TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D. Lewiso herojus rausė Londono finansų pamatus

2016 05 21 6:00
Britų aktorius Damianas Lewisas ekrane įkūnijo kovotoją su finansų korupcija. Užsienio spaudos nuotraukos

Kino ekranuose pasirodžius įtempto siužeto trileriui „Išdavikas“, vienas pagrindinių juostos aktorių Damianas Lewisas spaudai papasakojo apie suvaidintą prieštaringą personažą ir Londono finansų pasaulį, kuriame, jo nuomone, per daug turtingų rusų.

Filmas „Išdavikas“ pastatytas pagal rašytojo Johno le Carre romaną. Filmo herojai – rusų oligarchas Dmitrijus (akt. Stellanas Skarsgardas), anksčiau plovęs pinigus nusikalstamoms grupuotėms, o dabar pardavinėjantis vertingą informaciją britų specialiosioms tarnyboms, bei slaptasis agentas Hektoras, kuriam tenka pasirinkti – bendradarbiauti su informatoriumi ar perduoti jį valdžios struktūroms, kad šis gautų ko nusipelnęs. Agentą Hektorą ir vaidina britų seriale „Tėvynė“ išpopuliarėjęs D. Lewisas.

Atranda savo atspindį

MI-6 agentas Hektoras - naujausias Damiano Lewiso vaidmuo juostoje "Išdavikas".

– Damianai, kaip jūs apibūdintumėte Hektorą – jis neatrodo kaip žmogus, radęs vidinę ramybę?

– Hektoro personažas, manau, turi daug paties rašytojo J. le Carre bruožų. Autoriaus romanuose visada yra veikėjas, kuris stengiasi sužinoti tiesą ir perduoti ją valdžiai – savitas individualistas, niekada nepateisinantis aplinkinių lūkesčių. Šioje istorijoje Hektoras – būtent toks. Jis yra romantikas ir tam tikra prasme vienišius. Jo padėties žmogui sakyti tiesą – reiškia už ją mokėti. Jis drąsus ir pasiaukojantis, bet tuo pat metu kartais elgiasi lyg naivus paauglys. Šių savybių derinys daro jį itin patrauklų žiūrovams, nes kiekvienas tarsi gali atrasti savo atspindį. Juk kiekvienam yra tekę pakliūti į situaciją, kai esi priverstas užgniaužti savo jausmus, kad pateisintum kieno nors lūkesčius.

– Be to, Hektoras – puikus manipuliuotojas, geba pasinaudoti kitais žmonėmis, siekdamas savo tikslų.

– Jis yra nevienareikšmė figūra. Niekada iki galo negali būti tikras, ar jis elgiasi pagal įsitikinimus, asmenines paskatas, ar vedamas senos nuoskaudos, kurią sukėlė Londono finansų institucijos. Skaičiusieji knygą žino, jog prieš daugelį metų Hektoras dirbo finansų srityje, bet pasitraukė iš jos, nes negalėjo taikstytis su laisvojoje rinkoje vyraujančia korupcija. Pradėjęs darbuotis britų žvalgybai MI-6, jis toliau rausė finansų pasaulio pamatus. Hektorą net perkėlė į žemesnes pareigas, tačiau jis visada kovojo už savo įsitikinimus.

– Kokio tai žanro filmas?

– Tai ne detektyvas, o filmas apie pabėgimą, tarkime, kaip „Didysis pabėgimas“. Tai juosta, verčianti žiūrovus visą laiką būti įsitempusius ir mąstyti („Nejaugi jie tikrai rengiasi tai padaryti?“; „Įdomu, kaip jie tai padarys?“). Autorius mums pasakoja, kas sukėlė tam tikrus įvykius, o mes įsitempę stebime herojaus veiksmus, jo sėkmes ir nesėkmes. J. le Carre pasakodamas nuolat daro pauzes, kad parodytų mums, kaip įvykiai psichologiškai veikia herojus, panardina į juos užklupusias moralines dilemas. Būtent dėl to J. le Carre, jei taip galima sakyti, yra „literatūrinis“ rašytojas, o ne tiesiog žmogus, pasakojantis kokią nors itin intriguojančią istoriją.

Asmeninė Hektoro problema ta, kad jis nuolat leidžia nugalėti jausmams, o ne protui. Dėl to jis padeda Dmitrijui arba bent bando padėti, nors iki galo nesuvokiame – tai altruizmas ar kas kita? Kaip tik tai išskiria J. le Carre kūrinius iš kitų trilerių.

Katinas virto šunimi

– Kaip kūrėte savo personažą?

– Laurence'as Olivier visada sakė, kad reikia pradėti nuo batų, ir čia yra tiesos. Visuomet apie savo herojų surenku kuo daugiau detalių. Iš pradžių labai įdėmiai skaitau scenarijų ir skrupulingai jį tyrinėju. Paprastai šis darbas trunka keletą savaičių. Tada renku papildomą medžiagą ir skaitau tai temai skirtas knygas. Prieš šį filmavimą labai domėjausi MI-6. Net vaikščiojau į specialios paskirties būrio klubo treniruotes ir bendravau su dviem operatyviniais darbuotojais, dirbusiais Afrikoje. Vienas jų buvo tiesiog idealus, mat anksčiau yra dirbęs finansų srityje, kol jį užverbavo specialiosios tarnybos. Žinote, kaip tai daroma? Su žmogumi susisiekia tos tarnybos atstovas ir sako: „Matėme jūsų gyvenimo aprašymą ir manome, kad jūs tinkate dirbti mūsų skyriuje. Ar jums būtų įdomu ateiti į pokalbį dėl darbo?“ Ir dar dorai nesupratęs, kas vyksta, žmogus jau pakliuvo į mokomuosius MI-6 kursus.

