TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D.Jankauskas: "Sunkmečio našta visiems skirtinga"

2009 06 20 0:00
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D.Jankauskas: "Skubūs sprendimai nėra patys geriausi."
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Šiandien, kai krizė kamuoja visuomenę ir valstybę, žmones piktina ne tiek pablogėjusi jų asmeninė materialinė padėtis, kiek socialinio teisingumo stoka. Taip LŽ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Donatas Jankauskas.

D.Jankauskas pabrėžia, kad sunkmečio našta kartais pasiskirsto neproporcingai ir neteisingai, o valstybės parama vis dar dažnai keliauja ne ten, kur jos labiausiai reikia.

Padėtis nėra beviltiška.

- Kokia šiuo metu "Sodros" biudžeto situacija? Kas kelia daugiausia rūpesčių?

- Padėtis įtempta, bet visos išmokos yra mokamos. Būta kelių atvejų, kai tam tikros išmokos vėlavo. "Sodros" vadovas teigia, jog pirmiausia siekta išmokėti pensijas, dėl to sutriko finansinių srautų pusiausvyra ir atsirado vėlavimas.

Dėl "Sodros" padėties pirmiausia kaltas sunkmetis. Kita vertus, 2008-ieji gali tapti istoriniai dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų piliečių atžvilgiu. Tuos metus "Sodra" pradėjo turėdama 1,3 mlrd. litų rezervą, o baigė juos praktiškai netekusi to rezervo. Jau tada vyko diskusijos tarp opozicijos ir valdžios dėl realios padėties ir perspektyvų vertinimo. Deja, buvo priimti objektyvią tikrovę neigiantys sprendimai.

Kad ir kaip būtų, svarbesni ne praeities, o šių dienų sprendimai. "Sodros" padėtis, nors ir įtempta, nėra dramatiška ar beviltiška - valstybės įsipareigojimai vykdomi. Problema ta, kad dalies jų įgyvendinimą tenka atidėti ateičiai.

Tačiau priimami sprendimai - ne tik išmokų mažinimas. Valstybė, manau, yra pajėgi skolintis, dengti atsiradusį deficitą ir vėl kaupti rezervą.

- Kaip sprendžiamos socialdemokratų vadovautos Vyriausybės palikimo problemos? Sunkesnė finansinė našta nukeliama į ateitį?

- Problemos sprendžiamos įvairiai: kai kurie valstybės įsipareigojimai išties nukeliami į ateitį. Taip pat peržiūrima socialinė parama, kuri iki šiol ne visada proporcingai atitekdavo labiausiai jos stokojančioms visuomenės grupėms. Šiuo požiūriu vadovaujamasi socialinio teisingumo principu.

Kalbu net ne apie privilegijas - rentas, valstybines pensijas. Valstybės apsisprendimo reikalas, kam ir kokias jas skirti. "Sodrai" tai nedaro didesnės įtakos. Piliečius dažnai piktina ne tiek sunki asmeninė materialinė padėtis, kiek valstybės nesužiūrima parama,

patenkanti ten, kur net gerovės laikais jos skirti nereikėtų. Pavyzdžiui, pilietis, kuris naudojasi visomis paslaugomis valstybės išlaikomoje slaugos įstaigoje, dar gauna po 700 ar 800 litų išmokų, o jų atsiimti atvyksta giminaičiai. Tai jau reiškinys, sunkiai derantis su teisingumo jausmu.

Žmones piktina, kad sunkmečio našta ne visus užgula vienodai. Kai kas tiesiog piktnaudžiauja valstybės parama. Iš sunkiai besiverčiančių, vaikus auginančių kaimo žmonių tenka girdėti, kad iš pašalpų gyvenantys jų kaimynai neretai pasišaipo: "Tu dirbi ir vargsti, o aš geriau už tave gyvenu nedirbdamas." Tokie dalykai netoleruotini.

Tikiu, kad iš krizės išbrisime stipresni negu buvome iki šiol, jei susitarę išspręsime teisingumo stokos problemas. Valstybė turi būti sąžiningesnė piliečių, o šie - valstybės atžvilgiu.

