TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D. Meiželytė nenori į kosmosą

2014 10 11 6:00
„Gyvenu čia“ komandą visur sutinka labai šilti, nuoširdūs, o dažnai ir labai nuotaikingi žmonės“, - sako Donalda Meiželytė. "Lietuvos ryto" televizijos archyvo nuotraukos

„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Gyvenu čia“ apie asmenybes ir jų būstus vedėja Donalda Meiželytė neslepia, kad su filmuojamais žmonėmis ji kartais išlenkia taurelę. Moteris įsitikinusi, jog komercinė televizija nežaloja tautiečių savimonės, o stereotipas apie paniurusius ir nelaimingus lietuvius yra mitas.

- Nuo liepos 6 dienos „Lietuvos ryto“ televizija rodo sekmadieninę tavo vedamą laidą „Gyvenu čia“, kuri keliauja po Lietuvą ir filmuoja įdomius žmones bei jų namus. Kaip dažnai vaišingi tautiečiai siūlo tau išlenkti taurelę?

- Labai nepatogus klausimas, bet man nėra ko nepatogintis. Mus labai dažnai vaišina ne tik tradiciniais to krašto, kuriame lankomės, patiekalais, bet ir vietiniu „paveldu“. Prisipažinsiu, kad nesu to „paveldo“ mėgėja, bet paragauti būna visai įdomu. Konservatoriai, praėjusios kadencijos Seimui neleidę legalizuoti naminės, pasielgė neprotingai. Juokinga, bet net ir paprastą pienių vyną gaminantys ūkininkai savo įmones turi registruoti Latvijoje.

- „Gyvenu čia“ – viena iš nedaugelio pozityvių, blizgučiais neapkarstytų laidų komerciniame eteryje. Didesnis pozityvumo kiekis TV ekrane kilstelėtų tautinę savimonę?

- Savimonę arba turi, arba ne – jos neįmanoma nei kilstelėti, nei nuleisti su vandeniu. Žinoma, kalbinant filmavimo metu sutiktus žmones norisi jų klausti ir klausti, ar dirbantis žmogus gali susikurti gerovę ir gražią aplinką. Svarbiausia – atsakymas yra „taip“. Tik va, bėda, kad tas, kuris dirba ir siekia, jau dirba ir siekia, o tas, kuris tik laukia manos iš dangaus, tik prašo ar net reikalauja, nieko nedaro.

Nesu cenzorius, todėl jei būtų mano valia, nedrausčiau jokių laidų ir TV kanalų, kad ir kokie jie būtų. Auginti jaunus supratingus ir informaciją gebančius atsirinkti žmones – šeimos ir mokyklos reikalas. Visokio mėšlo pilnas ir internetas, ir satelitas. Reikia tik atsirinkti grūdus nuo pelų.

- Gajus stereotipas, kad lietuviai paniurę ir nelaimingi. Tai – mitas ar realybė?

- Mitas. Lietuviai, kaip ir visi pasaulio žmonės, visokie. Visi tautiečiai skirtingi. Kai jiems liūdna, jie liūdi, kai niūru, jie niūrūs, kai gera, jie šypsosi, o kartais būna susimąstę. Pas mus nėra tiek saulės, kiek Kuboje, kur net kioskininkė užsisvajojusi niūniuodama šoka salsą.

Nežinau, kaip tai nutiko, bet „Gyvenu čia“ komandą visur sutinka labai šilti, nuoširdūs, o dažnai ir labai nuotaikingi žmonės. Tuomet mano siela dainuoja – aš tik stebiu tą žmogaus gyvenimo šokį ir mėgaujuosi.

- Palyginti su LNK ir TV3, „Lietuvos ryto“ televizija yra nykštukė. Kodėl šis kanalas nėra toks populiarus?

- Nesu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro atstovė, o namie neturiu TV metro, tad reklama neužsiimsiu. Šiame pasaulyje visiems yra vietos po saule – ir BBC, ir MTV. Čia labai daug vietos net ir senukams. Filmo autoriai melavo.

- Vedi laidą, taip pat renginius. Be to, koncertuoji. Tai reiškia, kad susiduri su dideliu žmonių srautu. Tau teko susidurti su energiniais vampyrais?

- Žinoma, kad teko. Esu tokia "nuvampyruota", kad vos sugeneruoju energijos gyvybei palaikyti. (Juokiasi.) Jei rimtai, aš – energinis donoras. Su panašiais pabendrauju per filmavimus ir tokiu būdu įsikraunu.

- Man susidaro įspūdis, kad lietuvišką šou pasaulį valdo klanai, suinteresuoti, kad į jų ratą nepatektų naujų veidų. Rezultatas – tie patys žmonės keičia televizijas ir radijo stotis, eteryje retai atsiranda naujų asmenybių. Šis įspūdis – tiesa ar iš piršto laužta sąmokslo teorija?

