TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D.Mockus: "Laikas nusiplėšti voratinklius..."

2009 01 31 0:00
D.Mockus: "Išsilaikys stipriausieji ir geriausieji. O krizės ateina r praeina".
LŽ archyvo nuotrauka

Naujoji Lietuvos Vyriausybė stokoja kompetencijos ir daro elementariausias kvailystes. Taip LŽ tvirtina koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus. Jo teigimu, apkraudama sunkmečiu papildomais mokesčiais verslą ir vartojimą, mūsų valdžia rizikuoja artimiausiais mėnesiais nebesurinkti planuoto biudžeto. Tąsyk jai teks prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas ir kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Kaip vertinate ekonominę finansinę padėtį, susiklosčiusią pradėjus darbą naujai krašto Vyriausybei?

Vertinu prastai. Ekonomika lėtėti pradėjo praėjusių metų vasaros pabaigoje. Dabar tas lėtėjimas akivaizdžiai įgyja kritimo bruožų. Galima sakyti, krizė įsisiūbuoja, ir nematyti jokių gerai dėl ateities nuteikiančių ženklų.

Sustojus ekonomikos plėtrai prasidėjo kritimas, ir didžiausia problema yra tai, kad kol kas nematyti nei orientyrų, nei atsparos taškų. Rinkoje - daug susierzinimo, nepasitikėjimo. Situacija tikrai nesmagi.

Ar tą kritimą lėmė tik pasaulinės tendencijos, ar tai ne ką mažiau - mūsų vidaus politikos padarinys?

Be abejo, viskas prasidėjo nuo pasaulio krizės. Apie tai daug rašyta ir kalbėta. Kadangi ekonomika yra globali, esame "užkabinti" pirmiausia per finansų, kreditavimo, kapitalo rinkas. Tai veikia nekilnojamojo turto, statybų sektorius, kurie pastaruoju metu sparčiai plėtojosi.

Kitas dalykas - tai mūsų sena yda: viešasis administravimas. Atlikus įvairius tyrimus neretai parodoma pirštu: mūsų viešasis administravimas - gremėzdiškas, biurokratinis, daugybė žmonių nekuria pridėtinės vertės. Ar visuomenė gali atlaikyti tokią naštą?

Kol buvo pakilimas, atrodė, kad viskas įmanoma, pinigų užtenka. Dabar aiškėja, kad pinigų ima stigti. Turime puikią progą revizuoti išlaidas. Krizės turi vieną teigiamą bruožą - jos verčia nusiplėšti voratinklius nuo akių ir atvirai atsakyti į svarbius klausimus. Ar užtektinai žmonių dalyvauja pridėtinės vertės kūrimo procese? Ar daug yra to proceso dalyvių, kuriuos išlaiko kiti žmonės? Kaip šiandien valdoma mūsų valstybė?

Kaip vertinate Gedimino Kirkilo Vyriausybės valdymą? Ar esamą sunkią padėtį lėmė jos nesugebėjimas laiku ir tinkamai reaguoti į artėjančią krizę?

Didele dalimi, žinoma, lėmė. Manyčiau, tas neveiklumas, liūliavimas, būdingas anai Vyriausybei, daug prisidėjo prie to, kad atėjusi nauja Vyriausybė imtųsi ryžtingų ir net drastiškų veiksmų. Apie tuos veiksmus dabar galime diskutuoti, bet tikruosius rezultatus matysime po 2-3 mėnesių.

Kuri iš dviejų Vyriausybių kaltesnė dėl esamų problemų? Kaltė, matyt, abipusė. Kas blogiau - ar visiškai neveiksni Vyriausybė, kuri nieko nedaro, ar tokia Vyriausybė, kuri, rodydama iniciatyvą, daro elementariausias kvailystes?

Neveiksni Vyriausybė - tai G.Kirkilo ministrų kabinetas?

Taip, vienareikšmiškai.

Kokios yra dabartinės - iniciatyviosios Vyriausybės padarytos didžiausios kvailystės?

Tai mestas šūkis, kad biudžeto subalansavimas esąs absoliutus gėris. Sakoma, kad trūksta 5 mlrd. litų, o jei jų trūksta, tai reikia juos surinkti nepaisant esamų ekonomikos kritimo sąlygų. Sunkiais laikais papildomais mokesčiais apkraunamas vartojimas, verslas.

Nežinau, ar ši Vyriausybė tai supranta, bet ji rizikuoja, kad ir vartotojai, ir verslas grįš į tą pačią stadiją, kurią įveikėme prieš 6-8 metus: neoficiali ekonomika, suaktyvėjusi kontrabanda, valdžiai nepasiekiami pinigų srautai. Visa tai jau buvo esant tam pačiam finansų ministrui - Algirdui Šemetai - prieš 10 metų. Liko pora mėnesių, kad tuo įsitiktume.

Nors ir dabarties vaizdai - iškalbingi. Matyti šios iškilios Vyriausybės ypatingas "susigaudymas", kad alkoholio ir degalų akcizus galima didinti neatsižvelgiant į aplinką, esamas rinkas ir kainas - Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Šita Vyriausybė įsivaizduoja, kad gali daryti, ką nori, ir tai parodo visados konservatoriams būdingą ydą, susijusią su kompetencijos dalykais.