- Algirdas Brazauskas neseniai teisino Gedimino Kirkilo Vyriausybę dėl atsiradusios "Sodros" biudžeto skylės. Jis pabrėžė, kad buvo gerokai padidintos pensijos. Ar tas didinimas buvo pagrįstas, ar neteks artimiausiu metu pensijų mažinti?

- Kalbėti apie galimus sprendimų variantus - didelė atsakomybė. Manau, siekis neliesti pensijų - šiuo atveju neturiu galvoje valstybinių pensijų ir kitų išskirtinių išmokų - yra logiškas ir suprantamas. Anksčiau teko girdėti, kad Vyriausybė mažintų pensijas ir motinystės atostogų išmokas tik kraštutiniu atveju. Dabar vis dėlto planuojama apkarpyti motinystės pašalpas. Nežinodamas visų detalių nenorėčiau komentuoti šio siūlymo.

Man patiko premjero pozicija, kad diskusijoms tuo klausimu turime mėnesį. Galima svarstyti įvairius variantus. Tačiau opozicija, užuot kartu ieškojusi geriausių išeičių, griebiasi beatodairiškos kritikos, vengia argumentų kalbos ir iškart maišo su žemėmis visas idėjas.

- Opozicijos reikalas - kritikuoti. Kaip turėtume suprasti socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio pareiškimą apie "Sodros" mokesčio dirbantiems asmenims didinimą 3-4 procentais? Jei taip buvo nuspręsta, kodėl šio sprendimo atsisakyta, o jei ne - kodėl ministras šneka bet ką?

- Manau, R.Dagys reiškė savo nuomonę. Nepamenu, kaip pažodžiui skambėjo ta jo mintis. Regis, ministras sakė ketinantis siūlyti tokį sprendimą. Išties nelengva tarp valdančiosios koalicijos kolegų ir partnerių derinti ne tik sprendimus, bet ir siūlymus. Diskutuojant apie socialinius dalykus su liberalių pažiūrų Seimo frakcijomis atsiranda požiūrių skirtumų, bet paprastai pavyksta susitarti.

Nesikrato atsakomybės

- Valdžia prabilo apie bazinės algos mažinimą nuo 475 iki 430 litų. Bet juk per praėjusią Seimo kadenciją būtent konservatoriai privertė G.Kirkilo Vyriausybę didinti bazinę algą. Mažinate tai, ką patys krizės išvakarėse reikalavote didinti?

- Iš tiesų dabartiniame parlamente yra praėjusios kadencijos Seimo narių, kurie reikalavo didinti bazinę algą. Galbūt Tėvynės sąjungai ir tektų dalytis atsakomybe su buvusia valdžia, jei ne vienas "bet". Jeigu prieš metus tuometė Vyriausybė būtų ne tik "piešusi" pernykštę situaciją, bet ir sakiusi tiesą apie perspektyvą, galbūt sprendimai būtų buvę kiti.

Tik neseniai sužinojome, kad ir pernai, ir dar anksčiau ekspertai buvę įspėję apie artėjantį sunkmetį. Tačiau iš valdžios atstovų tada girdėjome visai ką kita: jie aiškino, jog viskas gerai, esą nereikia sukti sau galvos. Žinoma, dalį atsakomybės turime prisiimti, nes buvo sukurti tam tikri lūkesčiai ne tik visuomenei, bet ir įstatymų leidyboje dalyvavusiems žmonėms.

- Kokių priemonių ketinama imtis mažinant mokesčių naštą smulkiajam verslui, individualioms įmonėms?

- Rengiamas priemonių paketas. Tam tikros idėjos šiuo metu aptariamos ministerijose, Vyriausybėje, tad negaliu apie jas kalbėti kaip apie parengtus sprendimus. Pateikus tas idėjas Seimui, vyks vieša diskusija, per kurią bus ieškoma geriausių variantų.

Man paprasčiau kalbėti apie tuos siūlomus sprendimus, kurie jau apsvarstyti arba svarstomi Seime. Tarp jų - Užimtumo rėmimo įstatymas. Verslo atžvilgiu siūloma rūpintis ne tik darbo netekusiais žmonėmis, bet ir ieškoti išeičių, kaip sunkioje padėtyje atsidūrusiose įmonėse nemažinti darbo vietų.