- Tai – tik sąmokslo teorija. Ją kelia nevykėliai, turintys labai daug ambicijų ir labai mažai galimybių. Niekas nebenori dirbti ir nemąstyti apie šlovę. Pirmiausia turi gyventi ir kurti nemąstydamas apie laurus, turi daryti tai nuoširdžiai, be atvangos, o tuomet sėkmė ateis savaime. Kai judi, kurią nors dieną būtinai atsiduri reikiamoje vietoje reikiamu laiku.

Jokių klanų pramogų pasaulyje nėra – nebent klanais vadintume kurios nors prodiuserinės kompanijos kuruojamas grupes ir atlikėjus. Kodėl kai kurie nori patekti į televizorių arba kad jų dainas grotų radijas? Mano dainų, kurias moka atmintinai pusė Lietuvos, negrojo „Radiocentras“, nors šioje stotyje dirbau beveik dešimt metų. Manęs netransliuoja ir „Lietus“, nors puikiai pažįstu jo direktorių Gintarą Zdebskį ir dainuoju lietuviškai. Na, ir kas? Ar aš dėl to blogesnė?

Pastebėjau, kad labai žinomi žmonės yra pačios paprasčiausios, žemiškiausios ir neišpuikusios asmenybės. O kompleksuoti žmogeliai blaškosi, spurda ir siekia pripažinimo.

Donaldos nuomone, jokių klanų pramogų pasaulyje nėra – nebent klanais vadintume kurios nors prodiuserinės kompanijos kuruojamas grupes ir atlikėjus.

- Buvai 2008-2012 metų kadencijos Seimo narė. Į parlamentą patekai kaip kultinio "šoumeno" Arūno Valinsko suburtos Tautos prisikėlimo partijos narė. Koks velnias nešė tave į Seimą?

- Ten mane nuvedė likimas. Matyt, taip turėjo būti, nes kelti savo kandidatūrą vienmandatėje apygardoje sutikau su sąlyga, kad nedalyvausiu rinkimų kovoje ir būsiu įtraukta į partijos kandidatų sąrašo apačią.

Tapusi Seimo nare negalėjau atsikvošėti, nes esu labai geras žmogus, nes aš – patikli, sąžininga ir pareiginga. Še tau, kad nori – į parlamentą. Galbūt tai buvo apšilimas prieš didžiuosius darbus šaliai sulaukus vyresnio amžiaus, galbūt politika manęs dar sulauks.

Labai džiaugiuosi, kad darbavausi Audito komitete su puikiais ir principingais kolegomis. Supratau, kad visai nesvarbu, kokiai partijai priklauso parlamentaras. Jei jis – doras žmogus, viskas puiku.

- Praėjusių metų vasario 3 dieną BTV gyvenimo būdo laidoje „Gyvenimo spalvos“, kuri šiandien neberodoma, leptelėjai, kad daug politikų susirgę žvaigždžių liga…

- Gali būti, kad esmė net ne politika. Greičiausiai tai – kompleksuotų, gudrių žmonių tipažas. Tokiems reikia dėmesio, kad galėtų išsiurbti energijos iš aplinkinių. Tokie susireikšminę. Kol Seimo salėje filmuoja operatoriai, iš tribūnos net drimba putos. Kai tik operatoriai išeina savais reikalais, parlamente – tvarka, ramybė ir jokių lenininių kalbų.

- Internetinė humoro enciklopedija „Pipedija“ apie tave rašo: „Pagarsėjo savo pomėgiu berniukams, panašiems į Jogailą Morkūną ().“ Tikrai turi potraukį prie renginių organizavimo kompanijos „Pirmoji kava“ vado J. Morkūno klonų?

- Oi ne – tikrai neturiu maniakinio potraukio prie Jogailos prototipo, tačiau šiam žmogui jaučiu didelę simpatiją. Tiesiog taip buvo sutapę, kad kitados su juo dirbau, o draugavau su į jį labai panašiu jaunuoliu, kurį vadinome Jogailučiu.

- Lankeisi Kenijoje, Tailande, Kuboje ir Afrikoje. Kokios šalys yra artimiausių tavo kelionių sąraše?

- Su draugais ruošiuosi trijų savaičių kelionei į JAV ir į kruizą po Karibų jūrą. Įkelsime koją į Panamą, Kosta Riką, Meksiką, Kolumbiją, Puerto Riką ir Jamaikoją. Floridoje aplankysime dešimties metukų jubiliejų mininčią lietuvių bendruomenę, pagyvensime Majamyje. Manau, tai bus puiki, įspūdžių pilna kelionė.

- Savo vardą gavai astronauto Donaldo Slaytono, 1975-aisiais kosmose iš amerikiečių kosminės stoties persikėlusio į rusų kosminį laivą, garbei. Norėtum pakilti į kosmosą?

- Nenoriu ir niekada nenorėsiu. Tik pamanyk: mūsų visata skrieja, mes skriejame su visa Saulės sistema, dar skriejame aplink Saulę ir aplink savo ašį. Kur dar skrieti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"