TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Charizmatiškas lyderis, dailininkas mąstytojas, žavus vyriškis

2011 02 23 0:00
Jūratės Burokaitės nuotrauka

Algimantas Švėgžda (1941-1996) nebuvo nei pamirštas, nei primirštas, tačiau tokios didžiulės - retrospektyvinės - jo parodos, kokia veikia Nacionalinėje dailės galerijoje, nėra buvę.

Pasak ekspoziciją kuravusios menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, tai galimybė įsisąmoninti, kas iš tiesų yra A.Švėgžda. Dailininko našlė Agnietė Rafaelė von Bekker-Švėgždienė viliasi, kad čia jo kūrybos startas į platųjį pasaulį. Surengti parodą, primenančią, kad šiemet A.Švėgždai būtų sukakę septyniasdešimt, - šeimos sumanymas.

Menininkų solidarumas

A.Švėgžda į mūsų sąmonę įsismelkė kaip ypatingos gamtojautos dailininkas mąstytojas. Bet ir išminčius buvo jaunas, sako kuratorė. Išdykėliškas, hipiuojantis savo kartos lyderis. A.Švėgždos jaunystės darbai - irgi istorija. Įvykiu tapo penkių tapytojų - A.Švėgždos, Algimanto Kuro, Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio ir Algirdo Taurinsko - paroda tuometinės P.Cvirkos gatvės dailės salone 1973-iaisiais. Jos atidarymą užfiksavęs fotomenininkas Algimantas Kunčius prisimena, kad tada "suėjo pusė Vilniaus". Buvo ir A.Švėgždos mokytojas Algimantas Gudaitis. Pasak A.Kunčiaus, mokinys aiškiai ir drąsiai "atsisakė" mokytojo - jį traukė kas kita: naujas ekspresyvus daiktiškumas, deromantizuotas požiūris į daiktus ir aplinką.

Nuo 1982-ųjų A.Švėgžda gyveno Rytų Vokietijoje. Tenykštėje spaudoje buvo vadinamas Berlyno dailininku. Meditaciniai vokiškojo periodo darbai rodyti ne sykį, tačiau dabar pirmą kartą galime pamatyti visus ciklų "Tibeto piemenims" ir "Amerikos čiabuviams" kūrinius.

Istorija, kaip A.Švėgžda pateko į Vokietiją, - dramatiška. Dailininkui susirgus inkstų liga, Vilniuje susivienijo didelės pajėgos, kad jam būtų leista išvykti į Londoną daryti operaciją. Pasak A.Kunčiaus, šiandien toks menininkų solidarumas vargiai įsivaizduojamas. Sovietų valdžia tokio precedento - išleisti gydytis - nepageidavo. Įveikiant kliūtis daug nuveikė tuometis Fotomenininkų draugijos pirmininkas Antanas Sutkus. Tapytojai A.Gudaitis, Sofija Veiverytė ir kiti rašė raštą į Lietuvos komunistų partijos CK, prašydami gelbėti reto talento dailininką. 1980-ųjų Londono įspūdžius A.Švėgžda aprašė laiške A.Kunčiui: graži tamsiaodė seselė paima kraują, po kiek laiko jis ateina atsakymo, o gydytojas griežtu veidu sako kuo greičiau pasišalinti iš šalies: aptiktas hepatitas, kokio Londone seniai nebėra. "Algis rašė, kad prarado nuovoką, žemė išslydo iš po kojų, - pasakoja A.Kunčius. - Liko kitas variantas - klinika Berlyne. Tikrą stebuklą padarė žmonos Agnės pastangos. Inkstų operacija pavyko, tačiau užkratas (matyt, gautas Vilniuje, netobula aparatūra atliekant dializes) liko, galbūt jis ir sutrukdė jam galutinai išsikapstyti."

Nebijojo sentimentų

A.Švėgžda daugybę darbų dovanojo įvairiems Lietuvos muziejams. R.Rachlevičiūtė atkreipia dėmesį, kad nemažai išdovanota ir Vokietijoje gyvenantiems asmenims: "Jų adresus žinau, o kokie tie darbai - ne." Yra žinių, kad kai kurių būstų sienos nuo lubų iki grindų nukabinėtos A.Švėgždos paveikslais. Jauna dailėtyrininkė Asta Jackutė specialiai mokosi vokiečių kalbą, kad Berlyne pereitų menininko pėdsakais. Ji yra tyrinėjusi dailininko laiškus ir užrašų knygutes ir parašiusi darbą apie A.Švėgždą-mąstytoją.