Situacija, tikėtina, dar pablogės - sprendžiant iš to, kaip dabar renkamas biudžetas - ir vasarį bus nebe "uogelės", kaip sausį, o tikros "uogos". Pažiūrėsim, ką šita Vyriausybė darys. Vėl kaltins žmones, kad jie nesupratingi, nemoka mokesčių? Bet jei įvarai vartotoją arba verslą į tokią aklavietę, kad jis priverstas nuo valdžios slapstytis - o dabartinė valdžia viską padarė, kad taip atsitiktų - tai ko norėti?

Tada prasidės kaip Gedimino Vagnoriaus laikais - "žiaurios akcijos"?

Ministras A.Šemeta vasarį turėtų paskelbti, kad reikia kažką daryti. O kas bus tas "kažkas"? Išgaudyti tuos, kurie nedemonstruoja solidarumo jausmo ir nemoka mokesčių?

Nežiūrima į padėtį vartotojo akimis, neatsižvelgiama į tikrą gyvenimą, bet sėdima kabinetuose tyrinėjant įvairias lenteles, skaičiuojama, dauginama. Visa tai dar kartą liudija, kad Statistikos departamento vado kėdė ir žaidimas skaičiukais neleidžia susidaryti teisingo gyvenimo vaizdo.

Jei premjerui ir finansų ministrui atrodo, kad jie priėmė puikius sprendimus, tai ir rezultatai turi būti labai geri. O jei rezultatai bus blogi, teks kelti kompetencijos, situacijos suvokimo klausimus. Jei keli tikslą, o jam pasiekti naudoji prieštaraujančias priemones, tai to tikslo niekada nepasieksi.

Fidelis Kastro gali manyti, kad Kuba yra rojus žemėje, bet visas pasaulis taip nemano. Tai kraštas, kur aklas tikėjimas ir iliuzijos tarsi keičia natūralius gamtos dėsnius. Taip ir mūsų aptariamu atveju: yra aklas tikėjimas, bet ne realus gyvenimas ir realūs skaičiai.

Minėjote, kad valdžia tuoj ims kaltinti žmones solidarumo stoka. O ar jos vykdoma mokesčių reforma pakankamai paremta solidarumo principu?

Jei viskas šluojama viena šluota, tada neaišku, kodėl kelios grupės liko tos šluotos nepaliestos: aludariai, notarai, antstoliai, advokatai. Ar šitos grupės mūsų visuomenėje yra labiausiai nuskriaustos?

Mano vertinimu, aludariai šitoje rinkoje uždirba tiek, kiek jie turbūt neuždirba niekur kitur pasaulyje. Arba tai liudija elementarią valdžios kompetencijos stoką, kvailumą, neūkiškumą, arba - kitus dalykus, nieko bendro neturinčius su neišmanymu.

Savo ruožtu toms sritims, kurioms tam tikra parama tradiciškai reikalinga, ji buvo nubraukta, visos lengvatos - nukirptos. Mažų mažiausiai šis kontrastas - solidarumo požiūriu - atrodo keistai.

Ar esama pagrindo įtarti, kad Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionių demokratų partija kryptingai proteguoja aludarius?

Sprendžiant iš to, kaip nenorima susirinkti mokesčių, ir iš to, kad valstybė iš alaus rinkos uždirba mažiau nei gamintojai... Ir atsižvelgiant į tai, kad gamintojai danai savo gimtojoje valstybėje yra apmokestinami dukart didesniais mokesčiais, galima kalbėti apie pusiau kolonializmą. Taip primityvios čiabuvių gentys už stiklo karoliukus kolonizatoriams parduodavo savo žemes ir žmones. Neokolonializmas šiuo atveju būtų tinkama sąvoka esamai padėčiai nusakyti.

Nesuvokiu, kodėl taip tvarkomas ūkis: vieniems taikomas labai sunkus apmokestinimas, o kitiems - lengvatos, paliekant milžiniškus antpelnius, kurie kaip dividendai tvarkingai išvežami iš Lietuvos. Tai paprasčiausias neūkiškumas.

Kaip šios Vyriausybės veiksmai ir sprendimai paveikė Jūsų vadovaujamo koncerno projektus, pelną, ateities planus?

Paveikė ne tiek Vyriausybė, kiek rinkoje susiklosčiusi padėtis. Vyriausybės veiksmai - tik vienas veiksnių, su kuriais tenka skaitytis. Darome tą patį, ką ir visi: mažiname sąnaudas, neplanuojame investicijų ir svarstome, kaip išgyventi šį sunkmetį. Bloga naujiena mūsų ekonomikai ta, kad neinvestuojant turėtų kristi paslaugų ir prekių kokybė.

Kita vertus, vyksta ir tam tikras išgryninimas: visos silpnos, neprasmingos verslo formos išnyks. Išsilaikys geriausieji ir stipriausieji. O krizės ateina ir praeina.