Yra nauja įstatymo nuostata, kad darbo vietų rėmimas, subsidijavimas - juk anksčiau savivaldybės ir darbo biržos tik ieškodavo būdų įdarbinti bedarbius - būtų organizuojamas pačiose įmonėse. Taip pat kad persikvalifikavimo kursai būtų rengiami ne tik atleistiems iš darbo asmenims, bet ir tebedirbantiems įmonėse, šioms tik iš dalies prisidedant. Visa tai - jau patvirtintos priemonės.

- Kiek tas darbo vietų subsidijavimas kainuos valstybei?

- Darbo vietos bus remiamos Europos socialinio fondo lėšomis. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje vis kryptingiau naudojamos ten, kur jų labiausiai reikia.

Bendro vardiklio paieškos

- Ar bus ilginamas pensinis amžius?

- Esame įsipareigoję ES nuo 2012 metų pradėti ilginti pensinį amžių. Tai įvyks ne iš karto, bet pamažu. Šiuo metu, kai bedarbių gausėja, pensinio amžiaus ilginimas, manau, būtų nelogiškas žingsnis.

Iš piliečių tenka girdėti įvairių nuomonių apie dirbančių pensininkų situaciją. Socialinis teisingumas suvokiamas skirtingai. Nedirbantys pensininkai prašo, siūlo, kartais net reikalauja neliesti pensijų ir atkreipti dėmesį į dirbančius pensininkus, kurie lyg ir turi du pajamų šaltinius. Savo ruožtu dirbantys pensininkai pagrįstai atsako: "Sveikata leidžia - ir dirbu." Juk jie gali padėti bedarbiais tapusiems savo vaikams, anūkams.

Kiek žmonių, tiek gyvenimų ir situacijų. Išvesti iš viso to bendrą vardiklį nelengva. Dėl pensinio amžiaus ilginimo mano nuomonė tokia: diskutuoti apie tai verta, bet imtis veiksmų jau dabar ar per artimiausius dvejus metus būtų per anksti.

- Ar pritariate motinystės pašalpų mažinimui?

- Pirmiausia turėčiau pamatyti projektus, kurie neseniai buvo aptarti Vyriausybėje. Įvedus išmokų ribas ir dalį pašalpų nusprendus išmokėti vėliau, būčiau šalininkas sprendimo, kuris suteiktų galimybę papildomai užsidirbti šeimai, auginančiai vaiką iki dvejų metų ir nesieti pašalpos su kitomis pajamomis.

Laikausi pozicijos, kad diskutuoti reikia dėl visų idėjų, bet siūlomi sprendimai turi būti grindžiami svaria padėties analize ir prognozėmis. Vykdomoji valdžia turi tam pakankamai išteklių. Skubūs sprendimai nėra patys geriausi.

- Ar ne per didelė prabanga Lietuvai turėti ilgiausias Europoje motinystės atostogas?

- Šiuo metu, manau, apie pašalpų mokėjimo trukmę diskutuoti neverta: esant dideliam nedarbui pašalpos nebegaunančius tėvus, auginančius mažamečius vaikus, tektų nukreipti į darbo biržą, skirti valstybės paramą kitų išmokų pavidalu. Tačiau pašalpų tėvams mokėjimas turi būti derinamas su visomis valstybės galimybėmis. Svarstant išmokos dydį reikia labiau atsižvelgti į skaičius.

- Konservatorių šeimos politika pastaruoju metu pasižymi radikalumo protrūkiais. Pavyzdžiui, vieniši tėvai ministro R.Dagio pravardžiuojami "bambaliais". Kaip tai vertinate?

- Šelniai pasakius, vertinu skeptiškai. Kalbėdamas būrelyje bičiulių žmogus gali sau leisti šiek tiek daugiau, bet būdamas politikas ir eidamas atsakingas pareigas jis turi jausti atsakomybę. Žinoma, kai padėtis sunki, emocijos kartais pratrūksta. Tačiau reikia stengtis valdytis. Pats tai darau ir kolegoms patariu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"