"Jis nebijojo sentimentų, - sako ne vieną bičiulio laišką saugantis A.Kunčius. - Rašydavo, ką dirba, ką liečia, kokie jausmai apima žvelgiant pro langą - ilgiausias paklodes." Štai 1985 metų lapkričio 22 dienos laiško iš Berlyno pradžia:

"Mielas Algi,

Va, jau ir sniegas. Kaip visada, nespėji dar rudens vėjo atsigerti, o jau, žiūrėk, už apykaklės švelniai šaltus pirštus žiema kiša. Staiga apsidairai: kiek liko nepadaryta! Kiek buvo tikėtasi, laukta, svajota, o metai, va, praėjo. Gal ir kvaila tuos metus lydėti, o kitus sutikti, juk niekas niekur neprasideda ir nesibaigia, bet turbūt lengviau gyventi taip dalijant į atkarpas: simbolius surašyti ir tuo patikėti, tuo džiaugtis ir liūdėti.

Išeina kaimietiškai, senoviškai: kai jau visi tvarte gromuliuoja, kai durys užsklęstos, tada gali ramiai alkūnėmis į stalą atsiremti ir pradėti porinti, kas buvo ir ko nebuvo."

Poetas Marcelijus Martinaitis, visada džiaugęsis A.Švėgždos iliustracijomis "Kukučio baladėms", gyrė dailininko literatūrinius gebėjimus. Viename laiške 1983 metais prisipažino: "Prisiminiau, kad perskaičiau du geriausius literatūros kūrinius šiais metais: man parašytą Tavo laišką ir vieną nežinomo jauno žmogaus apsakymą."

Sielos užrašai

A.Kunčius keletą kartų yra viešėjęs pas A.Švėgždą Berlyne: "Nukankindavo Algį tie lietuvaičiai - apsistodavo vis pas jį. Buvo labai "svietaunas". Tenykštė valdžia jį pamalonino - suteikė butą. Gerai buvo įsikūręs, publika jo darbais domėjosi, įsigydavo."

Vokiškuoju laikotarpiu A.Švėgžda atsiribojo nuo dailės madų ir, pasak A.Kunčiaus, savo meditacijomis nėrė į giliąją esmę. Dėl sveikatos tapyti aliejiniais dažais nebegalėjo, todėl daug raižė ir piešė. Fotografavo A.Kunčiaus dovanota "Leica", atsiųsdavo jam savo padarytų nuotraukų, prašydavo patarimo, laukdavo komentarų. "Toks žmogus, - prisimena A.Kunčius, - ko jau imdavosi, tai iš esmės. Sakė: dabar aš supratau, kiek nedaug - tik kelios raidės - skiria žodžius "nuspausti" ir "atspausti". Algis sakydavo panašiai kaip A.Gudaitis: piešinys viską parodo, už jo nepasislėpsi. Todėl jų abiejų piešiniai - tarsi sielos užrašai."

A.Švėgžda prisimenamas kaip charizmatiškas lyderis, kūręs Jaunimo sekciją prie Dailininkų sąjungos ir iškovojęs dailės studentams teisę dalyvauti parodose. Kaip patrauklus vyriškis, prieš kurį tirpo moterys. Geras pedagogas. Tiesiog geras žmogus, kuris grįžęs iš Vokietijos apeidavo visus iki vieno bičiulius.

Prieš parodą A.Kunčius vylėsi, kad kuratorei pavyks rasti A.Švėgždos tėvo Jono tapybos darbų ir iškabinti šalia: "Ta visa panteistika, gamtojauta, panašus aplinkos daiktų lytėjimas yra ir tėvo darbuose. Moliūgai, gėlės, natiurmortai - pilni namai buvo tų paveikslų. Atvežiau savo zaporožiečiu atrinkęs jų į dailininkų tremtinių parodą (Algio tėvas - tremtinys) 1989 metais. Keletą nupirko. Tėvas ir pasakas rašė, buvo labai kūrybingas, visada linksmas, šmaikštus."

"A.Švėgždos kaip lyderio labai trūko Lietuvai tapus laisva, vykstant dailės institucijų virsmams, - įsitikinęs A.Kunčius. - O dabar reikia peržiūrėti jo palikimą. Galėtų būti ir jo galerija, kodėl gi ne. Bet mes nemokam deramai perimti paveldo."

"Esu paskutinis lietuvis pagonis ir pirmasis XXI amžiaus europietis, vėl santaikoje gyvenantis su gamta ir savimi", - kalbėjo dailininkas 1993 metais. Jo mintys: "Menas? Oi, nežinau. Jau seniai nežinau, kas tasai menas, kuo jis skiriasi nuo gyvenimo, išminties ir Tiesos."

Iš Vilniaus A.Švėgždos tapybos, grafikos ir piešinių paroda keliaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Vilniaus dailės akademijos leidykla paskelbė apie ketinimus išleisti dailininko kūrybos albumą, taip pat laiškų ir galbūt atsiminimų apie jį knygą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"