TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D. Montvydas gėdijasi dainuoti žmonai Veronikai

2014 10 18 6:00
„Jeigu tau davė Dievas, nepamiršk atiduoti dvigubai daugiau“, - sako Donatas Montvydas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dainininkas, vienas muzikinio LNK šou „Lietuvos balsas“ mokytojų Donatas Montvydas atskleidžia savo populiarumo paslaptį, prisipažįsta esantis neabejingas aktorei, TV laidų vedėjai Jurgitai Jurkutei ir kalba apie bulvarinės žiniasklaidos demonus.

- Antrąjį sezoną esi vienas LNK „Lietuvos balso“ mokytojų, dirbantis su pradedančiaisiais dainininkais. Artėjantį trečiadienį tau sukaks dvidešimt septyneri. Nemanai, kad esi per jaunas mokytojauti?

- (Mąsto.) Nemanau. Pradėkime nuo to, ką reiškia sąvoka „mokytojas“. Mokytojas yra žmogus, kuris dalijasi savo žiniomis. Tapti juo gali tas, kuris nuoširdžiai nori padėti. Mano muzikinis kelias prasidėjo, kai man buvo šešeri. Esu laimėjęs ne vieną šou.

„Lietuvos balso“ dalyviams reikia padėti tobulinti vokalinius gebėjimus, jiems reikia perduoti scenines žinias, supažindinti su pramogų verslu, paaiškinti, kaip patraukti publikos dėmesį. Visa tai esu perėjęs pats. Jeigu tau davė Dievas, nepamiršk atiduoti dvigubai daugiau. Kai pasiūlė tapti LNK šou mokytoju, pamaniau: „Kodėl gi ne?“ Atėjo laikas ką nors duoti, pasidalyti patirtimi. Jei prisidėsiu bent prie vieno naujo atlikėjo atsiradimo didžiojoje scenoje, būsiu laimingas. Amžius čia niekuo dėtas.

- Tokie projektai kaip LNK „Kelias į žvaigždes“, „Muzikos akademija“, „Lietuvos balsas“, TV3 „Dangus“ ir „X faktorius“ prištampavo krūvą dainininkų. Dauguma jų šiandien užmiršti. Tai reiškia, kad šie šou nėra tramplinas į sėkmę?

- Problema ne laidos. Šie projektai – puikus dalykas, juos galima vadinti tramplinu, kai nežinomi dainininkai susipažįsta su kameromis ir išmoksta kantrybės. Mano sėkmės priežastis – disciplina ir kryptingas darbas. Pati paprasčiausia paslaptis. Jeigu ją suprasite, jūs tikrai būsite viršūnėje. Gilinkite žinias, tobulinkite vokalą ir kaupkite sceninę patirtį.

Kodėl daugumos muzikinių realybės šou dalyvių karjera sustojo? Viskas paprasta. Atlikėjas turi stiprinti savo vardą: įrašinėti naujas dainas, dalyvauti renginiuose ir rengti žiniasklaidos konferencijas. Jeigu po projekto praėjo pora metų, o tu nieko nepadarei, viskas – tramplino nėra.

- 2012-ųjų gegužę tarptautinės „Eurovizijos“ finale, vykusiame Azerbaidžano sostinėje Baku, atstovavai Lietuvai – atlikai „Love Is Blind“. Užėmei, kaip rašoma su tavimi dirbančios Martyno Tylos agentūros „Atlikejai.com“ puslapyje, „garbingą 14 vietą“. Nuo kada tokia vieta vadinama garbinga?

- Iš pradžių svajojau laimėti nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Kai nugalėjau, mąsčiau: „Kaip būtų gerai patekti į tarptautinį finalą…“ Patekau ir buvau laimingas. Atvirai pasakius, nemaniau, kad su „Love Is Blind“ galiu laimėti tarptautinį konkursą. Kai kurių mano konkurentų dainos kelis mėnesius sukosi Europos eteryje, o maniškė buvo tik Lietuvoje.

Ar garbinga užimti keturioliktąją vietą? Taip. Juk įveikiau daugiau nei pusę finalininkų. Aišku, jeigu „Eurovizijos“ gerbėjai lietuviai tikėjosi, kad užimsiu pirmąją vietą, mano užimta pozicija prasta. Viskas priklauso nuo to, kaip pažvelgsi.

- Sakai, kad nesitikėjai užimti pirmosios vietos. Tačiau žiniasklaida citavo tave teigiantį, jog į Baku važiuoji laimėti „Eurovizijos“.

- Kalbėjau metaforiškai, o žurnalistai mane suprato tiesiogiai. Taip buvo iškraipyta mintis. Galvoje turėjau, kad privalau nugalėti pats save. Juk stovėti didžiulėje arenoje, kuri filmuojama aukščiausio lygio technika, kurioje dirba itin stiprus personalas, yra iššūkis. Iš tikrųjų aš bijojau.

- Savo klipe „Make That Love“ bučiuojiesi su aktore, TV laidų vedėja, „Mis Lietuva 2007“ Jurgita Jurkute. Koks jausmas apima, kai apsuptas kamerų bučiuoji moterį, kuriai nieko nejauti?

- Mano žmona Veronika – brangiausias žmogus. Ji pati gražiausia pasaulyje, tačiau aš neabejingas Jurgitai. Ji be galo graži, protinga ir maloni, ji apdovanota Dievo tiek išore, tiek vidumi. Bučiuodamasis su ja turėjau valdyti emocijas ir nepasiduoti fiziniam kontaktui. Riba tarp bučinio realybėje ir bučinio vaidinant man buvo siaura, nes turiu mažai aktorinės patirties. Tai buvo įdomi patirtis.