Ar neketinate atsisakyti dalies Jūsų valdomos žiniasklaidos?

Nuolat peržiūrime savo paslaugų bei prekių "portfelius" - ir žiniasklaidos verslą, ir kitus verslus. Vyksta natūralūs pokyčiai. Skaičiuojama, kad reklamos rinka trauksis apie 30 procentų. Kitaip nei valdžia, mes nemanome, kad ekonomikos kritimo metu galima planuoti tokį patį biudžetą, koks buvo gerais laikais. Planuojame mažesnes pajamas ir stengiamės susimažinti išlaidas. Tam tikrų leidinių mažės, bus karpomos lėšos.

Kurių žiniasklaidos priemonių ketinate atsisakyti?

Bus atsisakoma kai kurių žurnalų. Jų leidybą vertinome kaip tam tikrą prabangą. Dabar ji bus laikinai nutraukta.

Ką naujo Vyriausybė galėjo ir turėjo daryti kitaip? Kaip Jūs asmeniškai būtumėte veikęs premjero vietoje?

Kai esi premjeras, tai ir mąstyti turi kaip premjeras. Stovėti šalia ir patarinėti nėra nei teisinga, nei etiška. Kalbant iš verslo varpinės, manau, pirmiausia būtina susimažinti sąnaudas, užuot turėjus didelių lūkesčių dėl pajamų krentant ekonomikai. Visuomenė varoma į neviltį: juk ekonomika - tai vartotojų lūkesčiai, verslo nuotaikos. Jei visiems skiepijamas netikrumo jausmas, jei išsireikalaujama daugiau pajamų teigiant, kad tai ir yra didžiausias gėris, bet nepaaiškinama, kas bus daroma toliau, tai priimami sprendimai yra prasti.

Reikia jau dabar aiškiai pasakyti, koks bus kitas žingsnis, kas vyks po to, kai susiveršime diržus. Kur ta šviesa tunelio gale? Neužtenka vien pasakyti, kad antikrizinis planas - tai diržų susiveržimas. Kaip ketinama skatinti verslą? Sakoma, kad pirmi skatinimo žingsniai bus žengti tik po pusmečio. Kaip tai paveiks verslą šiandien?

Ekonomiką ištiko dalinis paralyžius, ir pasakymas, kad pirmi pinigai bus po pusės metų, tolygus siunčiamam signalui, kad per metus iš esmės nieko neįvyks.

Susidaro įspūdis, jog po pirmųjų riaušių valdžia suvokė, kad žmonės nepatenkinti, kai iš jų tiesiog atiminėjami pinigai. Reikia ką nors pažadėti. Kai padidini mokesčius ir mėgini įteigti visuomenei, kad jai tai labai naudinga ir perspektyvu... Gal galima taip elgtis, tačiau toks veikimas buvo labiau būdingas sovietinių laikų partiniams ideologams. Apie nenaudingus žmonėms dalykus tada buvo oficialiai sakoma, kad viskas tik į gera. Buvo skatinama aukotis artėjančiai komunizmo pergalei, šviesiai ateičiai.

Kur antra krizės įveikimo plano dalis? Kur geroji žinia? Apie tai kol kas nekalbama. Kontroversiški, visuomenei skausmingi sprendimai buvo priimti labai greitai ir lengvai. Turime rezonansą. O apie prošvaistes, ekonomikos stimuliavimo perspektyvas, matyt, nebuvo mąstoma.

Raginimas palaukti pusę metų verčia klausti: o kas vyks, kai bus nesurenkamas biudžetas? Teks kreiptis į TVF ir prisipažinti, kad nemokame suvaldyti padėties?

Kaip verslininkas, iš valdžios nesitikiu nieko gero. Tikiuosi, kad bus mažai blogo - kišimosi, kuris vyksta dėl nesusivokimo, nesusigaudymo.

Kone visas Lietuvos finansų sektorius yra užsienio bankuose, kreditavimo politika sprendžiama, ko gera, Skandinavijoje. Tai štai, kur mūsų finansų ministras ir premjeras galėtų pasireikšti įtikinėdami, kad Lietuva nėra Dievo užmirštas kraštas.

Kurias politines partijas parėmėte prieš Seimo rinkimus?

Parėmėme Liberalų sąjūdį, Tėvynės sąjungą- Lietuvos krikščionis demokratus, valstiečius liaudininkus, socialdemokratus. Mūsų lūkesčiai buvo susiję su pokyčių būtinybe. Tikėjomės, kad nauja valdžia garantuos stabilų tęstinį darbą. Pagrindinis mūsų lūkestis kalbantis su dabartiniais valdančiaisiais, su premjeru Andriumi Kubiliumi buvo tas, kad Lietuvai per didelė prabanga į svarbiausias ekonominės politikos pozicijas skirti nekompetentingus žmones. Lietuvai labai daug kartų nepasisekė su premjerais.

Ar dabar pasisekė?

Kol kas nematau tos sėkmės. Bet gal tai tik pradžia, gal padėtis gerės. Bet šiuo metu nėra dėl ko džiaugtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"