Tikri žmonės, kurių istorijos kartais skamba lyg anekdotai – geriausias įkvėpimo ir informacijos šaltinis, kai kuri vaidmenį. Todėl jų radęs, tiesiog prisėdu šalia ir stebiu. Įdėmiai klausausi, įsimenu žmonių manieras, tyrinėju elgesį. Man labai svarbus „kūniškas“ darbas kuriant vaidmenį. Matyt, tai kyla iš mano sceninės patirties. Be to, labai patinka aktorystės „antropomorfinė“ dalis – pavyzdžiui, visada tapatinu savo herojų su kokiu nors gyvūnu.

Hektorą vaidinantis Damianas Lewisas (dešinėje) turi nemažai paties rašytojo Johno le Carre bruožų./Kadras iš filmo

– Į kokį gyvūną panašus Hektoras?

– Rasti gyvūną buvo sudėtinga. Vienu metu jis atrodė panašus į didelį katiną, o vėliau staiga tapo šunimi. Šunys – labai įdomūs padarai, jie labai ištikimi, gali būti sąžiningi ir atviri, tačiau tai, kaip šunys apuostinėja įvairius kampus, yra šis tas unikalaus, to mums neduota suprasti. Šuo gali dulkėtame kampe trainiotis pusvalandį, uostinėti, o tada staiga nustoja domėtis ir eina toliau. Bandžiau panašių bruožų rasti Hektoro vaidmenyje. Žinote, kartais tarsi užsižaidžiu ir mano mintys darose akivaizdžios fiziniuose veiksmuose. Reikia būti labai atsargiam, nes nuo kameros nieko nepaslėpsi. (Juokiasi.)

Smagiai pasijuokė

– Ar jums anksčiau yra siūlę vaidinti J. le Carre romanų ekranizacijose?

– Kai 2000-ųjų pradžioje filmavausi juostoje „Sapnų gaudytojas“, priėjo režisierius ir pasakė: „Damianai, turiu knygą, labai norėčiau, kad jos ekranizacijoje suvaidintum vieną personažų, buvusį kareivį Džonataną Painą.“ Tai buvo J. le Carre romanas „Naktinis administratorius“. Vėliau tikrai nusifilmavau filme pagal šio rašytojo romaną, bet tai buvo kita knyga.

O neseniai per „Auksinių gaublių“ ceremoniją nutiko įdomi istorija. Sėdėjau prie vieno stalo su Tomu Hollanderiu, Tomu Hiddlestonu ir Simonu Cornwellu – šiemet pasirodžiusio trumpo serialo „Naktinis administratorius“ kūrybine komanda. Apie projektą sužinojau tik per šį susitikimą. Kreipiausi į juos: „Palaukite. Jūs nufilmavote „Naktinį administratorių“? O kas vaidino mano vaidmenį?“ T. Hiddlestonas pakėlė ranką. Papasakojau jiems, kaip man buvo siūlytas šis vaidmuo. Kartu smagiai pasijuokėme.

– Ar jums neatrodo, kad šiuolaikinis pasaulis, pavaizduotas filme „Išdavikas“, atrodo labai nepatrauklus?

– Tai tiesiog puiki šiuolaikinė istorija apie didžiulius turtus, šiuo metu sutelktus Londone. Dabar šio miesto centre gyvena žmonės, kurie turi mažiausiai keturis penkis namus miesto centre. Londonas yra labai brangus miestas. Čia labai daug turtingų rusų, ir tai, aišku, turi įtakos mūsų ideologijai.

Tai nėra ideali situacija, tačiau didžiuojamės savo gebėjimu integruotis į naują aplinką ir savo tolerancija. Čia gyvena daug žmonių, pasikartosiu, tarp jų – daug turtingų rusų. Londonas yra finansų centras. Kaip mums išsaugoti savo valdžią? Kaip išsaugoti suverenitetą, kaip padaryti, kad Londonas liktų miestu, galinčiu funkcionuoti autonomiškai? Čia daug pinigų ir daug būdų juos uždirbti. Būtent todėl Londonas patrauklus daugeliui čia atvykstančiųjų.

Žinoma, J. le Carre atkreipia dėmesį, kad pinigai dažnai uždirbami apeinant įstatymus, tačiau taip visada buvo, yra ir bus. Akivaizdu, kad mano herojų Hektorą tai slegia, o J. le Carre per jį leidžia suprasti, jog žmonėms yra daug siektinų tikslų, ir tai nebūtinai turi būti materialios gėrybės. Reikia tokių kaip Hektoras žmonių, kurie sugeba pasipriešinti sistemai. Šiuo požiūriu J. le Carre galima drąsiai vadinti kovotoju už teisingumą.

Parengė GODA AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"