- Praėjusį pirmadienį radijo stoties „Lietus“ įrašų studijoje pristatei joje įrašytą trečiąjį savo albumą „Tik tau vienai“. Pavadinimas toks, kad jį išgirdęs pamanyčiau, jog kalbama apie pigaus "popso" rinkinį. Tau pavadinimas neatrodo banalus?

- Nesutinku. Turbūt esu šiek tiek senamadiškas. Albumo pavadinimas aiškiai apibrėžia tai, ką noriu pasakyti. Tikriausiai banalu tai, kas nemadinga. Šiais laikais nemadinga sakyti „myliu“, „ačiū“ ir „atsiprašau“.

- Su savo gyvo garso grupe rengi nedidelį šešių koncertų turą. Spalio 25-ąją pasirodysi Alytaus miesto teatre, 26-ąją – Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre, 28-ąją – Tauragės kultūros rūmuose, 29-ąją – Klaipėdos koncertų salėje, spalio 30-ąją – Telšių Žemaitės dramos teatre, o gruodžio 26-ąją – Vilniaus pramogų komplekse „Forum Palace“. Kuriame mieste šou bus stipriausias?

- Norėčiau pabrėžti: nebus jokio šou, jokių šokėjų, jokių batutų ir jokių akrobatų. Surengsiu jaukius akustinius koncertus su tikrais instrumentais. Netgi šokiams skirti mano kūriniai skambės akustiškai.

- Ne viename interviu esi pabrėžęs, kad savo kūryba sieki rodyti pavyzdį jaunimui. Tavo ir prodiuserių komandos „One Element“ bei mažai žinomos reperės Kamile dainos „Artojų himnas“ priedainis: „Jei dieną ariam ariam,/ Tai naktį ošiam,/ Kai visi miega miega,/ Mes savo švenčiam.“ Ko jaunimėlis turėtų išmokti iš šio kūrinio?

- Turbūt nieko, nes tai nėra mokomoji edukacinė daina. Vienintelis žodis, kuris tinka apibūdinti visus dirbančius, studijuojančius, besimokančius žmones, yra „aria“. Vieną vasaros dieną turėjau keturis koncertus. Po ketvirtojo važiavau naktį ir jaučiau, kad ne dirbau, o realiai ariau. Neužtenka dirbti – jei nori išlaikyti šeimą, turėti butą ar namą, turi arti. Pažįstu daug žmonių, kurie pluša nuo ryto iki vakaro. Todėl ši mano daina skirta švęsti. Daryti tai galima be alkoholio, narkotikų ir orgijų. Galima švęsti kukliai, bet smagiai.

- Citata iš 2009 metų lapkričio 7 dienos „LŽ gido“ interviu su tavimi: „(…) neskaitau spaudos, ja nesidomiu, nenaršau internete, aš tuo negyvenu. Man nepatinka žiniasklaidos „brudas“. Iš dalies suprantu. Antra vertus, kas tu būtum be žiniasklaidos? Niekam nežinomas talentas.

- Tu ištraukei žodžius iš konteksto. Tikrai nesidomiu žiniasklaida, bet yra puikių leidinių ir portalų. Kalbėjau apie vadinamąją geltonąją žiniasklaidą. Joje susirinkę demonai, kurie daro „brudą“. Jie rašo apie nieką.

Visada sakau sau: „Gerbk tuos, su kuriais dirbi.“ Žurnalistai padeda man, aš – jiems. Uždaras ratas. Niekada visos žiniasklaidos nevadinau „brudu“.

Prieš kelerius metus interviu duodavau visiems. Pastaruosius trejus nebendrauju su bulvariniais žurnalistais, nes žinau, kad jie iškreips pasakytus žodžius. Renkuosi, su kuo kalbėtis.

- Tavo žmona – Vietnamo tradicinio kovos meno „Niat Nam“ Lietuvos federacijoje dirbanti Veronika Montvydienė. Kai vaikštote mieste, tave nužiūrinėja gražios panelės?

- Retai vaikštinėjame gatvėmis, bet jei išeiname pasivaikščioti, jaučiu žmonių dėmesį. Žiūri ne tik merginos – būna, kad vyrai prašo kartu nusifotografuoti. Mane pastebi ir aštuoniolikmetės, ir trisdešimtmetės, ir močiutės. Mano auditorija labai įvairi.

- Su savo antrąja puse auginate dukrą Adelę, kuriai antradienį sukaks vieni metukai. Kokią muziką grojate mažylei?

- Pirmuosius kelis mėnesius paleisdavome klasikinės muzikos: Johanną Sebastianą Bachą, Wolfgangą Amadeusą Mozartą ir t. t. Vėliau perėjome prie Beyonce Knowles – Adelei labai patikdavo žemi jos muzikos dažniai. Mūsų mergaitė šokdavo judesiais.

Aišku, savo dainas dukrytei kartais padainuoja ir tėvelis. Keista, bet dainuoti jai sunkiau nei publikai. Bandau įsigilinti ir išsiaiškinti, kodėl taip yra. Beveik nesu dainavęs ir žmonai. Ji prašo padainuoti, o aš gėdijuosi. Suprantu, kad reikia tai įveikti, ir stengiuosi tai padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"