletą dienų, nekyla jokio pavojaus sveikatai. Didžiausią žalą, pasak lietuvio, patyrė iškart po katastrofos dirbę žmonės. "Jie per valandą gavo dešimtis kartų didesnę dozę radiacijos negu aš, važiuodamas ten metų metus. Avarijos padarinių likviduotojai tikrai susigadino sveikatą, tačiau dabar, po beveik trisdešimties metų, aplinkos radioaktyvusis fonas nebėra toks žalingas", - tvirtino D. Liekis. Vis dėlto ir šiandien maksimalus laikas, kurį galima praleisti Černobylio zonoje, yra penkios dienos. Toje vietoje dirbantys žmonės rotuojami. "Tarkime, stiuardesės ar pilotai, kurie nuolat skraido lėktuvais, gauna daug didesnę dozę radiacijos negu mes, nuvažiavę ten kelioms dienoms per metus", - sakė pašnekovas. Tačiau Daumantas pabrėžė visada įspėjantis turistus, kad kelionė nėra visiškai saugi. Tiems, kurie bijo radiacijos, jis primygtinai pataria nevykti. Lietuvio lydimos grupės, nuvykusios į Černobylio zoną, apsistoja ten gyvenusių žmonių apleistuose namuose. Du daugiabučiai yra specialiai pritaikyti vadinamiesiems atominiams turistams. Sąlygos juose labai asketiškos, bet praleisti naktį ar dvi visiškai pakanka ir minimalaus komforto.

Černobylio atominės katastrofos zonos parduotuvės lentyna - šiandien tai galima nusipirkti.

Šiek tiek atskalūnas

"Žmonės, kurie mane pažįsta, mano, jog esu labai keistas, - šmaikštavo D. Liekis. - Niekada gyvenime neragavau alkoholio, esu pats tikriausias abstinentas. Tačiau nesmerkiu tų, kurių kitoks gyvenimo būdas. Tiesiog man tai nepriimtina. Niekada nedalyvauju vakarėliuose, nė karto nesu buvęs naktiniame klube. Niekada nesu rūkęs. Visi tie dalykai man svetimi, nors mano šeimoje per šventes susėdama prie stalo ir vaišinamasi, šiuo klausimu esu šiek tiek atskalūnas."

Daumantas prisipažino nuo vaikystės buvęs labai smalsus. Sulaukęs dvylikos ar trylikos metų su seneliais dažnai atostogaudavo Aukštaitijos nacionaliniame parke ir čia susipažino su biomedicinos mokslų daktaru Broniumi Šablevičiumi, Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiuoju ekologu. Jis ėmėsi mokyti paauglį įvairių gamtos dalykų, ypač entomologijos - vabalų tyrinėjimo. "Jau tada pradėjau nustatinėti vabalų rūšis, daryti jų apskaitas, kaupti žinias. Iki šiol sudarinėju vabzdžių rinkinius, o pastaruoju metu itin susidomėjau ekologine filosofija", - kalbėjo gamtos žurnalistas.

"Mirties tiltas" šalia Pripetės - čia po katastrofos žmonės bėgo žiūrėti, kas darosi aplinkui, nežinodami, kad radiacijos fonas - mirtinas.

Bendramintė sužadėtinė

D. Liekis turi septyniolikmetį brolį, kuris dar mokosi mokykloje, yra aistringas krepšininkas ir domisi fotografija. Jeigu jis nutartų po metų vykti į Černobylio zoną, dabar Daumantui ši idėja pasirodytų nelabai saugi. Vaikinas gana anksti tapo nepriklausomas nuo tėvų, tačiau teigė, jog šie pasitiki sūnumi ir žino, kad didelių nesąmonių gyvenime jis nelinkęs daryti. "Kai esi labai jaunas, turi daug to maksimalizmo, bet metams bėgant jis rimsta. Įgauni proto, išminties ir patirties. Šiandien į daugelį dalykų žvelgiu jau kitaip negu prieš kelerius metus", - tikino jis.

Pripetės apžvalgos rato "laivelyje" atsidūrė Lenino biustas.

Į Černobylį Daumantas buvo nusivežęs ir savo sužadėtinę Justiną, kuri yra antropologė, dirba Vilniaus universitete. Jaunuoliai susipažino tyrinėdami mumijas Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios kriptoje, o vasario mėnesį susižadėjo Šventosios Dvasios bažnyčios varpinėje. "Klebonas tada mums paskambino varpais, ir tai buvo paskutinis kartas, kai varpai skambėjo, nes jo rankose nutrūko virvė", - šyptelėjo prisiminęs Daumantas. Rudenį pora planuoja vestuves.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"